Originali idėja gimė prisiminus, kad Druskininkai, kurie buvo paskelbti šių metų turnyro tema, – garsaus menininko vaikystės ir kūrybos miestas. Jam sukurto torto fotosesija Vilniuje veikiančiuose Čiurlionio namuose virto maža švente, atnešusia ne tik pliūpsnį gerų emocijų, bet ir antrą vietą tortų konkurse.
Sukurti tortą įkvėpė M.K.Čiurlionio „Saulė“
„Kai sužinojau, kad šiemet Tortų turnyras vyks, o jo tema – Druskininkai, pirmiausia pagalvojau, kokia plati tema, ar įmanoma ją perteikti taikliai ir originaliai.
Pusseserei paminėjus Čiurlionį, net šyptelėjau, kaip galima šį menininką susieti su konditerija. Vis tik po pokalbio pradėjau skaityti apie Čiurlionį, peržiūrėjau visus jo paveikslus.
Labiausiai atkreipiau dėmesį į tris jo darbus: „Andante“, kuriame vaizduojamos piramidės, „Pasaka“, kuriame nutapytas kalnas, ir galiausiai – „Saulė“. Supratau, kad tortas pagal šį paveikslą turėtų atrodyti geriausiai“, – pasakoja Geliana.
Užsikabinusi už šios idėjos ji pirmiausia rengė brėžinius: „Aš, kaip koks inžinierius, viską pradedu nuo brėžinių. Pripaišiau jų krūvą – kaip vidus atrodys, kaip pjūvis, kaip turėtų matytis perpjovus vienaip ir kaip – kitaip.“
Torto, kaip ir paveikslas pavadinto „Saulė“, skoniai gimė jau po vizualizacijos. Juos Gelianai teko sugalvoti visiškai ekspromtu.
„Draugai dar praėjusiais metais padovanojo fotosesiją, tad tortų konkursui reikalingos nuotraukos buvo puiki proga įgyvendinti ilgai lauktą šventę. Tariantis dėl fotosesijos pažįstamas fotografas paklausė, kur ji vyks. Pirmiausia maniau, jog tortą fotografuosiu paprastai, namie, tačiau jis paragino dar pagalvoti.
Vežti tortus į Druskininkus, kur augo ir kūrė Čiurlionis, pasirodė per sudėtinga. Tuomet prisiminiau, kad Vilniuje veikia Čiurlionio namai“, – pasakoja Geliana.
Paskambinus atsiliepęs M.K.Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, puikiai žinantis visus menininko kūrinius, paklausė, kaip atrodys „Saulė“. „Trumpo atsakymo, jog tai bus tortas, jam neužteko – iš karto paklausė, koks bus torto skonis. Tuomet ir pradėjau ekspromtu galvoti, iš ko ir kokį tortą gaminsiu“, – prisipažįsta moteris.
Gelianos galvoje gimė 5 skirtingi torto sluoksnių skoniai: sodrių šviežių aviečių, trintų mangų, gaivia rūgštele nustebinantis pasiflorų, švelnus bananinių grietinėlės putėsių ir vanilės bei lengvo baltojo šokolado ir grietinėlės kremo. Torto akcentas – plonytis ir traškus juodojo šokolado „miškas“.
Pirmieji tortą ragavo ir jį vertino didžiausi mano darbų kritikai – draugai ir artimieji. Jie suabejojo, ar nereikėtų daugiau biskvito, bet iš karto pasakiau, kad jo šiame torte nebus.
„Vis tik avietėmis perteptas biskvitas tapo torto pagrindu, tvirtai laikančiu skirtingų kremų sluoksnius ir iškeliančius „Saulę“ virš šokoladinio „miško“. Pirmo bandymo metu pastebėjau ir tai, ką galima tobulinti – skirtingų skonių ir spalvų sluoksniai turėjo tiksliai liestis vienas su kitu ir proporcingai peraugti į vis didesnį spindulį, tačiau tinkamai neatšaldytas kremas iškrėtė pokštų ir pjūvis nebuvo idealus.
Sureguliavus temperatūrą ir paruošus laikančias konstrukcijas, jau antru bandymu turėjau tobulą konkursinį tortą“, – pasakoja tiek pirmajame, tiek antrajame Druskininkų tortų turnyre dalyvavusi G.Sudrab.
Jos torto „Saulė“ receptą rasite čia.
Fotosesija Čiurlionio namuose virto torto degustacija
„Iš tikrųjų fotografavimui paruošiau du tortus. Vienas po fotosesijos grįžo namo į šeimos šventę, o kitas jos metu buvo prapjautas ir suvalgytas. Tą dieną Čiurlionio namuose vyko koncerto repeticija, skambėjo menininko kūriniai, ruošiama muziejaus ekspozicija – namai buvo pilni gyvybės ir jaukumo.
Kai padarius reikiamus torto kadrus atėjo laikas pjauti tortą, nedrąsiai paprašiau Roko – gal jis paskambintų ką nors iš M.K.Čiurlionio kūrinių. Tad filmuojant, kaip atliekamas pjūvis, fone skambėjo gyva fortepijono muzika. Aplink susibūrė keli muzikantai ir neplanuotai įvyko improvizuota degustacija, kurioje skleidėsi puiki nuotaika. Po fotosesijos smalsaujantiems draugams sakiau, kad nepriklausomai nuo turnyro rezultatų, jį jau laimėjau. Net dabar šiurpas eina per odą prisiminus, kokios geros emocijos lydėjo fotosesiją.“
Geros emocijos Gelianą lydi visada, kai imasi gaminimo.
„Nors kiekvieną kartą ką nors gamindama daug galvoju, planuoju, man konditerija – hobis, būdas pailsėti, pasisemti energijos, sukurti kažką išskirtinio. Šiuo metu noriu, kad taip ir liktų, nes kai baigiasi kūryba ir nebegalvoji apie tai, ką darai, tai tampa rutina, į kurią to papildomo ingrediento – širdies, meilės, aistros įdedi vis mažiau“, – dalinasi Geliana.
Pasakodama apie savo aistrą konditerijai, Geliana sako mananti, jog abu jos smegenų pusrutuliai – tiek loginis, tiek kūrybinis – vienodai aktyvūs.
„Galiu dieną rengti strategijas, braižyti lenteles ir t.t., o užvertusi kompiuterį imu į rankas mentelę, dubenėlį ir bandau, koks desertas iš to gausis. Jaučiu, kad turiu pailsinti vieną smegenų pusę, kompensuodama ją kita“, – dalinasi ne vienerius metus tarptautinėms komandoms vadovavusi bei verslo plėtros projektus įgyvendinusi moteris, šiuo metu atsakinga už darbuotojų ugdymą didelėje valstybinėje įmonėje.
Konditerijoje svarbus noras ko nors pasiekti
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga organizuota šventė „100 tortų Lietuvai“, paskatino Gelianą imtis naujo iššūkio – šventėje ji pristatė netradicinį kepenėlių tortą „Istorija“. Tai tapo paskata pagaliau paklausyti bičiulių ir pradėti plėtoti hobiui skirtą paskyrą „Facebook“ tinkle.
Pavadinusi ją „Kulinariniai eksperimentai“, Geliana paskyroje dalinasi tiek kulinariniais, tiek konditeriniais gaminiais, bet vis tik prisipažįsta, jog jai prie širdies arčiau pastarieji: „Saldūs gaminiai dovanoja daugiau spalvų. Jais galiu nustebinti, nudžiuginti, suburti draugus drauge ragauti, įvertinti – sukurti šventę ir emociją.“
Draugai ne tik ragino Gelianą plėtoti hobiui skirtą paskyrą, bet paskatino daugiau domėtis konditerija – prieš 7-erius metus jie padovanojo jos pačios pagamintų skanėstų nuotraukų knygą ir pavadino ją „Gelianos pirmoji kulinarinė knyga“.
Dabar žiūrėdama į tas nuotraukas Geliana mato, kokie netobuli buvo jos kūriniai. Nuo to laiko moteris savo įgūdžius tobulina sekdama žinomus šefus socialiniuose tinkluose, kaupdama kulinarinių knygų biblioteką.
Nors jokių specialių mokslų nelankė ir nebaigė, Geliana, pasak jos draugų, padaro viską, ko imasi. Ji įsitikinusi, kad tam, jog taip pavyktų, kaip ir visur, konditerijoje labai svarbus noras ir tikėjimas, jog gali, o jei kas nors nepavyks – visada yra kitas šansas.
