Vilnietis menotyrininkas Marius Daraškevičius daug metų domisi istorine kulinarija. Apie Ilguvos dvarą, įsikūrusį Šakių rajone ant Nemuno kranto, ir po pasaulį pasklidusius bajorų Grincevičių šeimos receptus jis yra skaitęs ne vieną paskaitą.
Net buvo surengta Ilguvos dvaro patiekalų degustacija, o visi valgiai pagaminti pagal 1983-iaisiais Niujorke išleistą Anielos (Nelos) Mlynarskos-Rubinstein knygą „Nela’s Cookbook by Nela Rubinstein“.
Šios knygos autorė yra kilusi iš Ilguvos dvaro.
Dvarų kultūros tyrinėtojas M.Daraškevičius pasakojo, kad nemenka dalis į knygą sudėtų receptų atkeliavo kaip tik iš čia – Nelos motinos nedidelės receptų užrašinės, kurioje buvo ir jos močiutės bei lietuvės virėjos Barboros (Barbarka Zinkevicus) ruošti patiekalai Ilguvos dvare.
Knygoje yra barščių, batvinių, šaltibarščių, kopūstienės, agurkienės, grybienės su perlinėmis kruopomis, rūgpienio su bulvėmis, spirgų, koldūnų, įdarytų kiaušinių, karpio drebučiuose ir daugybė kitų receptų.
„Daugelį jų ir dabar naudoja dažna šeimininkė. Įdomu, kad atskiras skyrius skirtas vėžiams, pavyzdžiui, vėžių troškinys, vadinamasis „Potrawka Rakowa“, arba kreminė vėžių sriuba su vėžių kaldūnais“, – pasakojo M.Daraškevičius.
Ilguvos medinį klasicizmo stiliaus dvarą XVIII amžiaus pabaigoje pastatė karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas (rūmų tvarkytojas) Jonas Grincevičius.
Čia augo Aniela-Nela Rubinstein, kuri buvo jauniausia Varšuvos filharmonijos dirigento ir įkūrėjo, kompozitoriaus Emilio Mlynarskio ir jo žmonos Onos Talko-Grincevičiūtės (Annos Talko-Hryncewicz) dukra.
Kybartuose gimęs E.Mlynarskis daug nuveikė, kad Ilguvos dvaras išgarsėtų, nes vasaromis čia viešėdavo dainininkai, rašytojai, atlikėjai, buvo rengiami koncertai, o muzikos garsai pasiekdavo net kitą Nemuno krantą.
Aistra muzikai padėjo ir Varšuvos filharmonijos steigėjo, taip pat Varšuvos Didžiojo operos teatro ir muzikos instituto (konservatorijos) direktoriaus jauniausiai dukteriai susirasti antrąją pusę.
Pasakojama, kad kai pianistas A.Rubinsteinas 1926 metais Varšuvoje susitiko su Nela, pajuto tarsi į jį būtų trenkęs žaibas. Ji buvo po koncerto užlipusi į scenos užkulisius. Tuo metu pianistui buvo beveik 40 metų, o Nelai –18-a.
Pianistas suprato, kad ji yra vienintelė moteris, kurią norėtų vesti. Bet vestuvės įvyko tik po šešerių metų.
Tuo metu A.Rubinsteinas buvo pasaulyje pripažintas atlikėjas. Kitą dieną jis išvyko iš Varšuvos į koncertinį turą ir laukė, kada Nela jam parašys.
Bet ji to nepadarė, nes buvo taip auklėjama, kad vyrai turi rodyti iniciatyvą.
1929 metais Nela ištekėjo už kito lenkų pianisto Mieczyslawo Munzo ir išvyko gyventi į Sinsinatį (JAV). Po trejų metų išgirdęs, kad Munzai išsiskyrė, o Nela grįžo į Lenkiją, 1932-aisiais A.Rubinsteinas nusivežė ją į Londoną, kur jie susituokė.
1939 metais prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Rubinsteinų šeimą užklupo viešint JAV.
Čia gastroliuodamas pianistas, kuris buvo gimęs Lodzėje, sužinojo apie siaubingą Lenkijos žydų likimą, nes daugelis jo giminaičių atsidūrė koncentracijos stovyklose. Dėl šios priežasties talentingas pianistas atsisakė visiems laikams koncertuoti Vokietijoje.
1946-aisiais A.Rubinsteinas gavo JAV pilietybę.
Per savo audringą gyvenimą pianistas turėjo įvairių meilės romanų. Bet jis liko vedęs iki pat savo mirties.
A.Rubinsteinas mirė 1982 metais būdamas 95-erių, nors prieš mirtį jį globojo ne Nela, o jo sekretorė Annabelle Whiteston, kuriai buvo 33-eji.
Ištekėjusi Nela išsaugojo savo motinos užrašus, kuriuose buvo Ilguvos dvare gamintų patiekalų receptai. Nenuostabu, kad kai kurie kulinarinės knygos puslapiai skirti Nelos vaikystės patiekalams.
Vienas jų – koldūnai, įdaryti avienos ir jautienos nugarine, kaulų čiulpais, tarkuotais svogūnais ir mairūnais.
Knygoje taip pat yra talentingos lietuvės virėjos Barboros, kuri dirbo Mlynarskių dvare, receptai.
Štai kodėl knygoje yra patiekalas „a la Barbarka“, tai – bulvės, įdarytos grybais ir svogūnais. Šį patiekalą Nela pavadino virėjos B.Zinkevicus garbei.
Bajorų Grincevičių plokštainis, vadinamasis mozūras, kurį mokėjo kepti Nelos senelė, taip pat buvo ypatingas, tai – glaistytas migdolų pyragas.
Pasakojama, kad šis pyragas nustebino baroną Edouard’ą de Rothschildą Paryžiuje, kai jis viešėjo Rubinsteinų namuose, todėl baronas prašė perduoti pyrago receptą jo virėjui.
Nela sugebėdavo pradžiuginti svečius ne tik pyragais, bet ir kremais, pudingais.
Septynias užsienio kalbas mokėjusi moteris į knygą įtraukė įvairių patiekalų, kurių ragavo lankydamasi Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.
Yra net rusiško pyrago, kurio įdaras ruošiamas iš kopūstų ir grybų, receptas. Šį pyragą labai mėgo rusų kompozitorius Sergejus Rachmaninovas, su kuriuo bendravo Rubinsteinai.
Daugelį metų lepinusi savo sutuoktinį, mokėjusi įtikti jo draugams, labdaringa veikla užsiimanti moteris sudėjo į knygą tų patiekalų receptus, kurie jai priminė laimingas gyvenimo akimirkas ir tuos žmones, kuriuos ji mylėjo.
Ilguvos dvaro tyrinėtojams Nelos knyga taip pat yra svarbi.
Architektūros istorijos tyrinėtojas M.Daraškevičius mano, kad Ilguvos dvaras gali kai kam pasirodyti kuklus, nes yra medinis. Bet tai yra tipiškas vidutinio bajoro namas.
Mediniai dvarai Lietuvoje vyravo iki XIX amžiaus. Klasicizmo architektūra reikalavo nepretenzingo, santūrių formų statinio, todėl Ilguvos dvaras turi ypatingą kultūrinę vertę.
Tarpukario Lietuvoje Ilguva buvo kaip vasaros rezidencija, šio dvaro savininkas E.Mlynarskis buvo ne ūkininkas, o talentingas dirigentas ir kompozitorius.
Įsigijęs knygą apie Ilguvos dvaro receptus vilnietis M.Daraškevičius nustebo, kad kai kurių valgių yra ragavęs vaikystėje, – kotletų, sriubų, nes netoli šio dvaro gyvenusi jo senelė taip pat mokėjo gaminti šiuos patiekalus.
Istorinės kulinarijos tyrinėtojui buvo neįprasta tai, kad JAV leistoje knygoje yra minimas šašlykas, nors daug kam atrodo, jog tai sovietinis patiekalas. Tačiau šašlykai buvo populiarūs dar Rusijos imperijoje.
„Prie įdomesnių receptų galima priskirti įvairius desertus, kurie dabar nėra populiarūs.
Yra receptas glaistyto pyrago, vadinamo mozūru. Toks plokštainis Lenkijoje yra tapęs pagrindiniu Velykų pyragu, toks buvo ir Lietuvos dvaruose“, – pasakojo M.Daraškevičius.
Daug receptų iš Ilguvos dvaro skirti meduoliams, keksams, tortams. Meduoliai buvo vadinami piernikais.
Kalėdiniai meduoliai buvo kepami įvairių formų, tai buvo populiari dovana Ilguvos apylinkių vaikams.
Receptų knyga atspindi ir Nelos šeimos gyvenimo būdą. Kadangi jos vyras daug koncertuodavo, jai, kaip namų šeimininkei, tekdavo rūpintis svečiais. Pavyzdžiui, knygos pabaigoje yra įdomus skyrelis, skirtas lengvai vakarienei prieš koncertą.
Savo knygoje Nela davė netgi patarimų, kaip pasirūpinti svečiais, kurie netikėtai užsuka vakare.
Galima pašildyti vakarykščius barščius, nes tada jie būna kur kas minkštesni, nei ką tik nukelti nuo viryklės.
Tai parodo, kad moteris buvo praktiška ir mokėjo išsisukti iš įvairių situacijų.
Yra ir kalėdinių patiekalų, kurie iki šiol gaminami Lietuvoje. Tai – karpis drebučiuose, meduoliai, barščiai su ausytėmis.
„Visi patiekalai, kurių receptai atsidūrė Nelos knygoje, buvo gaminami iš maisto produktų, užaugintų Ilguvoje. Bet buvo naudojami ir brangūs prieskoniai, pavyzdžiui, šafranas, kardamonas, vanilė“, – pasakojo M.Daraškevičius.
Architektūros istorijos tyrinėtojas M.Daraškevičius pasakojo, kad Ilguvos dvaro namas, nors ir nedidelis, turėjo erdvų saloną, patogų pailgą stačiakampio formos valgomąjį.
Iš pradžių virtuvė buvo atskirame name, vėliau buvo įkurta naujame priestate prie namo šono, netoli valgomojo.
Patiekalų knyga taip pat atspindi Rubinsteinų šeimos, kuri daug keliavo, istoriją.
Patiekalai iš Lietuvos sudaro apie ketvirtadalį visų knygoje aprašytų receptų.
Ilguvos dvaras valdant E.Mlynarskiui anaiptol nebuvo užkampis ar provincialus. Čia ne tik iš Varšuvos, bet ir iš tolimesnių Europos kraštų galėjo atklysti kulinarinės idėjos.
Kad valgiams tais laikais buvo skiriama daug dėmesio, rodo ir toks faktas.
Kai kartu su orkestru E.Mlynarskis gastroliavo Jungtinėje Karalystėje, jo garbei Glazgo muzikų draugija 1911-ųjų sausio 20-ąją viešbutyje „St.Enoch“ surengė pietus.
Dirigentas parsivežė į Ilguvą kortelę – aštuonių patiekalų pietų valgiaraštį, kuriame patiekalai surašyti prancūzų kalba, taip pat pateikta vakaro programa: septyni tostai, kurių pirmasis buvo „Už karalių!“, ir muzikinė programa, kurios metu skambėjo ne tik klasikinė muzika, bet ir škotiškos dainos.
Kompozitoriaus E.Mlynarskio šeima globojo ir būsimą Lietuvos dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, kuri buvo Nelos pusseserė.
Dainininkės memorialiniame muziejuje, esančiame Vilniuje, yra indų iš Ilguvos.
Kai kurie indai brangūs, pavyzdžiui, kavos servizas yra pažymėtas monogramomis, krištolo taurės užsakytos vestuvių proga. Tai rodo, kad Ilguvos dvare daug dėmesio buvo skiriama ne tik muzikos, bet ir gastronomijos menui.
Karpis drebučiuose (Ilguvos virėjos Barbarkos Zinkevicus receptas)
Sultiniui reikės:
- 450 g karpio (ar kitos žuvies) galvos, pelekų
- 5 svogūnų
- 5 morkų: 3 supjaustytų, 2 nepjaustytų (skirtų papuošti)
- 2 v. š. cukraus
- apie litro vandens
- 6 karpio gabalėlių arba nedidelio karpio (1350 g)
- 8 maltų baltųjų pipirų, druskos pagal skonį
- 1 v. š. želatinos
Virkite sultinį iš žuvies galvos, kaulų, odos, pelekų, įdėkite supjaustytų svogūnų, morkų, bet dvi morkas virkite nepjaustytas. Po 30 minučių išimkite iš sultinio nepjaustytas morkas, jų reikės papuošti.
Sultinį perkoškite. Įdėkite į puodą karpio gabalėlių, o jei norite – visą karpį. Užpilkite ant karpio sultinio, virkite apie 10 minučių.
Kai sultinys atvės, ištraukite karpio gabalėlius. Išrinkite kaulus ir ašakas. Viską sudėkite į sultinį ir dar pavirkite. Kol sultinys verda, įberkite druskos, pipirų. Nukoškite.
Morkas supjaustykite, sudėkite ant indo dugno, o ant jų – karpio gabalėlius, užpilkite sultiniu. Jeigu sultinys šaldytuve nesutirštėja, naudokite želatiną. Ant jos pakelio paprastai būna parašyta, kaip sutirštinti sultinį. Laikykitės proporcijų.
