Neringos veikla – surasti kokybiškus itališkus produktus, bendrauti su gamintojais, rūpintis užsakymais, transportavimu.
„Mano vyro Carmelo tėvas – buvęs aukščiausios kategorijos virtuvės šefas. Carmelo visą virtuvę žino tikrai neprastai, o ir aš jau spėjau ne tik pajusti, bet ir kai ką perimti – tradicijas, patiekalus, jų valgymo įpročius.
Artėjant didžiausioms žiemos šventėms, sunku būtų įsivaizduoti šeimą, kuri nesimėgautų gabalėliu gardaus „Panettone“. Šis skanėstas vis dažniau atsiduria ir ant lietuvių šventinio stalo“, – sako pomidoriukas.lt atstovė N.Prestipino.
Moteris teigia, kad lietuviai šį italų konditerijos šedevrą, kuriam pagaminti reikia ir kantrybės, ir laiko (gaminamas 2–3 paras!), yra ypač pamėgę, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai jį valgyti ir laikyti prapjautą, kad jis neprarastų minkštumo ir purumo.
Panetonių žinovė Neringa dalijasi keliais patarimais.
Koks yra tradicinis pyragas?
„Panettone“ yra vienas iš nedaugelio desertų Italijoje, kurio gamyba apibrėžta įstatymais. „Panettone“ gali vadintis tik minkštos tešlos konditerijos gaminys, gautas natūralios fermentacijos būdu iš rūgščios tešlos, tai yra, kepiniui naudojamas tik natūralus raugas, jokių sintetinių mielių.
Anot N.Prestipino, tradicinis panetonės pyragas kepamas iš aukščiausios rūšies miltų, šviežių kiaušinių (nenaudojami jokie milteliai), pyrago viduje turi būti razinų ir cukatų – cukruotų vaisių (ne mažiau kaip 20 proc.) bei sviesto (ne mažiau kaip 16 proc.).
Kokybiškas pyragas niekuomet nebus kepamas naudojant augalinius riebalus, pavyzdžiui, palmių aliejų. Todėl pirkėjai neturėtų stebėtis, kad šių pyragų kaina yra gana solidi – viskas atsiremia į kokybę.
Kaip išsirinkti gerą kepinį?
N.Prestipino pataria – skaitykite etiketę ir atkreipkite dėmesį į pakuotę.
„Prekyboje galima išvysti ne tokių brangių panetonės pyragų, supakuotų į kartonines dėžes. Tai masinė, konvejerinė gamyba ir kažin, ar tokį pyragą nusipirkę galėsite girtis, kad mėgavotės tikruoju kalėdiniu skanėstu.
Tikras italų kalėdinis pyragas dažnai būna įvyniotas į popierių, perrištas juostele, dar gali būti supakuotas dailioje metalinėje dėžutėje. Turite jausti, kad tai rankų darbo produktas, patiektas su meile ir atidumu.
O etiketę reikėtų skaityti būtent dėl pyrago sudėties, kurią jau minėjau anksčiau, nes ne visi pyragai gali vadintis „Panettone“: jie turi būti pagaminti iš šviežių kiaušinių, sviesto, atitinkamai įdėta ir vaisių, razinų. Viskas kokybiška ir be pakaitalų.“
Ką matote prapjovę?
Itališkų kalėdinių pyragų žinovė Neringa dažnai remiasi garsaus Italijos konditerijos šefo Iginio Massari patirtimi: „Gero pyrago tešla turi būti geltona, tai rodo, jog naudojami puikios kokybės kiaušiniai. Prapjovę pyragą turite užuosti apelsiną, pyragas turi būti labai minkštas – minkštumas yra kepinio kokybės ženklas.
Panetonė forma primena grybą – „kojelė“ yra popieriuje (šis turi būti tvirtas), o grybo „galva“ daili, paviršius gali būti padengtas migdoliniu glaistu (grybo forma susidaro būtent pyrago gaminimo specifikos – iškepęs jis kurį laiką kabo žemyn galva, kad atvėstų). Pyragas turi būti neapdegęs, simetriškas, dailus.
Ne mažiau nei išorė, svarbus ir vidus. Kai perpjaunate pyragą, tešla turi atrodyti tolygi, puri, negali būti didelių skylių. Pyragas turi būti minkštas ir drėgnas, ypač jei jis klasikinis, tai yra, su razinomis ir cukatomis. Vaisiai turi būti pasiskirstę vienodai, tolygiai.“
Tai pjauti pyragą ar visgi plėšyti?
Klausimas toks pat aktualus, kaip ir dėl mėsainio valgymo etiketo – valgyti rankomis ar peiliu ir šakute?
„Jei norite pajusti visą pyrago turtingumą, jo skonį ir aromatą, jį reikėtų patiekti kambario temperatūros. Taigi, jei laikėte vėsiame rūsyje, bent keletą valandų prieš valgymą atsineškite į kambarį, kad pabūtų šioje patalpoje.
Jei pyragas yra didelis, iki kelių kilogramų, jį pirmiausia padalinkite perpus – kad pasklistų aromatas ir kad galėtumėte pasigrožėti kepinio vaizdu. Tada pjaustykite porcijomis, dėkite į lėkštutes ir padalinkite pyrago svečiams. O svečiai jau gali valgyti kaip nori – plėšydami ar desertine šakute, jei pyragas su kremo įdaru.
Kas kita, jei panetonė nedidelė, iki kelių šimtų gramų, tada tokią pasiėmę galite plėšyti ir valgyti.
Be to, italai dažnai šį pyragą plėšo ir mirko į kavą – per pusryčius į kapučiną, po pietų – į espresą. Pabandykite – tikrai kitaip pajusite jo skonį“, – siūlo Neringa.
Kalėdų skanėstas ir vertinga dovana
Itališkas tradicijas su vyru puoselėjanti Neringa sako, kad panetonė yra beveik viso šventinio laikotarpio skanėstas.
„Italai juos valgo ne tik per Kalėdas, o ir advento metu, taip pat ir iki Naujųjų metų ar po jų. Tačiau šventinis stalas be šio pyrago neįsivaizduojamas. Jis valgomas kaip desertas, prie jo pasiūloma kavos ar alkoholio.
Šeimoje italai mėgsta keistis kalėdinėmis dovanomis, apgalvotomis konkrečiam žmogui, tačiau jeigu eina į svečius ar nori pradžiuginti kolegas, tai labai dažnai nesuka galvos ir griebia patikrintą variantą – dovanoja su meile pagamintą kokybišką panetonę. Tai solidi, vertinga dovana ir tikrai nelaikoma dovana „iš bėdos“, – šypsosi Neringa.
Kaip kuo ilgiau išlaikyti pyragą minkštą?
Pirmas dalykas – neišmeskite originalaus maišelio ir pakuotės. Jei taip nutiko, kad pyrago dar liko, įvyniokite į maišelį, gerai užsukite ir laikykite dėžutėje, kurioje buvo, ar kokiame kitame sandariame inde. Taip pyragą galite išlaikyti minkštą ir purų iki 20–25 dienų.
Kiek trumpesnis laikas yra tų pyragų, kurie su kremu – prapjautus juos reikėtų suvalgyti per 2–3 dienas.
Tačiau laikymo instrukcijos praverčia, jei turite didžiulį skanėstą, kuris sveria 5-10 kilogramų.
„O iki 2 kilogramų sveriantys pyragai, patikėkite, ant stalo neužsilaiko – jie tarsi saulėgrąžos: paragauji ir negali niekaip sustoti“, – šypsosi Neringa.
