Tądien visame pasaulyje bus minima jauno vyno šventė – iš Prancūzijos atkeliavusi tradicija, kuri vis labiau prigyja ir mūsų šalyje. Tai – tarsi pirmasis bandymas spėti, koks bus šių metų vynas, o taip pat – puiki proga paragauti prie jo tinkančių užkandžių bei patiekalų, jaukiai pabendrauti ar pasiklausyti prancūziškos muzikos.
Tradicija trečiąjį lapkričio ketvirtadienį ragauti tų metų vynuogių derliaus vyną atkeliavo iš Prancūzijos Božolė regiono, kur nuo 1951 m.pradėta minėti jauno vyno diena – Beaujolais Nouveau.
Lietuvoje božolė dienos tradicija gyvuoja jau antrą dešimtmetį, o prie smagios šventės kasmet prisijungia vis daugiau žmonių.
Sostinės pakraštyje pušų apsuptyje įsikūrusio jaukaus restorano „PineWood“ kolektyvas taip pat pasirengęs jauno vyno šventei. Rudenį atnaujinę restorano valgiaraštį išradingais gurmaniškais patiekalais, pasitarti, kokie užkandžiai ar sūriai geriau derėtų prie jauno vyno ir kaip praturtinti božolė šventės valgiaraštį, restoranas pasikvietė vynų ir maisto derinimo ekspertą, daugkartinį Lietuvos someljė čempionatų prizininką ir teisėją bei lietuviškų vynų čempionatų teisėją, someljė Albertą Koncijalovą.
– Jauno vyno ragavimo tradicija arba božolė šventė atkeliavo į Lietuvą jau senokai, ir, regis, prigijo ne dėl kažkokių išskirtinių vyno skonio savybių, bet labiau kaip graži tradicija?
– „Beaujolais Nouveau“ arba jauno vyno šventė – tai prancūzų vyndario Georges‘o Duboeuf nuopelnas, nes būtent jis iš regioninės jauno vyno ragavimo tradicijos sugebėjo sukurti pasaulinį įvykį. Dar būdamas jaunas vyndarys suprato, kad jo regiono vyno gamintojai nepagrįstai užmiršti, jis važinėjo po Božolė vyno ūkius, imdavo kitų vyndarių vyno pavyzdžius ir veždavo į Paryžių.
Pirmieji metai buvo sudėtingi, tačiau savo asmeninių pažinčių ir marketingo išmanymo dėka jis šį vyną išpopuliarino, ir jau kitais metais buvo surengta pirmoji jauno vyno šventė. Pavadinčiau šią šventę ne jauno, naujo vyno švente, bet vyno Naujaisiais metais. Nes būtent nuo trečiojo lapkričio ketvirtadienio šiuriniame žemės pusrutulyje ir yra paskelbiami nauji vyno metai.
Palaipsniui ši šventė išpopuliarėjo visame pasaulyje. Keisčiausia, kad japonai kasmet fanatiškai perka šį jauną prancūzišką vyną milžiniškais kiekiais – prisipila jo vonias, baseinus...
– Ar japonai taip vertina šį vyną, ar jie siekia būti išskirtiniai?
– Japonams gamtos neduota gerti stipresnius alkoholinius gėrimus, o božolė vynas nėra stiprus, jis kvapnus, turi uogų ar net saldainių skonį, mažai rūgšties, neturi taninų.
– Kaip lietuviai priėmė šį gėrimą?
– Lietuviai iki šiol šį vyną priima sunkiai. Pirmieji božolė švenčių bandymai atkeliavo kartu su vyno kultūra, o šie žingsniai mūsų šalyje taip pat nebuvo labai spartūs. Žmonės vos prieš kelerius metus pradėjo suvokti vyno ir maisto derinimo kultūrą.
Božolė vyną kavinės ir restoranai parduodavo tik tą trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Dabar jau mūsų žmonės apie vynus nusimano gerokai daugiau, gal jau yra daug ko atsivalgę, atsiragavę, geriau žino, ko nori, jiems jau reikia subtilesnių skonių ir pojūčių.
– Ar božolė vyną sunku derinti su maistu? Štai, pavyzdžiui, „PineWood“ restoranas božolė šventės vakarą siūlo tuno tatakį ir lėtai troškintos antienos ragu bei įvairių sūrių asorti.
– Produktų paletė, prie kurių tiktų šis jaunas vynas, nėra labai plati. Ypač, kai kalbama apie božolė „nouveau“ arba „premier“.
Pati šio vyno gamybos technologija yra nesudėtinga, todėl ir patiekalai neturėtų būti nei labai išraiškingi, nei labai subtilūs. Patiekalas turėtų būti lengvas – tai neriebus mėsos troškinys, tunas, aštuonkojis, įvairus terinai, galbūt, sezono lapinės daržovės ar Cezario salotos su paukštiena. Manau, kad „Pinewood“ božolė vakaro pasirinkimas yra tinkamas.
Lietuviškasis derinio prie šio vyno variantas galėtų būti net ir šaltiena. Tik, žinoma, prie jos reikėtų nepadauginti garstyčių ar krienų.
– Gal geriau prancūziškąją vyno ir maisto derinimo kultūrą pristatyti ne per božolė šventę, bet kad ir per vyno ir sūrio derinius, kurie kartais siūlomi net vietoj deserto? Apie tai ir pasakojote restorano „PineWood“ komandai.
– Žmonės vis dažniau atsisako saldumynų, desertų, tad po pietų ar vakarienės pasirinkimas paragauti sūrio – puikus sprendimas. Atskleisti sūrio skonį ir poskonius geriau padeda šlakelis derančio vyno. „Pinewood“ restorano komandai pateikiau vos kelis klasikinius sūrio ir desertinio vyno derinimo pavyzdžius.
Jeigu sūris karvės pieno, minkštas, kreminis, su švelnia pelėsine plutele, jo skonio niuansus geriau padės atskleisti šiek tiek rūgštesnis baltų uogų vynas.
Jei ragaujame intensyvesnio skonio vyną – portą, jo derinimas su sūriais yra platesnio spektro, šis spirituotas vynas labiau suskambėtų su kietesniais sūriais arba sūriais su pelėsiu, tokiais, kaip „Rochefort“ ir kitais.
Jeigu norite ryškesnio poskonio, kaip aš kartais išsireiškiu – „užsitruminti“ vakaro pabaigoje, tuomet rekomenduočiau pasirinkti baltą portą, kuris labai smagiai sušvelnina kietesnių sūrių tekstūrą – burnoje atsiras lengvas sviestiškumas ir švelnumas, iš aštraus skonis pasidarys intensyvus, bet ne aitrus, o trumo poskonis išliks net iki 15 minučių.
Mėlynasis pelėsinis sūris geriausiai atsikleis su salstelėjusiais desertiniais vynais – cheresu, portu, madeira. Nes jei sūris yra intensyvaus skonio, priklausomai nuo gamintojo, brandinimo ir vietos, portas sušvelnins tą stiprumą ir aitrumą. Vien dėl to portas labai smagiai dera prie stipresnių sūrių.
– Ką pasirinktumėte po skanių pietų – sūrį ar desertą?
– Lietuviai dar nėra tokie dažni deserto valgytojai – po skanių pietų restoranuose ar kavinėse retas kuris dar užsisako desertą.
Svetimose šalyse ir man sunku pasirinkti, ko norėsiu, neturiu vienos taisyklės. Po sotesnės vakarienės renkuosi lengvą vieno kąsnio desertą.
Ar dar norėčiau sodraus skonio sūrio? Tikrai ne. Jei pietūs lengvesni, priklausomai nuo to, kurioje šalyje esu, paprašyčiau vietos ūkininkų sūrio su desertiniu vynu, arba aptarnaujančio personalo rekomendacijos.
