Marijampolėje įsikūrusi šeima nė dienos nepraleidžia be patiekalų iš naminių svirplių

Pusryčiams į kokteilius Greta ir Vaidas įberia svirplių miltų, patiekalus gardina kartu su prieskoniais apkeptais svirpliais, o praalkus tinka ir svirplių užkandis.

Pikantiški, traškūs, aštrūs arba švelnūs kaip svogūnai – įvairaus skonio svirpliais gardinamos sriubos, padažai, salotos, troškiniai, bulvės, makaronai, žuvies patiekalai, netgi žalumynai.

Bet svirpliai, apie kuriuos pasakojame, auginami ne Tailande, kur tai – įprastas maistas, o vos keli kilometrai nuo marijampoliečių namų, Liudvinave. Apie 600 tūkstančių svirplių prižiūrintys sutuoktiniai viską pradėjo nuo nulio.

Prieš pusantrų metų susituokę Greta ir Vaidas Budreikai neketino kada nors imtis žemės ūkio ir domėtis tokiais sparnuotais gyviais kaip svirpliai. Greta dirba projektų vadove Lietuvos mokslų akademijoje, jos sutuoktinis sukosi automobilių prekybos versle.

Žengti netradicinį žingsnį jauną šeimą paskatino daug lemtingų aplinkybių. Vilniuje gimusi Greta ruošdamasi vestuvėms svajojo sulieknėti. Tuo metu ji svėrė 59 kilogramus. Kaip ir visos būsimos nuotakos, ji norėjo puošnios suknelės ir atrodyti nepriekaištingai, todėl ieškojo informacijos apie racionalią mitybą.

Greta beveik nepastebėjo, kaip per trumpą laiką nukrito aštuoni kilogramai, bet labiausiai ją džiugino gera savijauta.

Atšokusi vestuves Greta paliko Vilnių ir persikėlė gyventi į Marijampolę pas savo vyrą.

Kai moteris laukėsi dukters Luknės, kraujo tyrimai rodė, kad organizmui trūksta geležies. Gydytoja patarė koreguoti mitybą, valgyti daugiau jautienos. Bet šis patarimas atrodė nepriimtinas.

„Kai buvau nėščia, į jautieną nė iš tolo negalėjau žiūrėti. Teko ieškoti maisto produktų, kurie galėtų būti geležies šaltinis“, – pasakojo Greta.

Kartą ji perskaitė straipsnį apie maistui auginamus svirplius. Buvo rašoma, kad svirpliai turi didelę maistinę vertę, nes juose gausu baltymų ir geležies. Greta užsimanė paragauti, todėl kartu su vyru Vaidu nuvyko pas vieną ūkininką, turintį svirplių fermą.

Svirplių užkandžio liko sužavėti abu. Ragaudami neįprastą maistą sutuoktiniai pritarė vienas kitam, kad tai – gardus kąsnis, nors ne kiekvienas ryžtųsi dėti į burną sparnuotą vabzdį.

„Gal kai kam atrodys, kad svirpliai yra kaip kirmėlės, todėl nieku gyvu nesutiktų jų ragauti, bet mums patiko. Svirplių skonis išskirtinis, primena saulėgrąžas ar riešutus“, – tikino G.Budreikė.

Grįždami į namus iš svirplių augintojo Greta ir Vaidas parsivežė lauknešėlį su džiovintais vabzdžiais, vadino juos aukso grūdais ir kasdien gardino jais įvairius patiekalus. Kai šis delikatesas baigėsi, V.Budreika pagalvojo, kad juodu su žmona taip pat galėtų auginti svirplius.

Tuo metu Lietuvoje jau buvo prasidėjęs karantinas. Vaidui teko eiti prastovų, nes darbas įmonėje, kurioje jis dirbo, buvo beveik sustojęs. Dėl karantino sumažėjo darbų ir Lietuvos mokslų akademijoje, kur dirba G.Budreikė.

Laukdami dukters gimimo sutuoktiniai ėmė galvoti, ką galėtų veikti kartu. Vis labiau blėso galimybės vyrui grįžti į buvusį darbą, o persikėlusi iš sostinės į Marijampolę jo žmona suprato, kad po motinystės atostogų būtų keblu vėl dirbti Vilniuje.

„Mes su vyru supratome, kad turime susikurti darbo vietas, kurios būtų susijusios su sveika mityba. Ir tai mums pavyko“, – džiaugėsi G.Budreikė.

Nors iš pradžių idėja apie naminius svirplius atrodė kaip svajonė, ją pavyko įgyvendinti. Daug padėjo Vaido tėvai, leidę svirplių fermą įkurti ūkiniame pastate jų sodyboje netoli Marijampolės, Liudvinave.

Šis pastatas buvo apšiltintas, išbetonuotos grindys, pakeisti langai, durys, nudažytos lubos, nes mėgstantiems šilumą ir drėgmę svirpliams reikėjo sukurti ypatingas sąlygas. Naminiai svirpliai skiriasi nuo gentainių, gyvenančių gamtoje, nes tai specialiai valgyti išveista rūšis.

Svirpliai nemėgsta vienatvės, todėl gyvena būriais, o viename tokiame kolektyve jų gali būti apie 10 tūkstančių.

Naminiai vabzdžiai auga plastikinėse dėžėse-konteineriuose, namus jiems atstoja specialiai paruošti kiaušinių dėklai.

Patalpoje, kurioje veisiami svirpliai, nuolat palaikoma 30–32 laipsnių šiluma ir 40–50 procentų oro drėgmė. Per parą 12 valandų turi būti įjungtos lempos, nes vabzdžiai yra prisitaikę gyventi pagal dienos ir nakties rimtą.

Svirpliai minta specialiu pašaru. Anksčiau marijampoliečiai jo įsigydavo iš Suomijos, dabar perka iš Lietuvos gamintojų.

Tapę ūkininkais marijampoliečiai gyvąjį turtą skaičiuoja pagal tam tikrą metodiką. Svirpliai kiaušinėlius deda į durpes, vos išsiritę svirpliukai yra skaičiuojami mililitrais. Jie semiami piltuvėliu ir po 15–20 mililitrų išskirstomi į konteinerius, kuriuose vėliau gyvens.

Manoma, kad vienoje dėžėje būna apie 10 tūkstančių svirplių. Iš vienos vados dėžėje užauga iki 2 kilogramų svirplių. „Derlius“ nuimamas kas šešias savaites, kai baigiasi vienas svirplių auginimo ciklas. Svirpliai – ypatingi vabzdžiai, jie mėgsta daug gerti ir nesiskundžia apetitu, o sulaukę paauglystės pasidaro itin ėdrūs.

G.Budreikė mėgsta šeimoje kalbėtis ir apie svirplių psichologiją. Jei svirpliai nėra laimingi ir jaučiasi blogai, ima šokinėti ir nori pasprukti iš savo dėžių. Netgi tada, kai dėžės yra nedengiamos, gerai besijaučiantys svirpliai būna ramūs. O jeigu vienas ar kitas svirplys pasprunka, nieko blogo. Jie paprasčiausiai utilizuojami. Tačiau nėra gerai, jei svirpliai sugalvoja sprukti visu pulku. Vadinasi, jų priežiūrai kažko trūksta.

Kiekvieną dieną marijampoliečiai vyksta į Liudvinavą pas savo svirplius. O didžiausią džiaugsmą jiems teikia svirpimas, tačiau svirpia tik suaugę patinėliai ieškodami sau poros. Svirpimas yra svarbus ženklas ir ūkininkams – jau reikia berti į konteinerius durpes, į kurias suaugę vabzdžiai dės kiaušinėlius.

Tokį darbą atlikę svirpliai yra šaldomi. V.Budreika pasakojo, kad šaldymas vyksta humanišku principu, nes išimti iš dėžių svirpliai nuvalomi ir išnešami į vėsesnę patalpą. Atvėsus oro temperatūrai svirpliai pasidaro mieguisti, taip jie reaguoja į pasikeitusias gyvenimo sąlygas.

„Kai kas mano, kad naminiai svirpliai gali išsilakstyti, pasklisti kaip parazitai ir nukonkuruoti vietos vabzdžius, nusiaubti daržus, šiltnamius, bet taip nėra. Lietuvos klimatas jiems netinka, lauke jie tiesiog išgaištų“, – patikino G.Budreikė.

Svirplius sutuoktiniai naudoja kaip pagrindinę žaliavą įvairiems produktams gaminti. Pirmiausia užšaldyti svirpliai yra apverdami, tuomet 10 valandų džiovinami.

Svirpliai gali būti apkepinami su įvairiais prieskoniais, dalis jų malama į miltus, taip pat ruošiami prieskonių mišiniai, granola, užkandžiams skirti svirplių, riešutų ir sėklų rinkiniai.

G.Budreikės mėgstamiausias patiekalas yra svirplių užkandis. Tai svirplių traškučiai, pagardinti druska, česnakais, aitriosiomis ir rūkytomis paprikomis, svogūnais ir kuminais.

Marijampoliečiai taip pat mėgsta valgyti granolą, kurią ruošia iš riešutų, džiovintų vaisių ir svirplių miltų. Ūkininkai mano, kad ateityje valgomieji sparnuočiai gali tapti kasdieniu maistu.

Paskrudinkite keptuvėje tortilijas, galima apkepti ir grilyje. Ruoškite padažą: dėkite šaukštą majonezo, du šaukštus graikiško jogurto, svirplių prieskonių, berkite druskos, kietojo sūrio drožlių. Tepkite padažą ant blyno.

Raudonajai tortilijai naudokite salotas, morkas, raudonąjį svogūną, aitriąją papriką ir saują džiovintų svirplių, o geltonajai tortilijai – salotas, konservuotus kukurūzus, žalią aitriąją papriką ir saują džiovintų svirplių.

Į 250 ml pieno berkite 2–3 šaukštus svirplių miltų, nedidelę saujelę anakardžių, dėkite du šaukštus varškės, vieną nedidelį bananą. Viską suplakite plaktuvu ir mėgaukitės sočiais baltyminiais pusryčiais.

Duonos riekeles apkepkite su alyvuogių aliejumi. Supjaustykite plonomis juostelėmis agurką. Sutrinkite į vientisą masę avokadą, ožkų sūrį ir svirplių miltus, įberkite druskos, česnakinių svirplių prieskonių. Užtepkite ant agurko juostelių, pagardinkite salotomis. Viską atsargiai susukite į ritinuką ir uždėkite ant duonelės. Gardinkite traškiais džiovintais svirpliais.

Tešlai imkite po trečdalį svirplių miltų, avižų ir grikių. Įmuškite kiaušinius, įberkite druskos. Brandinkite tešlą 15–20 min. Kepkite blynelius keptuvėje su lydytu sviestu.

Pagardinkite blynelius graikišku jogurtu ar uogomis. Blyneliai bus skanūs ir šalti.

Svirpliai turi daug baltymų, pavyzdžiui, 100 gramų yra 67,7 g baltymų. Tai yra tris kartus daugiau nei jautienoje, vištienoje ar žuvyje.

Svirpliuose yra net 18 skirtingų aminorūgščių, taip pat daug geležies, kalcio, įvairių vitaminų, bet mažai riebalų ir angliavandenių.

Žmogaus organizmui kur kas sunkiau pasisavinti tuos pačius elementus, jeigu jie yra augalinės kilmės.