Nors po pavasarį siautusios pirkimo karštinės buvo sakoma, kad parduotuves nusiaubę pirkėjai ketina maitintis vien įvairiomis kruopomis ir makaronais, vis dėlto aiškėja, kad dažnas šiuo neramiu laikotarpiu paguodos ieškojo lėkštėje sriubos.
Pirmosios koronaviruso pandemijos bangos metu paskelbus karantiną lietuviai suskubo apsirūpinti maisto atsargomis ilgesniam laikui ir iš „Norfos“ lentynų į pirkinių krepšelius krovė konservuotas sriubas.
„Visai netikėtai buvo iššluoti mūsų sandėliai. Tuo metu žmonės jautė daugiau nerimo dėl ateities, stengėsi kuo rečiau lankytis prekybos vietose, tad pirko daug ilgo galiojimo produktų. Kaip bus antrosios pandemijos bangos metu, niekas nežino“, – svarstė Alytuje veikiančio „Rivonos“ konservavimo cecho vadovas Aurimas Gargasas.
Žada naujovių
Šiuo metu „Rivona“ gamina daugiau nei 15 rūšių konservuotų sriubų stiklainiuose, bet įmonės konservavimo cecho vadovas teigė, kad kalbėti apie tikslų rūšių skaičių sudėtinga, nes kai kurių sriubų, pavyzdžiui, charčio, gaminamos kelios skirtingos variacijos pagal skirtingas receptūras: „Kai kurie dideli klientai iš užsienio, pateikiantys itin didelės apimties užsakymus, pageidauja, kad sriuba būtų kiek kitokios receptūros, pritaikyta jų šalies rinkai ir vartotojų skoniui.“
Didžiausi „Rivonoje“ pagamintos konservuotos sriubos gerbėjai svetur yra latviai ir estai, šią produkciją noriai perka rusai, ypač Kaliningrado srities gyventojai.
Konservuotos sriubos eksportuojamos ir į Vakarų valstybes, kur jas noriai perka išeiviai iš mūsų regiono valstybių.
„Jas perka žmonės, kurie yra pratę prie tokių skonių, kuriems tai kultūriškai artima. Vakaruose verdamos kiek kitokios sriubos“, – kalbėjo A.Gargasas.
Jis pasakojo, kad kokybiški ir populiarūs gaminiai yra puiki proga garsinti Lietuvos vardą svetur, tad visose „Rivonos“ gaminių etiketėse žymima, kad produkcija yra „Pagaminta Lietuvoje“.
Netrukus, anot pašnekovo, skanių naujienų parduotuvių lentynose išvys ir Lietuvos pirkėjai.
„Tos sriubos, kuriomis šiuo metu Lietuvoje neprekiaujame, ateityje atsiras ir „Norfos“ parduotuvių lentynose. Šiuo metu itin daug dėmesio ir darbo skiriame tam, kad šie gaminiai būtų pritaikyti Lietuvos rinkai, ir jau netrukus pirkėjai galės paragauti naujų skonių sriubų“, – sakė jis ir pridūrė, kad konservuotų sriubų asortimentą prekybos centruose nuspręsta didinti matant šių gaminių paklausą.
Pamėgo ir aštrias sriubas
Paklaustas, kokias „Rivonos“ gaminamas sriubas labiausiai mėgsta lietuviai, pašnekovas atsakė, kad viena lyderiaujančių sriubų – charčio aštrioji.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad aštri sriuba nėra tas produktas, kuris galėtų būti labai populiarus Lietuvos rinkoje, bet į šią sriubą, kurios pagrindą sudaro ryžiai, dedama šviežių trintų pomidorų ir jie visiškai pakeičia sriubos skonį. Mūsų nuomone, būtent tai, kad naudojami ne konservuoti pomidorai ar jų pasta, o būtent švieži, lemia, kad ši sriuba yra perkamiausiųjų trejetuke“, – pasakojo konservavimo cecho vadovas ir prisiminė, kad dėl sriubos sulaukta ir ragautojų elektroninių laiškų. „Būna, kad mums parašo: „Gaminate per aštrią sriubą“, tuomet mes atrašome: „Įpilkite daugiau vandens.“
Dar viena lietuvių itin pamėgta konservuota sriuba – raugintų agurkų. Jos populiarumą gamintojai sieja su tuo, kad daugelis pasiilgę slaviško jos varianto „Rasolnik“.
Ši sriuba, anot pa- šnekovo, yra savotiška sriubų klasika, itin mėgstama kaimyninėse Latvijoje ir Rusijoje.
Iš mėgstamiausių sriubų trejetuko niekam kitam savo pozicijų neužleidžia barščiai, kurių „Rivona“ gamina net kelias rūšis, – tai barščiai su baravykais, barščiai su šonine, barščiai su raugintais kopūstais, barščiai su šviežiais kopūstais.
„Lietuva – burokėlių šalis ir niekur nuo to nepasislėpsi, bet pastebėjome, kad pirkėjai pirmenybę teikia sriubai su priedais, – jiems patinka lėkštėje rasti šoninės ar baravykų“, – pabrėžė jis.
Be pirkėjams įprastų raugintų kopūstų, burokėlių, šiupininės, rūgštynių ar pupelių sriubų, parduotuvių lentynose galima rasti ir „Ispaniškos“ sriubos. Pašnekovo teigimu, ši sriuba – itin vykęs technologo fantazijos vaisius.
„Tai daržovių sriuba su specifiniais prieskoniais, kaip mėgstu sakyti – su paslaptimi“, – šyptelėjo konservavimo cecho vadovas.
Kartais pirkėjai, įsigiję jau paruoštą vartoti sriubą, dar mėgsta ją pagardinti įvairiais priedais. O gal to daryti nereikėtų ir reikia pasitikėti tik technologų išlavintu skoniu?
„Tai normalu, juk vienam gali būti per sūru, o kitam atrodys, kad trūksta druskos, vienas ima skųstis, kad jam rūgštu, o kitas sako, kad rūgšties per daug... Tokiais atvejais vadovaujamės paprasta taisykle – daugiau įsidėti druskos ar kito priedo visuomet galima, o įdėjęs dar daugiau, jau nebeišimsi“, – sakė jis.
Pamėgo taupantys laiką
Pašnekovas pasakojo, jog konservuotas sriubas pirkėjai pamėgo ne todėl, kad patiems kuris nors receptas būtų neįveikiamas kulinarinis galvosūkis, bet todėl, kad jų pirkėjai yra praktiški ir savo laiką taupantys žmonės.
„Šias sriubas pamėgo labai skirtingi pirkėjai. Vieni jų – jauni, skubantys žmonės. Nelabai tikiu, kad bendrabutyje gyvenantys studentai leidžia laiką virtuvėje ir kasdien verda sriubas. Šios sriubos populiarios ir tarp įvairų pamaininį darbą dirbančių žmonių, kurie daug laiko praleidžia įvairiose komandiruotėse.
Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai išvykę būna ištisas savaites, o sąlygų ruošti maistą normalioje virtuvėje neturi iš viso, tad šį gaminį itin mėgsta ir jie.
Net ir eilinėje šeimoje grįžusi po darbų šeimininkė nenori kas vakarą laiko leisti prie puodų, o šeimą pamaitinti juk reikia“, – kalbėjo A.Gargasas ir pusiau juokais pasvarstė, kad dažnu atveju prie stalo susėdusią šeimyną galima nesunkiai apgauti ir konservuotą sriubą patiekti kaip gamintą namuose.
Pasak pašnekovo, konservuotos sriubos yra iš visiškai natūralių ingredientų ir jau išvirtos, tad ir joms paruošti daug laiko sugaišti nereikės: „Stiklainio turinį reikia suberti į puodą, užpilti tokiu pat kiekiu vandens ir puodo turinį pakaitinti, kad visi komponentai ištirptų. Tam prireiks vos 3–4 minučių“, – teigė jis.
„Rivonos“ gaminamos sriubos fasuojamos į stiklinę tarą ir yra tinkamos vartoti ne mažiau nei dvejus metus nuo pagaminimo datos.
Šaltibarščių fenomenas
Ar esama šių sriubų pirkimo sezoniškumo, kai tam tikrais metų laikais pirkėjai teikia pirmenybę tam tikriems skoniams?
„Rivonos“ konservavimo cecho vadovas patikslino, jog šaltuoju metų laiku konservuotų sriubų nuperkama šiek tiek daugiau vien todėl, kad sriuba – patiekalas, kuris padeda sušilti, bet itin didelių šių gaminių pardavimo šuolių ar kritimų priklausomai nuo metų laiko nėra pastebima.
A.Gargasas pasakojo, kad jau ne vienus metus konservuotų sriubų gamintojai bando išspręsti itin nelengvą uždavinį, kaip pasiūlyti lietuviams ne tik tas konservuotas sriubas, kurias reikia šildyti, bet ir mūsų nacionalinį pasididžiavimą – šaltibarščius, kuriuos nesunkiai ir itin greitai galėtų paruošti net didžiausias tinginys.
„Rinkoje vis pasitaiko bandymų kokiu nors būdu pagaminti lietuviškų šaltibarščių pusgaminį. Kol kas tikrai neteko matyti itin sėkmingų variantų ir, jei atvirai, net nemanau, kad tai įmanoma“, – sakė jis ir patikslino, kad šiuo atveju pagalba šeimininkei gali būti tik marinuotų burokėlių stiklainis, o visi kiti produktai šiam patiekalui turi būti švieži.
Tekstas parengtas bedradarbiaujant su „Norfa“.
