„Keliauju, nes norisi nuotykių, atrasti, patirtį pažinimo džiaugsmą... Keliaujant įdomu tai, jog tu niekada nežinai, kas bus už posūkio, nors atrodo, kad žinai. Visokios situacijos, kai reikia improvizuoti, suktis iš padėties, kažką nuspręsti, sugalvoti...
Tai pakeičia rutiną, nes čia, būdami Lietuvoje, gyvename visiškoje melancholijoje. Čia nuobodu ir dėl to mes patys sau susikuriame vietinius „kariukus“, neva kažkas čia labai dramatiško vyksta.
Bet iš tikrųjų, palyginus su kitomis šalimis, čia nieko nevyksta. Upės lėtai teka, uodai kandžioja – tai visos bėdos“, – gyvenimo ritmą tėvynėje vertino keliautojas.
V.Radzevičius intensyviai keliauja jau penkiolika metų, į nuotykius leisdamasis kartu su geriausiu draugu Martynu Starkumi, su kuriuo kelionėse kartu praleidžia apie mėnesį per metus. Šįmet duetas planavo aplankyti Afrikos žemyną, bet gyvenimas planus pakoregavo ir teko apsiriboti Europa.
„Šiemet filmavome keletą laidų ir gavosi bent jau šiek tiek pakeliauti – „šaudėm“ tarp karantino „langų“ bei izoliacinių „langų“ ir spėjom nulėkti į Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir Latviją. Taip įdomiai sutapo, kad kur tik nuvažiuodavome, grįžę iš ten sužinodavom, jog tą šalį „uždarė“ , – savo paties sėkme džiaugėsi V.Radzevičius.
Nors V.Radzevičius ilgą laiką visiems buvo pažįstamas iš savo žurnalistinio pobūdžio darbo ir kelionių, paskutinius keletą metų vyras ėmėsi gastronomo veiklos: pradėjo dalintis kelionėse sukauptais kulinariniais atradimais laidoje „Pasaulio puodai“, o vasarą Merkinėje netgi atidarė lauko restoraną.
„Iš šių metų kelionių supratau, jog dažnai turime klaidingą įsivaizdavimą apie italų ir prancūzų virtuvę, neva ji yra labai sudėtinga. Bet iš tikrųjų jų virtuvių jėga slypi paprastume – paprasti prieskoniai, kokybiški maisto produktai, viskas šviežia ir greitai pagaminama, jokių pusfabrikačių“, – šių metų atradimais dalijosi gastronomas.
Pasirodo, jog norint nustebinti V.Radzevičių keliauti į tolimus kraštus visai nereikia. Keliautojas atskleidė buvęs priblokštas, kai kaimyninėje Latvijoje jam teko paragauti žuvies syko, kuri Lietuvoje yra įrašyta į Raudonąją knygą, bet Latvijoje nėra saugoma.
V.Radzevičius sako, jog pažintis su kitų šalių virtuvėmis ir kultūromis jį išmokė, kad tai, kas yra valgoma ir nevalgoma yra mūsų nuomonės reikalas.
„Kas yra valgoma, o kas – nevalgoma, slypi mūsų galvose. Juk žmogus gali atsidurti tam tikrose aplinkybėse, kuriose valgys bet ką, kad tik būtų ką valgyti. Galbūt kokiems perujiečiams, auginantiems jūrų kiaulytes jau tūkstančius metų, atrodo keista, jog mes valgome triušieną.
Tad kas yra valgoma ar nevalgoma yra visiškai subjektyvus dalykas“, – teigė daugybę pasaulio virtuvių išragavęs V.Radzevičius.
Kokį patarimą V.Radzevičius duotų sau pačiam jaunystėje, kaip dėl staiga iš prieglaudos parsivežto šuns kilo konfliktai su žmona bei ką laiko pavojingiausiu savo kelionių nuotykių – laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ per DELFI TV.
