Agurkais kvepiantis jų laimikis virsta vienu gardžiausių žiemos sezono valgių, tiesiogine žodžio prasme verčiančiu aplaižyti pirštus ir sutraukiančiu į pajūrį minias stintų gerbėjų.
Palangoje šį savaitgalį iš J.Basanavičiaus gatvės sklinda trankūs šventės garsai ir kepamų stintų kvapas: jau devynioliktą kartą vyksta viena unikaliausių švenčių, kokios nėra niekur kitur, – „Palangos stinta“.
Pernai dėl koronaviruso pandemijos ji nevyko, tad šiemet, kaip patikino šventės organizatorius Stintų ordino kancleris Nerijus Stasiulis, yra itin išsiilgta. Pasak jo, žmonės pasiilgę ne tik šviežių stintų, bet ir galimybės pabendrauti, pasilinksminti, pasibūti tarp draugų.
Nors ilgai siautusios audros žvejams nebuvo palankios ir stintų laimikis nebuvo didelis, šventės organizatorius neabejoja, kad šių žuvelių užteks visiems.
„Yra buvę įvairių metų – ir mažiau stintų būdavo, ir daugiau. Tačiau per tiek metų, kiek rengiama šventė, žvejai ir restoranai jau išmoko kaupti stintų atsargas“, – pasakojo N.Stasiulis.
Be to, stintų šventė jau seniai tapo žuvies festivaliu, kuriame neapsiribojama tiktai tradiciškai keptomis stintomis, – lankytojams pasiūloma įvairiai paruoštų kitokių žuvų.
Vis dėlto stintos yra pagrindinė ašis, apie kurią sukasi šventė. Šios paprastos žuvelės jau seniai užkariavo lietuvių širdis ir gomurius ypatingu skoniu ir kvapu. Tuo labiau kad jų sezonas trunka vos kelis šaltuosius metų mėnesius.
Paruošti stintas – nesudėtinga užduotis net ir virtuvės naujokams, mat tai žuvys, kurioms nereikia ypatingų ingredientų ar virtuvės technikų.
Skaniausios šios žuvelės iškeptos paprasčiausiu būdu: apvoliotos miltuose su druska ir paskrudintos aliejuje – traškia plutele, minkštu vidumi. Prie taip paruoštų stintų daugiau nieko nereikia, nebent citrinos. Ir būtinai reikia suvalgyti traškią uodegėlę – tai tikras skanėstas.
Žemaitijoje nuo seno populiarus ir kitas stintų receptas – keptos marinuotos stintos. Šio patiekalo sėkmę lemia marinatas: į užvirintą vandenį smulkiai įpjaustoma arba patarkuojama morkų, įpilama acto, įdedama svogūnų, druskos, cukraus, laurų lapų, kvapiųjų pipirų ir visa tai paverdama. Atvėsintu marinatu užpilamos iškeptos stintos.
Tokių marinuotų stintų stiklainis – vienos populiariausių lauktuvių, kurias Palangos stintų šventėje perka jos lankytojai.
Tarp tautiečių išpopuliarėjusi šventė paskatino palangiškius kurti daugiau stintų patiekalų, tad ilgainiui atsirado įmantresnių valgių iš šių žuvų. Be keptuvėse skrudintų stintų, galima paragauti rūkytų, vytintų, ant žarijų keptų, stintų ikrų pašteto, o kai kurie verslininkai pasiūlė netgi cepelinus su stintomis ar stintų ikrų blynelius.
Stintų kultūrą populiarinančio Stintų ordino nariai nuolat ieško senų ir naujų receptų.
Prieš porą metų jie atgaivino senųjų žvejų patirtį ir stintoms ruošti pasitelkė gintarą – rūkė žuveles gintaro dulkėse, kepė su degintu gintaru. Dar vienas palangiškių atgaivintas kulinarinio paveldo valgis – keptos stintos, marinuotos su gintaro actu.
