Sėkmingų tokios edukacijos pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Vilniuje įsikūrusi Lietuvos someljė mokykla veikia jau 15 metų, o sąmoningą vartojimą, vyno kultūrą, vyndarystės pasaulį pažinti norinčiųjų ypač padaugėjo COVID-19 pandemijos metu.
Šiandien Lietuvos someljė mokykla (LSM) – svarbiausia šalies vyno specialistų ruošimo įstaiga ir didžiausia vyno kursų mėgėjams rengėja. Nuo 2006-ųjų skirtingas programas – nuo 3 semestrus trunkančių someljė studijų iki trumpųjų vyno kursų, sudarytų iš 6 paskaitų, ir tarptautinės WSET (Wine and Spirits Education Trust) programos – iš viso jau baigė daugiau nei 1300 studentų.
Anot LSM direktorės Eglės Majauskienės, 2021–aisiais naujų studentų skaičius padvigubėjo, ir nėra jokių priežasčių šiai tendencijai silpnėti.
Kodėl pasirenkamos tokios studijos ir kaip žinios praverčia kasdienybėje, pasakoja skirtingų sričių, amžiaus ir patirties Lietuvos someljė mokyklos studentai.
Žinios naudingos restoranų versle
Birštone du restoranus įkūrusioms seserims Robertai Blekaitienei ir Miglei Kulbušauskaitei vynas toli gražu nesvetima pokalbių su klientais ar tarpusavyje tema.
„Restoranų versle sukamės penkerius metus, tad suvokiame, kaip svarbu tobulėti, diegti naujoves, prisitaikyti prie besikeičiančios gėrimų ir maisto kultūros. Tai pastūmėjo rinktis studijas apie vyną. Tai ne tik gėrimas, bet ir menas, mokslas, apie jį dažnai įdomiai diskutuojame su restorano lankytojais ar draugais“, – teigia M.Kulbušauskaitė.
Jai antrina R.Blekaitienė, sakydama, kad mokantis apie vyną, paliečiama daugybė temų, todėl someljė studijos toli gražu nelengvos: „Vynas – tai ir menas, ir chemija, biologija, rinkodara ir kitos sritys. Laimei, visos paskaitos buvo vedamos šios srities profesionalų, kurie su didžiausiu entuziazmu mums dėstė apie vyną, jo gamybą ir vertinimą.“
Pasak R.Blekaitienės, anksčiau su seserimi restoranų lankytojams siūlydavo tiesiog gėrimo už vienokią ar kitokią kainą, o dabar į vyną jos žvelgia kaip į kūrinį. „Diskutuojame apie vyną su restoranų svečiais ir kolegomis. Smagu, kad dabar galime jį išsamiai apibūdinti, pasakyti, koks vyno poskonis, ar jis buvo brandintas ąžuolo statinėse, ar ne, net bandyti atspėti, iš kur vynas atkeliavo ar kada buvo pagamintas“, – teigia pašnekovė.
Vyno degustavimo menas – kiekvienam
Atstovaujantys su alkoholio pramone nesusijusioms sritims, bet baigę someljė kursus žmonės ima domėtis galimybe praktiškai panaudoti žinias, pavyzdžiui, padirbėti restorane.
„Norėčiau padirbėti restorane someljė, sudaryti vyno meniu, taip pat organizuoti renginius ir keliones, pasinaudodama Someljė mokykloje įgytomis žiniomis. Man patinka pasakoti apie vyną, jo gamybą, šalis, skirtumus ir panašumus, skleisti vyno kultūrą, bandyti atpratinti draugus nuo trijų „P“ – „Primitivo“, „Prosecco“ ir „Pinot Grigio“ – plečiant jų akiratį“, – pasakoja viena Someljė mokyklos studenčių Tatjana Skatkova.
Nors ji visuomet domėjosi vynu, savarankiškai įgytos žinios buvo gana padrikos: „Jutau, kad trūksta sistemos, be to, kad ir kiek domėjausi, vis neperpratau Prancūzijos vyno klasifikacijos sistemų, todėl nusprendžiau ateiti į šią mokyklą. Mokslai patiko: nuostabūs dėstytojai, puikiai parengta mokymosi programa. Man mokytis buvo lengva: paskaitos aiškios, degustacijos sklandžios, tad ir pasiruošti egzaminams buvo nesudėtinga.“
Paklausta apie atradimus, T.Skatkova sako nustebusi, kaip greitai galima išmokti degustuoti vynus. „Po pirmosios degustacijos atrodė, kad šio vyno degustavimo meno gali išmokti tik ypatingi, specialių gebėjimų turintys žmonės. Ir kaip nustebau, kai jau po kelių pamokų, žinoma, dėl dėstytojų man pavyko išmokti atskirti vyno kvapus, skonius ir juos įvardyti“, – tikina pašnekovė.
Sąmoningumas ir pakitę įpročiai
Vienam Lietuvos someljė mokyklos studentų Linui Kaminskui mintis mokytis apie vyną brendo seniai, o apsispręsti paskatino apsilankymas profesionalaus someljė degustacijoje: „Supratau, kiek daug nežinau apie vyną ir koks jis man įdomus. Vienu ypu perskaičiau žurnalistės Biancos Bosker knygą „Kamščio nunešti“, o kitas neišvengiamas žingsnis buvo ateiti į Someljė mokyklą.“
Žinias, įgytas Someljė mokykloje, L.Kaminskas vadina dovana. „Išskirčiau aukščiausio lygio dėstytojus, paskaitas: kiekviena gąsdindavo ir drauge džiugindavo informacijos kiekiu, degustacijomis, vertinimu ir galiausiai supratimu, kad gali nuolatos mokytis ir sužinoti ką nors naujo.
O žinios, įgytos mokantis apie vyną, – tai ne tik kelios naujai atrastos vynuogių veislės ar į picų vakarėlį atsineštas „Montepulciano“, bet ir visa pasaulio istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, kultūros ir etiketo žinių paletė“, – teigia pašnekovas.
Besimokantys apie vyną neretai mini atradę naujų skonių, tačiau kur kas labiau nustebina gilesnis žvilgsnis į vyno atsiradimą ir gamybą apskritai. Pasak L. Kaminsko,suvoki, kokia neaprėpiama vyno įvairovė, kiek mažų niuansų reikia žinoti ir kiek nežmoniškų pastangų vyndariui įdėti, kad būtų sukurtas kuo geresnis vynas.
Nors skiriasi priežastys, kodėl pradedama mokytis apie vyną, ir kaip žinios panaudojamos vėliau, visus Lietuvos someljė mokyklos absolventus galiausiai suvienija vyno kultūros išmanymas, pakitę vartojimo įpročiai ir sąmoningumas.
