Svajonę kepti tortus įgyvendinusi vilnietė dabar lepina net išrankiausius smaližius

Gamindama I.Grigūnienė vadovaujasi devizu – pirmoje vietoje natūralumas ir estetika: „Stengiuosi, kad tortai būtų kruopščiai apipavidalinti, kad būtų malonu tiek akis paganyti, tiek ir valgyti.“

Taip jau susiklostė, kad gaminti tortus moteris pradėjo, kai gimė jos pirmoji duktė Danielė. Dabar mergaitei ant nosies dvylika metų.

„Norėjosi, kad torto galėtų paragauti ir mažoji. Tik pati jį pagaminusi galėjau būti tikra, kad jame nebus jokių konservantų, dirbtinių saldiklių, įvairių priedų, kuriems vaikai gali būti itin jautrūs“, – prisimena I.Grigūnienė.

Tortais Indrė jau ne vienus metus lepindavo namiškius per svarbiausias šventes – Kalėdas, Velykas, gimtadienius.

Vaikystėje kulinarijos būrelį lankiusi Indrė ir suaugusi su malonumu ėmė pirkti kulinarijos bei konditerijos knygas, skaito jas kaip romanus. Ypač mėgsta tokias, kuriose ne tik receptai, bet ir papasakotos jų autorių gyvenimo istorijos. O kulinarinės televizijos laidos jai prilygsta geram filmui.

– Esu iš tų, kuri ne tik gamina, bet ir pati labai mėgsta saldumynus. Tačiau pirktiniai man retai būna skanūs. Prieš pasiūlydama naują skonį būtinai ragauju draugų būryje – jeigu man nepatinka pagamintas tortas, jis niekada nebus siūlomas kitam žmogui.

Eidama į svečius stengiuosi lauktuvių atsinešti savo gamintą saldėsį, dažniausiai ką nors naujo, neragauto. Visi degustuojame, smagu išgirsti aplinkinių nuomonę. Dažnai visi įsivaizduoja, kad tortus mano šeima valgo kasdien, bet desertais lepinamės saikingai.

Nors tortus gaminu įvairioms progoms: krikštynoms, vestuvėms, suaugusiųjų gimtadieniams, daugiausia užsakymų sulaukiu vaikų šventėms. Tortus jiems puošiu magiškais vienaragiais, katinėliais, zuikučiais, populiariais animacinių filmukų, kompiuterinių žaidimų herojais.

– Kartą su draugais išsiruošėme į sodybą. Nusprendžiau pagaminti tortą, kuris patrauktų akį dėl ypatingo spalvų derinio.

Biskvitą gaminau su špinatais, kurie suteikė žalią spalvą, o kremas buvo violetinis nuo mėlynių, lengvas ir saldžiarūgštis. Tortą testavome septyniese: aš su vyru Sigitu (38 m.), mano dukra ir draugė Inga su šeima. Draugė, labai mėgstanti saldumynus, vis nekantravo atsipjauti dar gabalėlį. Ir galiausiai pasakė: „Tau reikia kepti tortus!“

Nedrąsiai atsakiau, kad būtų smagu, bet reikia pirkėjų, o ji patikino: „Aš būsiu pirmoji!“ Dabar tortų ieškantys mane susiranda internete. Dažniausiai rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas.

– Kad tortai ir kiti mano gaminami desertai būtų skanūs, gražiai atrodytų, turėjau kaip reikiant paplušėti. Pirmiausia kruopščiai atsirinkau receptus.

Ragaudama išsiaiškinau, kurie produktai leidžia gauti geriausią rezultatą. Taip atsirinkau ir tinkamiausias priemones – nuo kepimo formų iki kepimo popieriaus. Pavyzdžiui, gamindama medaus skonio tortą naudoju tik aukščiausios kokybės grietinę, nes su ja išeina skaniausiai. Įtakos geram rezultatui turi kiekviena sudedamoji dalis.

Mokiausi ne tik iš savo klaidų – dalyvavau ne vienuose profesionaliuose kursuose, klausdavau patarimų bendraminčių, žiūrėdavau konditerijos profesionalų vaizdo įrašus, išbandžiau įvairias technikas. Ir kiekvienas tortas man pavykdavo vis geriau.

Nuolat tobulėti mane skatino noras pagaminti tokį tortą, kuriuo galėčiau didžiuotis.

Torto dekoravimas – atgaiva mano sielai. Džiaugiuosi, kad pelniau užsakovų pasitikėjimą: kai kurie viską palieka mano fantazijai, tik įvardija pagrindinius puošybos elementus. Jie žino, kad tortas atrodys gražiai, nors dažnai nenumano, kas man šaus į galvą. Kiti parodo pavyzdį, ko maždaug norėtų.

Kai kurias puošybos detales gaminu iš cukraus, nors šiaip tortų nedengiu cukraus mase. Puošybai naudoju pabarstukus, šviežias uogas, saldainius, šokolado liejinius, kurie atrodo lyg varvekliai. Stengiuosi puošti kuo natūraliau. Žinoma, nepavyksta išvengti ryškių spalvų, nes vaikams jos patinka. Biskvito ar pertepimo spalvas išgaunu naudodama natūralias uogų, daržovių sultis.

– Turiu apie dešimt ištobulintų receptų. Kartais atnaujinu asortimentą.

– Kadangi dažniausiai tortus užsako vaikams, tėvai renkasi jogurtinį su sūdyta namine karamele ir juodaisiais serbentais. Toks kepinys atrodo gaivus. Vieni mėgsta šokoladinius, kiti – uogų, treti pageidauja medaus torto, kurį kepu iš plonų lakštų pagal seną močiutės receptą.

Jis kvepia vaikyste, meduoliais, gvazdikėliais, cinamonu. Kai jo paragauji, atrodo, grįžti daug metų atgal, aplanko širdžiai mieli prisiminimai. Tortas gaminamas iš trylikos plonyčių lakštų ir kremo sluoksnių. Jis yra mano vyro bei daugelio draugių mėgstamiausias.

– Kartą klientė pasiėmusi tortą išėjo, bet per ilgai įstrigo prie vartelių. Pasirodo, moteris slystelėjo ir su tortu atsitrenkė į vartelius. Pusė torto buvo sugadinta. Gerai, kad buvo likę kremo, tai per pusvalandį atkūriau vienaragio tematikos puošmenas.

– Karantino metu žmonių įpročiai pasikeitė. Anksčiau darbymetis prasidėdavo trečiadienį planuojant, perkant produktus, o ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį intensyviai plušant, o dabar žmonės pradėjo švęsti nelaukdami savaitgalio.

– Šeimos palaikymas labai svarbus. Dukros Danielė (12 m.) ir Vakarė (3 m.) kol kas yra ragautojos, didžiausias padėjėjas – mano vyras Sigitas.

Kol ragaudavome namų virtuvėje ir nebuvo įsivyravusi tam tikra darbų sistema, jam teko susitaikyti su švarių ir nešvarių indų stirta, keistų, buičiai neįprastų įrankių, prietaisų atsiradimu stalčiuose ir spintelėse, apsišarvuoti kantrybe parduotuvėje ieškant reikiamų maisto produktų.

– Įgijau administravimo specialybę.

Pagal profesiją dirbau ilgus metus, pastaruosius šešerius metus – personalo srityje. Prisimenu, kaip laukdavau darbo pabaigos, kada galėsiu grįžti namo ir kepti tortus.

– Pastebiu, kad darosi nebemadingi cukraus mase dengti tortai, ir mane tai džiugina.

Tai brangi ir sunki masė, kuri dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę. Beveik visi mano tortų puošyboje naudojami elementai yra valgomi. Jei ši mada nebūtų pasikeitusi, vargu ar tortų gamyba būtų mane sužavėjusi.

– Siūlau ir įvairių mažų desertų, jei reikia didesniam saldžiam stalui. Tai yra desertai ant pagaliuko, keksiukai, pyragaičiai, morengai, panakota indeliuose.

– Būna, kad nebesinori gaminti ko nors įmantraus. Bet niekas namuose nebadauja. Savaitgaliais itin mėgstame pasilepinti, tada gaminame visi kartu.

Kiaušinių trynius išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Supilkite pieną, suberkite persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir vėl gerai išmaišykite. Supilkite ištirpintą ir atvėsintą sviestą ir dar kartą permaišykite.

Kiaušinio baltymus elektriniu plakikliu išplakite iki standumo ir atsargiai įmaišykite į tešlą. Tešlą palikite pastovėti 10 minučių, kad ji truputį pabrinktų. Tešla turi būti puri ir tiršta. Kepkite gerai įkaitintoje elektrinėje vaflinėje. Iš gautos masės turėtų išeiti 10 vaflių.

Mūsų šeimai labiausiai patinka, kai pirmas sluoksnis būna žemės riešutų sviesto, tuomet užtepu šokoladinio kremo, dedu plonomis riekelėmis pjaustytus bananus, apibarstau milteliniu cukrumi ir užberiu šaldytų aviečių.

Elektriniu plaktuvu iki purios masės išplakite sviestą su cukrumi. Įmuškite kiaušinius ir vėl išplakite. Supilkite saldintą sutirštintą pieną, vanilės ekstraktą ir išmaišykite iki vientisos masės.

Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir maišykite tol, kol neliks sausų miltų.

Atskirame dubenėlyje juoduosius serbentus sumaišykite su kukurūzų krakmolu taip, kad juo pasidengtų visos uogos. Suberkite į tešlą ir išmaišykite, kad tolygiai pasiskirstytų.

Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, jeigu turite silikoninę, tuomet nieko daryti nereikės. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Sukrėskite tešlą į kepimo indą ir kepkite apie 60–70 minučių, kol keksas iškils ir taps auksinės spalvos. Jeigu paviršius ima per daug ruduoti, uždenkite jį folijos lakštu ir kepkite toliau. Ar keksas jau iškepęs, galite patikrinti mediniu pagaliuku – ištrauktas iš kekso jis turi būti sausas.