Menininkė su tūkstančiais sekėjų savo kepiniais dalijasi socialinio tinklo „Facebook“ profilyje „Noriu ir kepu – Cukraus varnos užrašai“. Kepėja niekada nekuria dviejų vienodų tortų – visi jie skirtingi ir primena meno kūrinius, kurių valgyti širdis neleidžia. Beje, kai kurie smaližiai jos kepinius iš tiesų užsako ne skanauti, bet kaip originalius suvenyrus ar interjero dekoracijas.
Be konditerijos, D.Pečiulienė turi ir daugiau įdomios veiklos – veda dekoravimo kursus visoje Europoje, dėsto piešimą ir kompoziciją būsimiems interjero, floristikos, siuvimo meistrams, užsiima keramika, lėlių kūrimu ir kartu su vyru Tomu – fotografija. O naujausias jos atradimas buvo kalėdinių puošmenų gamyba.
Paauglystėje Daiva svajojo apie mados pasaulį ir jau nuo 14 metų žinojo, kad mokysis kostiumų dizaino paslapčių.
„Tačiau studijos Dailės akademijoje mane turbūt ir atbaidė užsiimti šia veikla. Šešeri metai nebuvo lengvi – moteriškas kolektyvas, intrigos, konkurencija. Po to supranti, kad tas psichologinis pamatas lydės ne tik studijose, bet ir darbe. Toliau taip gyventi nenorėjau. Be to, ne be reikalo sakoma, kad po penkerių metų profesijoje įvyksta lūžis ir ateina laikas keisti gyvenimo kelią“, – apie savo karjeros vingius pasakojo D.Pečiulienė.
Po studijų atsiribojusi nuo mados pasaulio kostiumų dizainerė save atrado kitose srityse.
Ištekėjusi ir dviejų vaikų susilaukusi menininkė netikėtai pasinėrė į kulinarijos pasaulį.
Virtuvėje ji ir seniau nebuvusi reta viešnia. Gaminti dar vaikystėje išmokė virėja mama. Tačiau esminis posūkis įvyko prieš penkerius metus gimus sūnui, kai reikėjo krikštynų torto.
Kepiniai kainavo brangiai, o jų kokybė netenkino. Todėl moteris nusprendė pati iškepti tortą sūnaus šventei.
„Prieš krikštynas parepetavau – vyrui pagaminau gimtadienio tortą. Dabar jis atrodytų juokingai, bet tuomet man tai buvo šedevras“, – šypsojosi pirmuosius gaminius prisiminusi D.Pečiulienė.
Kūrybiškos moters smalsumas paskatino giliau nerti į konditerijos pasaulį.
Tiesa, į naują moters aistrą artimieji pradžioje žiūrėjo atsargiai.
„Kadangi veiklą kaitalioju dažnai, artimieji dvejojo, bet ne dėl mano sugebėjimų, o dėl to, ar ilgai domins ši sritis. Manė, kad pabandysiu, pažaisiu ir baigsis. Tačiau kai užsikabinau, labai palaikė“, – neslėpė Daiva.
Atradusi konditeriją ji suprato, kad tai neištirta ir kūrybiškai labai plati sritis. Konditerijoje susipina keramika, skulptūra, tapyba. Gaminti išskirtinius desertus dizainerę įkvepia ne iškeptų tortų pavyzdžiai, bet vaikiškų knygelių iliustracijos, įvairūs vaizduojamieji menai, tekstilininkų, keramikų darbai.
„Reikėjo tik perprasti konditerijos ir dekoravimo techniką. Konditerijoje pilna priemonių ir technikų, kuriomis naudodamasis gali sukurti begalę smagių ir meniškų dalykų, tik užtrunka viską išsiaiškinti. Bet kai perpratau gamybos procesą, man netgi lengviau kurti ant meduolio nei ant popieriaus“, – pasakojo kulinarijos meną atradusi moteris.
Iš cukraus keksiukų krepšeliuose pražydusios rožės ir bijūnai, ant kelmeliu virtusio torto tarp našlaičių stovintis ar į žydrą ežerą žiūrintis meškinas, per samanas ropojanti skruzdėlė, gėlės žiede miegantis kūdikėlis ar permatomais sparneliais plazdenantys elfai.
Išskirtiniai Cukraus varnos kulinarijos gaminiai nepalieka abejingų – ji kasdien sulaukia ne tik begalės komplimentų, bet ir pageidavimų. Tačiau kepėja tapusi menininkė neslepia – ji priima toli gražu ne visus užsakymus.
Tortus pasirenka gaminti atsižvelgdama ne tik į kliento pageidavimus, bet ir į tai, ar idėja sudomina ją pačią. Lengviausia kurti, kai klientai neužkrauna dideliais reikalavimais ir apribojimais. Arba netgi apskritai nežino, ko nori. Tada galima išbandyti naujų stilių.
Tiesa, menininkė neapsiima gaminti tortų vestuvėms, mergvakariams ar bernvakariams, netgi krikštynoms. Pastarajai progai gamina nebent tada, kai pasitaiko labai išradingas smaližius, su kuriuo sutampa auros ir idėjos.
„Tokių švenčių atsisakau dėl to, kad nenoriu prisiimti didelės atsakomybės, jei negalėčiau pagaminti torto. Tiesiog nenoriu nuvilti žmonių, jei šeimoje susirgtų vaikai ar užsakymą tektų atšaukti dėl kitos nenumatytos priežasties.
Buvo tokių situacijų, kai susirgo mano šeima ir gulėjome visi ligos patale, nenorėjau kepti tortų, kad neužkrėsčiau žmonių, o sulaukiau tiek negatyvo. Paslaugų sferoje esi priklausomas nuo to, kuris moka pinigus. Tada jis jaučia turintis teisę sakyti ir aiškinti, ką nori. Todėl „Facebook“ ir pasivadinau: „Noriu ir kepu“. Nes jei noriu, ir nekepu.
Tortai nėra mano pragyvenimo šaltinis. Jei taip būtų, dingtų visas žavesys, – paaiškino kulinarė. – Mano pagrindiniai darbai yra skirti gimtadienių šventėms. Nekepu žmonių vorų, teletabių, kitokių filmukų herojų. Nes tuomet prasideda ne kūryba, o kopijavimas. O tai yra galvos skausmas. Turiu mokinių, kurie taip pat kepa nuostabius tortus, todėl kai pageidavimas neatitinka mano vidinių nuostatų, klientams rekomenduoju juos. Palieku darbą kolegėms, kurios tikrai tai moka ir noriai apsiima.“
Ar kuriant tortų ir pyragų receptus lengvai pavyksta suderinti vaizdo ir skonio natas?
Kepėja neslėpė – kaip konditerininkė skonio atžvilgiu ji yra neįdomi: „Man labiau patinka dekoruoti nei kepti. Turiu keletą receptų, kuriais dažniausiai varijuoju. Pokyčius darau minimalius. Be to, man save išreikšti labiau patinka dekoravimo srityje.
Viena pažįstama kartą užsiprašė keksiukų. Klausiu, kokių nori, o ji: „Man tas pat, svarbu, kad nuotraukose gerai atrodytų.“ Žmonės, kurie į mane kreipiasi, ieško įspūdžio, nuotraukose efektingai atrodančių gaminių.“
Meno kūrinį primenančių tortų gamybai reikia ne tik menininkės fantazijos, meistriškų dekoratorės sugebėjimų ir talento, bet ir kantrybės.
Pagaminti tortą vidutiniškai užtrunka maždaug dvi valandas. Dekoracijos atima dar panašiai tiek pat laiko. Pavyzdžiui, gėlėmis dekoruoti tortą užtrunka apie porą valandų. Tačiau su kiekviena papildoma figūrėle, piešiniu gamybos laikas ilgėja.
Kartais menininkė užtrunka ne vieną dieną. Dalį sudėtingesnių puošmenų tenka gaminti iš vakaro.
Tiesa, konditerininkė gali pasigirti ir asmeniniais rekordais – kartą ji tortą cukraus masės gėlėmis papuošė per 40 minučių. Buvo skubus užsakymas, todėl į pagalbą pasitelkė net sutuoktinį.
„Tarp našlaičių stovinčio meškučio tortas buvo vienas sudėtingiausių kūrinių. Ilgai užtruko lipdyti, šešėliuoti, spalvinti smulkias detales. Šis tortas niekur nenužiūrėtas, atsiradęs kūrybos proceso metu. Tokie gaminiai patys mieliausi ir gražiausi. Net gaila valgyti. Didžiuojiesi savimi kokią savaitę“, – šypsojosi D.Pečiulienė.
Nors įspūdingi Cukraus varnos tortai ir valgomi, kai kurių dekoracijų ar sutvirtinimo detalių ji nerekomenduoja ragauti: „Visada perspėju užsakovus, jei naudoju tvirtinimo detales, vielutes, ryškesnių, sodresnių spalvų figūrėlėms pagaminti įdedu daugiau dažų. Tačiau žmonės dažniausiai ir be perspėjimų pasisaugo, figūrėles kaip suvenyrus pasideda prisiminimui apie vaiko gimtadienį ar kitą šventę.“
Iš tiesų žiūrint į tokius kūrinius sunku patikėti, kad tai sausainiai ar meduoliai. Užsakovai neretai puošmenų ne tik nevalgo, bet kai kurias net įsirėmina arba įsigyja tiesiog kaip suvenyrus, interjero dekoracijas. Pavyzdžiui, viena moteris įsigijo 3D meduolį su pelyte, sėdinčia prie grybo, tiesiog kaip meno kūrinį.
D.Pečiulienė taip pat veda dekoravimo kursus visoje Europoje. Pašnekovė pastebi, kad kiekviena tauta turi labai skirtingą požiūrį į konditeriją ir desertų dekoravimą. Lietuvių skonis panašus kaip ir lenkų, rusų. Latviai, nors ir kaimynai, jau kitokie. Skirtingai nei mūsų krašte, skandinavų šalyse vertinami kuklūs desertai.
„Lenkai yra puikūs konditerininkai – net ir Norvegijoje, Anglijoje, Airijoje dekoravimo kursus dažniausiai lanko lietuviai, latviai, rusai, lenkai. Pietų šalyse mano technikos netinkamos dėl šilto klimato. Prancūzai turi labai stiprias kulinarijos mokyklas, ten populiarus skonių suderinamumas ir švelnus dekoras. Norvegai tortų apskritai nedekoruoja arba tai daro labai kukliai. Jie praktiški žmonės, skirtingai nei lietuviai, už dekorą papildomai mokėti nenori“, – tautų pomėgius vardijo kepėja.
Smalsu, kiek lietuviai pasirengę mokėti už įspūdingą tortą?
D.Pečiulienė neslepia – daug: „Kadaise apskaičiavau, kad nedidelės (iki 20 žmonių) krikštynų šventės saldumynai – dekoruotas tortas ir keli sausainiai – gali kainuoti ir tris šimtus eurų.
Lietuviai šventėms negaili didelių sumų, net pati kartais nustembu. Matau, kad merginos ir po 10 eurų už kilogramą prašo.
Žinant, kiek kainuoja produktai, tai faktiškai savikaina. Tačiau yra tortų, kurių kainos siekia ir 40–45 eurus už kilogramą.“
Sausainėliai makarunai („macaron“)
Paruošimas:
Kelis kartus persijokite migdolų miltus su milteliniu cukrumi, pašalinkite per stambius migdolų miltų trupinėlius.
Kiaušinių baltymus su druska plakite iki standžių putų. Susidarius putoms plakant labai lėtai berkite šaukštu cukrų taip, lyg snigtų. Subėrę visą cukrų plakite tol, kol masė taps balta, blizgi ir tokia standi, kad apvertus indą neiškristų lauk.
Į gautą masę per tris kartus įmaišykite migdolų miltų ir miltelinio cukraus mišinį, mentele trinkite masę į indo sieneles. Masė turi driektis nuo mentelės kaip kaspinas taip, kad galėtumėte išraityti juo skaičių 8. Gautą masę sukrėskite į konditerinį maišelį ir išspauskite 2 cm skersmens ir 1 cm storio apskritimus ant kepimo popieriaus, palikdami 3–4 cm tarpus.
Palikite kambario temperatūroje apdžiūti, kol apskritimų paviršiuje susiformuos sausa plutelė, nelimpanti prie rankų. Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 135 laipsnių, ir kepkite apie 10–13 min. Jei sausainėlis gerai iškepęs, palietus pirštu jis turėtų būti standus. Kelias minutes atvėsinkite.
Gamindami įdarą įkaitinkite grietinėlę beveik iki virimo ir užpilkite susmulkintą šokoladą. Gerai išmaišykite iki vientisos masės ir palikite šaldytuve per naktį. Kitą rytą gautą masę suplakite plakikliu iki tiršto standaus kremo. Pertepkite sausainėlius kremu.
Patiekalui reikės:
100 g smulkių migdolų miltų
100 g miltelinio cukraus
70 g kiaušinių baltymų
90 g cukraus
žiupsnelio druskos
Įdarui reikės:
200 g baltojo šokolado
50 g grietinėlės
Vaniliniai-moliūginiai keksiukai su traškiais trupinukais
Keksiukams reikės:
120 g sviesto
100 g rudojo cukraus
žiupsnelio druskos
2 kiaušinių
160 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių
60 ml pieno
200 g tarkuoto moliūgo
Paruošimas:
Kambario temperatūros sviestą plakikliu išplakite su cukrumi ir druska iki purios vientisos masės. Po vieną įmuškite ir gerai išplakite kiaušinius. Atskirame inde sumaišykite ir persijokite miltus ir kepimo miltelius. Per tris kartus įmaišykite miltus į kiaušinių mišinį, kiekvienąsyk išsukite iki vientisos masės. Įpilkite pieną, išmaišykite. Į tešlą įdėkite tarkuotus moliūgus.
Ruošdami trupinius visus produktus minkykite su sviestu tol, kol neliks stambių sviesto gabalėlių. Į keksiukų formeles pilkite tešlą, užpildydami jas 2/3, ant tešlos viršaus pabarstykite trupinukų. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes.
Trupinukams reikės:
40 g sviesto
60 g miltų
100 g kokosų drožlių
55 g rudojo cukraus
0,5 a. š. cinamono
šiek tiek žalio maistinio dažiklio
Šokoladiniai keksiukai su šokolado ir sutirštinto pieno įdaru
Keksiukams reikės:
5 kiaušinių
230 g rudojo cukraus
65 g aliejaus
50 g grietinėlės
300 g miltų
50 g tamsios kakavos
1 a. š. vanilės ekstrakto
0,5 a. š. druskos
1,5 a. š. kepimo miltelių
Įdarui reikės:
100 g pieninio arba juodojo šokolado
150 g sutirštinto pieno
Gėlyčių dekoro kremui reikės:
250 g sviesto
250 g sutirštinto pieno
250 g maskarponės
Paruošimas:
Kiaušinius su cukrumi plakite apie 8 minutes, kol masės taps gerokai daugiau ir ji bus puri. Plakdami plona srovele supilkite aliejų ir vanilę. Kitame inde sumaišykite visus birius produktus ir išsijokite. Supilkite juos į tešlą ir lėtai mentele maišykite iš apačios į viršų.
Taip pat lėtai ir atsargiai įmaišykite grietinėlę. Supilkite tešlą į keksiukų formeles, užpildydami 2/3, kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes. Iškepus atvėsinkite ir išpjaukite skylutes įdarui.
Gamindami įdarą ant garų vonelėje ištirpinkite šokoladą, išmaišykite su kambario temperatūros sutirštintu pienu ir supilkite į keksiukus.
Kremą gaminkite kambario temperatūros sviestą plakikliu plakdami dideliu greičiu apie 5–10 minučių, kol taps purus ir baltas. Plakdami plona srovele pamažu supilkite sutirštintą pieną ir plakite, kol susidarys vientisa masė. Galiausiai įmaišykite maskarponės sūrio kremą ir lėtai maišykite iki vientisos masės. Kremą dažykite konditeriniais dažais. Gėlytes formuokite konditeriniais maišeliais ir antgaliais.
