1893 m. ji buvo papildyta ir išleista dar kartą. Išlikusių knygų antraštiniai duomenys rodo, kad knyga dar buvo išleista 1895 m., 1904 m., 1913 m. ir 1927 m.
Šiandien jau galima įsigyti naujo leidimo „Lietuvos gaspadinė arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“, papildytą Andželikos ir Rimvydo Laužikų komentarais.
1904 metų knygos leidimas saugomas Anykščių rajono L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje.
Anykščių rajone, Griežionėlėse, sodyboje, kur gyveno bibliografas, tautosakos rinkėjas, bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927) ir jo žmona – pirmoji lietuvė moteris rašytoja beletristė Liudvika Didžiulienė-Žmona (1856–1925), 1968 metais atidarytas memorialinis muziejus.
Šioje sodyboje spaudos draudimo laikotarpiu buvo spaudos platinimo centras.
Priemenėje išlikusi senoji spinta, nuo žandarų akių slėpusi įėjimą į tarpsienį, kur buvo laikoma draudžiama lietuviška spauda.
Šiandien sodyboje-muziejuje vyksta edukacinės programos, galima apžiūrėti išlikusius senovinius rakandus.
Anykščiuose taip pat galima paragauti ir valgių, gaminamų pagal L. Didžiulienės receptus. Restorane „Nykščio namai“ rasite ne vieną jos knygoje aprašytą patiekalą. O drąsiesiems siūlome ir patiems pasigaminti pyragą pagal Liudvikos Didžiulienės-Žmonos receptą, pateiktą jos 1893 metų knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“.
Receptas vadinasi Pyragai paprastieji. Recepto kalba netaisyta, papildyta R. Laužiko komentarais.
Suszildžius gorczių (apie 3 litrus) pieno, įpilti rėčkelėn, pridėti szauksztą druskos, praauszinti, kad nebutų sziltesnis už szviežiai pamilžtą pieną; tada pilti miltus (kvietinius) ir maiszyti palengva: Teszla teesti netirsztesnė, kaip raguoliams; pridėti stiklą tirsztų mielių, (sausų mielių užtenka trijų lutų (apie 40 g)). Iszmaiszyti gerai ir, apdengus, pastatyti. Po dvejatos adynų (valandų) pažiūrėti: jeigu jau gerai pasikėlė, iszplakti gerai su ranka, pridėti stiklą cukraus, asztuonius kiauszinius, du szauksztu sviesto, o miltų pilti tiek, kad teszla pasidarytų tirszta, bet nelabai kietair minkyti toliai, koliai teszla visiszkai nuo rankų atszoks.Iszminkius taip, pastatyti vėl, kad pasikeltų. Po pusės adynos pasikels; tada pakurti peczių ir daryti bandas, dedant ant skauradų, skardų (blekių), arba popierių, iszteptų sviestu ir pabarstytų miltais; laikyti taip, koliai peczius pasikurins: tada patepti iszplaktu kiausziniu kiekvieną bandelę ir įstatyti pecziun. Juszkos ir pecziaus nereikia tuojai uždengti, bet lukterti, koliai pyragai pasikels. Uždengus peczių, po pusės adynos mažosios bandelės bus gatavos, o didesnėsės reikia dar pusę adynos palaikyti; kaip jau lengvos – išimti. Mūsų laikais toks kepimo būdas reiškia, kad reikia pradėti kepti nekarštoje orkaitėje, o paskui karštį padidinti.
