Vytautas prisipažįsta, kad ilgais karantino vakarais ir jis pats, ir jo komanda suko galvą, kokių naujų galimybių ir alternatyvų radus uždarius restoranus. Vieną iš tų vakarų ir šovė į galvą mintis apie šviežią pastą.
„Makaronai man skanu, pastebėjau, kad skanu ir mūsų svečiams, tai kodėl nepamėginus viso to sujungti į makaronų gerbėjų klubą“, – savo idėją aiškina Vytautas.
Per karantiną jo restoranai nedirbo visai. Buvo nuspręsta, kad jų maistas nėra pritaikytas išsinešti.
„Visai nenorėjome, kad mūsų svečiai gautų prastesnius patiekalus, nei galėtų gauti restorane“, – sako virtuvės šefas ir priduria, kad būtent šis sustojimas ir privertęs juos sukurti šviežių makaronų į namus pristatymo projektą „Makaronistai“. Mažiau nei penkios minutės – tiek užtruks ruošiantys į namus atvežtus pietus ar vakarienę. Gamintojams tereikės pagal instrukciją išvirti šviežius makaronus ir pasišildyti padažą.
Italai, žinoma, makaronus, virtinukus ir dar daugybę tešlos gaminių vadina vienu žodžiu – pasta. Lietuvių kalbos komisija praėjusį rudenį ir mums, lietuviams, leido tai daryti. Juk daugybėje puodų makaronai kunkuliuoja kone kasdien.
„Gerai prisimenu, kaip namuose mano teta rankomis darydavo makaronus, koldūnus ir virtinukus su visokiais įdarais“, – pasakoja Vytautas ir priduria, kad panašių patiekalų galima rasti pačiose įvairiausiose šalyse, ar būtum Italijoje, Nepale, ar Gruzijoje. Tik pavadinimai skiriasi.
Lietuviški virtinukai ir itališki ravioliai iš pažiūros – labai panašūs. Tačiau neapsigaukite – lietuviai tešlą savo virtiniams minko iš paprastų kvietinių miltų, o ravioliams italai maišo tešlą iš manų kruopų miltų. Mažieji kinų dimsamai gaminami iš ryžių miltų.
Virtinių įdarai – virtuvės šefų fantazijos reikalas. Labiausiai įsiminęs Vytautui – trumais pagardintų virtų bulvių. Jį jis perkėlė ir į „Makaronistų“ virtuvę, kurioje, žada, bus lietuviams neįprastų skonių, netikėtų derinių ir ypatingų padažų.
Virtuvės šefas galėtų ilgai ginčytis, kad makaronai nėra paprastas, lengvai pagaminamas patiekalas, ypač jei kalbame apie šviežius makaronus. Tuo labiau, kad juos galima gardinti natūraliais priedais – špinatais, morkomis, suteikti jiems spalvą ir visiškai kitokią išvaizdą.
„Be abejo, bus ir klasikos, tačiau norime skonių, kurie praplėstų požiūrį į pastą“, – sako Vytautas ir pasakoja, ką su kuo patieks. „Pappardelle“ – ilgus ir plačius makaronus – su jautienos ragu padažu. Mažus špinatinius makaronus – su lašiša ir grietinėle. „Fettuccine“ – itališkus ilgus, plonus, suspaustus makaronus gardins sūrio ir juodųjų pipirų padažu.
Smagiai, linksmai ir net šiek tiek įžūlokai skambančio „Makaronistų“ pavadinimo komanda nesibaido. „Man jie tokie laisvi ir su kaprizu, – juokiasi V.Samavičius. – O jei kam nors kils noras pasišaipyti, tegu, juk šiandien šypsenų trūksta. Svarbiausia, kad makaronų mes nekabiname, mes juos gaminame.“
Vytauto mėgstamas pesto padažas makaronams
Reikės:
- 80 g bazilikų
- 60 g svogūnų laiškų
- 80 g anakardžių riešutų
- 150 g alyvuogių aliejaus
- 40 g kietojo sūrio
- druskos ir pipirų
Riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, atvėsinkite ir susmulkinkite trintuve.
Nuplaukite svogūnų laiškus ir bazilikus, nuo kotų nuskabykite bazilikų lapelius.
Į trintuvę sudėkite svogūnų laiškus ir bazilikų lapelius, supilkite alyvuogių aliejų, sutrinkite.
Sudėkite trintus riešutus, lengvai permaišykite.
Sutarkuokite kietąjį sūrį, dėkite jo po truputį į svogūnų laiškų, bazilikų ir riešutų masę. Stebėkite konsistenciją. Pasirinkite, kokio tirštumo padažo pageidaujate. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.
Nieko nėra geriau kaip makaronai ir pestas!
