„Moči“ – tradiciniai japoniški saldumynai, kurių išorėje – tamprus ryžių tešlos apvalkalas, o viduje – augalinis kremas. Šie pyragaičiai yra be glitimo, gana nekaloringi ir tinka veganams.
Kada „moči“ buvo pradėti gaminti, nėra tiksliai aišku, tačiau spėjama, kad ši tradicija į Japoniją atėjo iš Kinijos dar prieš mūsų erą, o itin išpopuliarėjo VI amžiuje. Šiandien tai – populiarus saldumynas, japonų valgomas ir kasdien, ir per šventes. „Moči“ populiaru dovanoti vestuvių proga, gimus kūdikiui bei švenčiant Naujuosius metus.
Skirtinguose Japonijos regionuose gaminami „moči“ skiriasi – vienur jie gaminami tik iš tešlos ir valgomi švieži arba sudžiovinti, kitur įdaro dedama, tačiau jo sudėtis ir kiekis varijuoja, o ir pačių „moči“ forma bei dydis gali skirtis. Šiandien patys populiariausi „moči“ – su ledų įdaru.
„Moči“ buvo labai paplitę tarp samurajų luomo atstovų, juos mielai valgė ir daugelis imperatorių. Japonai sieja „moči“ su stiprybe ir gausa. Šalyje iki šiol pasakojama legenda apie vieną turtuolį, kuris su „moči“ elgėsi nepagarbiai, net šovė į jį iš lanko, tačiau nepataikė. „Moči“ tuomet pavirto baltu paukščiu ir nuskrido, o turtuolis kitą dieną susirgo, jo turtai ėmė greitai nykti, ir savo dienas jis pabaigė visiškame skurde.
„Šie desertai – iš tiesų unikalūs. Nieko panašaus nėra visame pasaulyje. Jų tekstūra – neįprasta, o skonis – labai geras. Apvalkalas – tamprus, tarsi kramtomoji guma, o įdaras primena suflė“, – teigė kavinės įkūrėja Jorūnė Stonienė. Pasak jos, nuo Japonijoje populiarių „moči“ su ledais jų saldumynai kiek skiriasi – nors įdaras primena ledus, tai nėra ledai – laikant „moči“ kambario temperatūroje, jie neištirpsta, nepraranda savo formos ar skonio.
„Mūsų „moči“ galima valgyti tiek šaltus, tiek atšilusius – kiekvienas pats pasirenka kaip jam skaniau. Visgi daugumai skaniausia „moči“ valgyti vos vos atitirpintus. Išėmę iš šaldiklio klientams juos atnešame kartu su smėlio laikroduku – per 10 minučių desertas atitirpsta ir galima valgyti“, – procesą paaiškino pašnekovė.
Toks ritualas skirtas ne tik tam, kad geriausiai atsiskleistų „moči“ skonis, bet ir norint paskatinti klientus stabtelėti, pasimėgauti ramybe.
„Daugelis įpratę prie greito gyvenimo tempo, neturi laiko nei ramiai pavalgyti, nei pabūti su artimaisiais pietaujant ar vakarieniaujant. Mūsų filosofija – įkvėpti žmogų neskubėti, vertinti kiekvieną akimirką, nes tik tada galima pajusti gyvenimo pilnatvę“, – įsitikinusi J.Stonienė.
Šiuo metu „Motiko“ asortimente – 12 skonių „moči“. Asortimentą netrukus papildys dar trys rūšys (dvi iš jų – panakotos sūrio ir sūrios karamelės bus neveganiškos).
„Moči“ apvalkalas gaminamas iš specialios rūšies trumpagrūdžių ryžių miltų, vandens ir cukraus su įvairiais priedais, pavyzdžiui, liofilizuotų vaisių milteliais, spalvai gauti, o įdarai – iš vaisių, uogų, riešutų, sėklų, augalinio pieno, grietinėlės. Desertams gaminti nenaudojamos jokios sintetinės medžiagos.
Anot J.Stonienės, lietuviai „moči“ noriai ragauja. Nors kavinė veikia dar labai neseniai, jau turi nemažai nuolatinių klientų. Patys populiariausi skoniai – mango, mačios, mėlynių, pistacijų.
„Atsiliepimai – tik patys geriausi, daug kas sako, kad tai jų skaniausias kada nors ragautas desertas ir žada čia ateiti kasdien, kiti džiaugiasi, kad eidami į svečius nuo šiol turės kur įsigyti unikalią saldžią dovaną“, – šypsojosi verslininkė.
Specialiai paskanauti „moči“ į „Motiko“ užsuka ir Vilniuje viešintys japonai. „Jie stebisi, kad kažkas taip toli nuo jų tėvynės nori skleisti jų kultūrą. Gauname daug komplimentų ir dėl skonio“, – džiaugėsi J.Stonienė. Pyragaičius galima ir valgyti vietoje, ir pasiimti į namus. Šaldyti „moči“ galioja beveik metus. Perkant saldumynai gali būti įpakuojami ir į specialias dovanų dėžutes.
„Moči“ įprastai valgomi rankomis, nors galima valgyti ir lazdelėmis. Japonai šiuos desertus įprastai valgo su įvairių rūšių žaliąja arbata – mačia, senčia, kukičia, bančia, taip pat ir su sake, vakariečiai – su arbata, prie desertų tinkančiu raudonuoju ar baltuoju vynu, šampanu, kokteiliais. „Mes visų pirma siūlome juos ragauti su mačios arbata, taip pat turime naminių limonadų, glotnučių su žaliąja arbata – jie taip pat puikiai tinka su „moči“. Na ir žinoma, norintys gali rinktis tradicinę kavą ar juodąją arbatą“, – kalbėjo moteris. Nuo gruodžio „Motiko“ prekiaus ir spalvota latės kava.
Iki šiol renginių organizavimo srityje dirbusią J.Stonienę imtis naujo verslo paskatino karantinas. „Moči“ buvau susižavėjusi jau gana seniai, svajojau juos atvežti į Lietuvą, bet vis nerasdavau laiko. Tačiau paskelbus pandemiją supratau, kad renginiai greičiausiai kurį laiką negalės vykti arba juos bus galima organizuoti tik labai mažus, tad reikia imtis kažko kito.
Iš pradžių norėjome „moči“ gaminti patys, tačiau paaiškėjo, kad procesas yra labai sudėtingas ir brangus, vėliau atradome „Motiko“ – tai Moldovoje įkurta įmonė, „moči“ gaminanti jau septynerius metus“, – pasakojo J.Stonienė. Šių metų pradžioje verslininkė tapo „Motiko“ atstove ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
„Motiko“ kavinės jau veikia daugiau nei dešimtyje šalių – Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Rumunijoje ir kitose. „Mūsų planas – šiemet skirti dėmesį plėtrai Lietuvoje, o kitais metais įžengti į Latvijos bei Estijos rinkas. Beje, Lietuvoje planuojame atidaryti kavines ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose“, – sakė ji.
Nors kavinių ateitis pandemijos laikotarpiu – lygiai tokia pati miglota, kaip ir renginių, J.Stonienė nusiteikusi optimistiškai.
„Neslėpsiu, buvo neramu, tačiau jei neleis dirbti, ką nors sugalvosime, tieksime desertus išsinešti, pristatysime į namus, – atsarginiais planais dalinosi ji. – Buvau įsitikinusi, kad šie desertai bus naujovė, pavergsianti daugelio širdis, ir nusprendžiau verslo imtis, kas benutiktų. Nebuvo lengva, daug naktų praleidau dirbdama, bet džiaugiuosi, kad nesudvejojau – rezultatu esu labai patenkinta.“
Pačiai J.Stonienei „moči“ patiko jau paragavus pirmąjį kartą, o dabar jų suvalgo kasdien bent po vieną. „Man skaniausi – mangų, pistacijų „moči“, jais mėgaujuosi su juoda kava. Vyras ir vaikai taip pat juos dievina“, – kalbėjo ji.
