Kruopštumo, tikslumo, kantrybės reikalaujančių įmantrių figūrų iš maisto produktų kūrimas – kaunietės V.Brūzgienės pomėgis, kuriam ji skiria kone visą laisvalaikį.
O pandemija ir karantinas leido atsidėti tam visa širdimi. „Atsirado daugiau laiko ir jį skyriau tobulėjimui“, – pasakojo moteris, savarankiškai išmokusi visų drožinėjimo technikų.
Kovo 11-ajai artėjant ji sumanė išdrožinėti tris skirtingų spalvų sūrio galvas – raudoną, geltoną ir žalią.
„Lietuvos vėliavos spalvos labai tinka tokiems darbams – nei latviai, nei estai, nei kitų tautų atstovai neturi savo vėliavos spalvų sūrio“, – kalbėjo V.Brūzgienė, tris sūrio galvas išraižiusi per dvi dienas. Sūriais ją aprūpino Vilkyškių pieninė.
Sūris – vienas produktų, kuris puikiai tinka drožinėti.
Tiesa, toks meno kūrinys – trumpalaikis, nes sūris genda. Tad kas kartą išdrožinėjusi ką nors naujo Vita tai įamžina nuotraukose.
Ji jau daug metų bendradarbiauja su fotografe Loreta Kondrate.
„Ką nors išdrožinėti – viena, o visa tai įamžinti reikia taiklios fotografo akies. Nuostabu turėti kolegę, kuria pasitikiu. Man lieka tik drožinėti, o Loreta sukuria aplinką, spalvas, pritaiko detales“, – pasakojo Vita.
Neseniai fotografei kilo idėja ne tik įamžinti išdrožinėtus sūrius, bet ir sukurti paveikslus, kuriuose sūriai būtų svarbus akcentas.
Per karantiną daugiau laiko drožinėjimui skyrusi V.Brūzgienė neseniai atrado dar vieną produktą – lietuviškus lašinius. „Dar nedaug jų išdrožinėjau, tačiau lašiniai puikiai tinka tokiems darbams“, – įsitikino meistrė, kai jos rankose lašiniai virto įspūdingomis gėlėmis.
Skulptūrinį drožinėjimą moteris atrado daugiau kaip prieš dešimt metų ir iškart juo susižavėjo.
„Įsigijau specialų peiliuką ir pradėjau drožinėti bulves, morkas, burokėlius, moliūgus. Buvau savamokslė – visas pjaustymo ar drožinėjimo technikas atradau pati, beveik visko išmokau bandydama. Tad užtruko, kol susiformavo praktiniai įgūdžiai, ranka susidraugavo su peiliuku. Per tą laiką pirštai ne kartą buvo supjaustyti“, – pasakojo kaunietė.
Nei mokytojo, nei vadovėlių neturėjusi drožinėjimo entuziastė vėliau informaciją ėmė rinkti internete.
Atrado mėgstamus meistrus – stebėdavo jų darbus, į juos norėdama lygiuotis augo pati.
„Matydama jų darbus sau keldavau vis naujus iššūkius“, – pasakojo V.Brūzgienė.
Praėjo gal ketveri ar penkeri bandymų ir treniruočių metai, kol Vita išdrįso parodyti savo darbus kitiems.
Pradėjusi nuo gėlių ar abstrakčių raštų dabar Vita iš saldžiųjų bulvių ar moliūgų drožinėja veidus – kuria įvairius charakteringus personažus.
„Teko mokytis ir anatomijos, kad sugebėčiau išlaikyti proporcijas“, – pasakojo skulptūrinio drožinėjimo meistrė.
Vita stengiasi visiems veidukams suteikti kokią nors emociją – džiaugsmą, šypseną, liūdesį. O kartais būsimo kūrinio idėją pasufleruoja pati daržovė ar jos forma.
„Keliu sau tikslus – noriu tobulėti, ieškoti vis kitokių sprendimų. Lietuvoje to niekas nemoko, tad pačiai tenka viską susirasti ir atrasti“, – pasakojo kaunietė, bendraminčių randanti visame pasaulyje.
Pandemija sustabdė pasaulinius kulinarijos čempionatus, kuriuose Vita nekart sužibėjo savo darbais.
2016 metais Erfurte vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate V.Brūzgienės išdrožinėta sūrio galva laimėjo sidabro medalį individualioje kategorijoje.
O po poros metų Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate kaunietė buvo įvertinta auksu.
„Dabar su kitais skulptūrinio drožinėjimo meistrais dalijamės darbų pavyzdžiais socialiniuose tinkluose – mokomės vieni iš kitų ir tobulėjame“, – pasakojo V.Brūzgienė.
