Kelio pradžia – universitete
Šis metas G.Putnaitės komandai – pats darbymetis. Prekės ženklo „Cannamella“ kūrėja sako, kad esminis jos tikslas – gaminti kokybišką, bet įperkamą produktą. „Norisi, kad daugelis lietuvių galėtų įpirkti tą karamelės indelį“, – šypsosi ji. G.Putnaitė baigė studijas prieš 5 metus. Taip susiklostė, kad prie verslo kūrimo atėjo ne tiesiausiu keliu. Tačiau karamelės idėja aplankė studijuojant.
„Negaliu paaiškinti, kodėl pasirinkau studijuoti maisto technologiją ir inžineriją. Kai esi jaunas, ko gero, ieškai, kas būtų perspektyvu. Pasirodė, kad maisto industrija gana plati ir būtų galima čia susirasti neblogą darbą. Taip ir įstojau į Kauno technologijos universitetą“, – prisiminė mergina.
Deja, netrukus ji suprato, kad atsidūrė ne ten, kur turėjo būti.
„Studijos pasirodė pernelyg „sausos“. Norėjosi daugiau veiklos ir bendravimo su žmonėmis. Pamaininio darbo fabrike perspektyva nedžiugino“, – pasakojo jauna verslininkė.
Karamelės užuominos
Po „Erasmus“ studijų mergina su drauge nutarė imtis kokios nors naudingos veiklos – Kalėdoms nutarė pačios pasigaminti maisto gaminių dovanojimui.
„Gavosi karamelės užuominos. Pridegęs svogūnų džemas. Sugadintas puodas. Darėme fotosesiją“, – juokėsi G.Putnaitė.
Nuo vaikystės mergina mėgo karamelę – visuomet rinkdavosi karamelinius tortus, ledus su karamele. Todėl šio saldėsio gamyba pasirodė labai puiki idėja verslui.
„Kažką pabandėme, bet ne iki galo. Idėjos nebeplėtojome“, – atskleidė „Cannamella“ kūrėja.
Pasiūlė atidaryti fabriką
Tačiau jau mokydamasi IV kurse G.Putnaitė, paskatinta draugų, grįžo prie karamelės gamybos.
„Artimoje aplinkoje radosi vis daugiau žmonių, panorusių įsigyti mano kurtą produktą. Žinoma, toji karamelė nebuvo galutinis variantas. Aš ją vis tobulinau. Sprendžiau, kad ji nesusicukruotų šaldytuve, kad būtų minkštesnė“, – pasakojo ji.
Netrukus G.Putnaitė sulaukė skambučio iš perspektyvių investuotojų ir pasiūlė atidaryti fabriką.
„Manęs klausė, kokios man reikėtų įrangos. Taip susipažinau su profesoriumi Pranu Viškeliu. Pas kurį tikėjaus užtrukti kelias savaites, kol sužinosiu atsakymą. Tačiau užtrukau metus. Atrodo, kad karamelę išvirti nesudėtinga, bet kai pradėjau ieškoti elementarinio puodo, kuriame reikia ją virti – supratau, kad ne kiekvienas tinka, prisvyla, sutraukia grietinėlę. Kiek visko buvo išmesta...“ – prisiminė G.Putnaitė.
Mergina eksperimentavo, planavo. Taip karameliniai saldainiai tapo jos baigiamojo darbo tema. Tačiau investuotojai nutilo, o ir pati mergina nesuvokė, ar iš tiesų nori kurti savo verslą.
„Tai man skambėjo pernelyg neapčiuopiamai. Nežinojau, kiek uždirbsiu baigusi studijas. Todėl ėmiausi ieškoti darbo. Galiausiai sostinėje susiradau darbą pardavimų srityje“, – pasakojo mergina.
Vertina žmonių darbą
G.Putnaitė dirbo perspektyvų darbą, tačiau mintys apie karamelės verslą jai nedavė ramybės. Galiausiai, paskatinta kolegių, ji ryžosi mesti samdomą profesiją ir imtis verslo.
„A.Stulginskio universitete susiradau patalpas. Mažais žingsneliais pasiekiau, ką turiu dabar. Iš pradžių teko ir etiketes su paprastu spausdintuvu spausdinti, rankomis karpyti, ir nepasisekimų būta, kai teko išmesti supelijusius karamelės stiklainėlius“, – prisimena verslininkė.
Šiandien ji džiaugiasi, kad verslą pradėjo auginti pati, nuo žemiausio laiptelio, o ne nuo didelio fabriko.
„Kai žinai, ką reiškia susinešioti pačiam dėžutes į mašiną, karpyti ir klijuoti etiketes rankomis – daug labiau vertini kitų darbą ir pastangas. Tuomet negaila ir atlyginimų mokėti“, – šypsosi karamelės gamintoja.
Švenčių laikotarpiu G.Putnaitės kolektyve dirba daugiau žmonių. Kalėdoms pradeda ruoštis jau rugsėjį, mat karamelės šventėms visuomet pritrūksta.
Apie verslą nesvajojo
Abu G.Putnaitės abu tėvai turi verslus. Tačiau apie savo verslą mergina niekada nesvajojo.
„Tik dabar matau, kas visąlaik manyje tūnojo nuo pat mažens, kokį potencialą visuomet turėjau. Iš tėvų sulaukiau palaikymo, nors jie niekuomet man nenurodė, ką turėčiau daryti. Savo kelią rinkausi pati. Tiesa, mama siūlė pagalvoti, ar tikrai verta mesti samdomą darbą ir naktimis ramiai nemiegoti“, – pasakojo mergina.
Tačiau G.Putnaitė suprato, kad ramus miegas naktį – ne jai. Akys žibėjo pasirinkus savo verslo kelią.
„Kai neturi šeimos, vaikų, tu praktiškai niekuo nerizikuoji. Būtų nepavykę, būčiau ėjus dirbti kur nors, todėl manau, kad verslo ėmiausi geriausiu metu“, – pridūrė ji.
Lietuviai ištikimi klasikai
G.Putnaitė siekė, kad karamelė būtų lengvai valgoma ir pačiai būtų skanu.
„Negalvojau apie produkto savikainą, svarbiausia buvo kokybė, kaip padaryti ilgesnį produkto galiojimą. Galiausiai kilo mintis padaryti karamelę su skoniais. Visokių eksperimentų yra buvę ir dar bus“, – pasakojo G.Putnaitė.
Tačiau lietuviai, pasak pašnekovės, ištikimi klasikai. Dažniausiai renkasi klasikinę arba Kkaramelę su šokoladu.
„Canammella“ asortimente be šių pasirinkimų yra pieniškos karamelės su šaltyje džiovintomis avietėmis, pipirmėtėmis, skrudintais lazdyno riešutais. Taip pat riešutų kremo su beržų cukrumi bei kelių rūšių kavos, derančios prie karamelės.
Produkto kūrėja rekomenduoja karameles derinti su duonos lazdelėmis, trapučiais, krekeriais ar sūriais. Ja taip pat galima gardinti košę.
Svajoja apie plėtrą ir naujus produktus
Per šiuos metus G.Putnaitė buvo taupi, o sukauptą kapitalą ketina investuoti.
„Ketinu samdyti pardavimų vadovą, kuris padėti užsiimti plėtra užsienyje. Norėčiau susirasti partnerių Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Lietuva yra maža stotelė, nes čia veiklos pakanka per šventes, o man norėtųsi turėti kasdienes pajamas ir nuolat išlaikyti savo darbuotojus. Tai būtų žingsnis į priekį.“
Tačiau vien tik plėtra į užsienį G.Putnaitė apsiriboti neketina. Mergina sako, kad su universitetu mielai imtųsi ir naujų produktų kūrimo.
