Dviejų draugų pomėgis ragauti aštrų maistą virto verslu

Norėdami pasidalyti keliomis laimės sekundėmis vyrukai sukūrė prekės ženklą „Chilli Guys“ (išvertus iš anglų k. – „Paprikos vaikinai“) ir daugiau nei prieš metus pradėjo gaminti padažus iš aštriausių pasaulyje aitriųjų paprikų ‘Carolina Reaper’, kurias patys ir augina.

Tomas ir Nerijus yra grynakraujai miestiečiai, ir žemės ūkis jiems – visiškai nauja sritis. Tiesa, abu mėgsta ruošti maistą – mielu noru sukiojasi virtuvėje, o Tomas anksčiau yra trejus metus dirbęs restorane.

Bet jų tikrosios profesijos toli nuo virtuvės – T.Pašvenskas dirba viename banke Sukčiavimo prevencijos skyriuje, o N.Abromavičius yra programuotojas.

Tačiau jau seniai jie ypač mėgsta padažus. Pirkdavo jų daugybę, dalydavosi vienas su kitu ir ragaudavo pietaudami. Kartą apskaičiavo, kad vienu metu per abu prisikaupė triženklis padažų buteliukų skaičius. Bet nė vienas neatitiko jų įsivaizduojamo idealaus skonio.

„Būdavo, mes nusiperkame kokį nors brangų padažą ir vis tiek nusiviliame, mat jis nėra toks, kokio norėtume, kokio tikėjomės ar įsivaizdavome. Nes aitriąja vadinama paprika yra itin skani ir dėl to norėjosi rasti tokį padažą, kuriame būtų visiškai atskleistas tos paprikos skonis“, – paaiškino Nerijus.

Taip vaikinai pamažu pradėjo eksperimentuoti. Ieškojo, kur Europoje būtų galima jų nusipirkti. Pabandė savo virtuvėje išvirti padažų.

„Nusipirkdavome aštriausių, kokias tik rasdavome, paprikų parduotuvėje ir mėgindavome daryti padažus pagal internete rastus receptus“, – idėjos pradžią prisiminė Nerijus.

Vis tiek netenkino padažų skonis, trūko pačios paprikos aromato. Nors virtuvėje dusdavo nuo aštrumo, ryškaus paprikų aromato nesijausdavo. O būtent paprikos yra svarbiausios padaže. Padaže gali būti pridėta cukraus, keistų prieskonių, egzotinių vaisių, bet sunkiai sekdavosi rasti tokį padažą, kuriame atsiskleistų paprikos.

Tomas aitriųjų paprikų aromatą palygino su kvepalais. Tai – magiškas kvapas, kuriame juntamos gėlės, atogrąžų vaisiai, baravykai.

„Kaip kai kurie žmonės mėgsta kvepalus, taip mes turime priklausomybę nuo aitriųjų paprikų kvapo“, – nusišypsojo Tomas.

Tad vaikinai nusprendė, kad reikia pradėti nuo pat pradžių ir užsiauginti paprikų patiems. Pirmiausia stengėsi susirasti kuo daugiau informacijos internete, mėgino išsiaiškinti, kokios paprikų rūšys tiktų lietuviškoje žemėje.

Pomidorų ir bulvių krašte auginti aštriausias paprikas, kurios mėgsta Kalifornijos kaitrą ir kurioms reikia 100 dienų sunokti, – tikras iššūkis.

Regis, jis Tomui ir Nerijui nepasirodė neįkandamas.

„Gavome pievą, paruošėme dirvą, iš naudotų dalių pastatėme šiltnamį ir užsiauginome penkių aštriausių rūšių paprikų“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė T.Pašvenskas.

Aitriosios paprikos nėra lepios, bet labai mėgsta šilumą. Jei temperatūra nukrinta iki minusinės, paprikų lapai gali per naktį nudžiūti, o vaisiai likti. Tad reikia nuolat kontroliuoti drėgmę, laistyti. Tenka lėkti strimgalviais, kai staigiai užeina kaitra.

Jei lauke 30 laipsnių šilumos, šiltnamyje gali būti ir 50 laipsnių kaitra.

Kai pajuokavau, kad pas paprikas jie turbūt lekia kaip pas vaikus, Tomas atsakė, kad paprikas šiltnamyje augina ekologiškai, tad piktžolės kartais užauga ir iki pusmetrio.

Tenka priklaupus ant kelių ravėti ir tada būtų galima susimąstyti: gal lengviau vaikus auginti? Tačiau savaitgalio darbas su šakėmis, mėšlu, guminiais batais vyrukams tapo puikiu poilsiu galvai po smegenų darbo įstaigoje.

Ši vasara jiems – jau antroji, kai skina derlių. Viskas prasidėjo praėjusių metų gegužę – tada užsiaugino, atrinko paprikų veisles, kurios tinka, o kurios ne, pasigamino padažų sau ir artimiesiems bei draugams. O šiemet jau pradėjo prekiauti. Regis, kad pomėgis virsta verslu.

„Laisvalaikio sąskaita. 80 kilometrų nuo Vilniaus esančiame ūkyje yra pramogų – pirtis, šalia vandens telkinys, sodyba. Ten dar rūkyklą esame pasidarę. Kiek galime, laisvalaikį deriname su šia veikla.

Tačiau atsiranda daug reikalų, susijusių su užsakymais, siuntimu, prekybos vietų ieškojimu, o kol kas esame tik dviese“, – pasakojo T.Pašvenskas.

Tomas su Nerijumi pastebėjo, kad kai Lietuvoje atsirado sušiai, visi puolė prie jų, atsirado kebabai – persimetė ant jų, o dabar ant bangos yra meksikietiškas maistas, aštrūs patiekalai.

Tad vaikinai džiaugėsi, jog užsakymų sulaukia ne tik iš didmiesčio gyventojų, bet ir siunčia į netikėčiausias Lietuvos vietas rajonuose.

„Vieni net mažiausiai aštraus padažo negali valgyti, o kitiems aštriausias gali būti per švelnus. Mūsų tikslas – ne padaryti kuo aštresnį padažą, o kuo labiau atskleisti paprikų skonį ir kvapą, kad būtų galima jomis pasimėgauti, o ne pašokti iš aštrumo“, – paaiškino N.Abromavičius.

Aštriausią aitriąją papriką ‘Carolina Reaper’ Tomas vadina skaniausia pasaulio daržove, nors įmanoma paragauti tik labai mažą jos dalelę.

„Kai turime ragauti visas savo paprikas, nebūna labai linksma“, – nusijuokė Tomas.

Nerijus paaiškino, kad po trijų sekundžių to tikrojo paprikos skonio ateina aštrumas ir turi atkentėti už tą nuostabų skonį. Trys sekundės laimės, po kurių reikia gelbėtis. Pavyzdžiui, Nerijui geriausia po to valgyti ledus.

„Tai yra riebalas, tad jei aštrumą bandysime skalauti vandeniu, jis dar labiau pasiskleis.

Tokiu atveju siūloma gerti pieno arba skalauti burną vaikišku šampūnu. Ir jokio šalto alaus! Nes tada aštrumas pasklis po visą burną. Arba geriausia nedaryti nieko ir laukti, kol praeis“, – patarimais dalijosi Tomas.

Anot vaikinų, aštrumas nedirgina skrandžio, nebent padaže esanti citrinų rūgštis. Aštrumas dirgina nebent nervus, tačiau po to iš organizmo išsiskiria laimės hormonu vadinamas endorfinas. Tad Tomas patarė aštriai valgyti ir dėl to, kad žmogus kurį laiką gerai jaustųsi.

Tomas atskleidė, kad būtent iš paprikų koncentrato gaminamos ašarinės dujos.

Pusiau juokais Tomas patarė patiems pasigaminti tokių ašarinių dujų apsaugai – papriką sutrinti trintuvu, pridėti šiek tiek vandens ir laikyti įpilus į buteliuką su purkštuvu.

„Nors gamindami padažus dėvime specialius akinius ir pirštines, kai patalpoje ima skraidyti purslai, kartais tenka dūstant bėgti į lauką“, – darbo subtilybėmis dalijosi Tomas.

Bet kai reikia su pirštinėmis supjaustyti kokius tris kilogramus paprikų, pasak Nerijaus, po pusės valandos aštrumas prasigraužia net pro kelis sluoksnius pirštinių.

„Aš turiu šiokią tokią alergiją. Naktį po gaminimo sunku miegoti, nes graužia kūną.

Tačiau jau po truputį įprantame. Pavyzdžiui, akys jau užsigrūdino“, – tikino T.Pašvenskas.

Jau įprasta, jog važiuojant į svečius ar į gamtą draugai ir artimieji tikisi, kad vaikinai pasiims savo padažų. Jiems net nereikia priminti, nes padažų vežiojasi visuomet.

Pradėjęs gaminti padažus Tomas tikėjosi, jog manija juos pirkti susilpnės. Tačiau pastaruoju metu jis vėl ieško naujų skonių, naujų derinių. Nerijus anksčiau eidavo pirkti naujų padažų, nors namie jų būdavo per akis.

Be to, žinodami šią aistrą, jiems iš užsienio įdomių padažų nuolat atveža bičiuliai. Žinoma, jų gimtadienio dovanos irgi būna susijusios su aštrumu.

Vaikinai turi daugybę naujų idėjų. Viena jų – rūkyti Chalapos paprikas. Kita – iš savo užaugintų paprikų pagaminti tabasko padažą.

Į šaltą sausą keptuvę įdėkite šoninės juosteles ir kepkite nustatę vidutinę kaitrą. Kartkartėmis juosteles paspauskite. Šoninė neturėtų būti traški ją išimant, ji taps traški vėstant. Iškepus padėkite ant lėkštės su popieriniu rankšluosčiu, kad nuvarvėtų riebalai.

Į tą pačią keptuvę (jokiu būdu neišpilkite šoninės riebalų!) įmuškite kiaušinius ir supilkite pieną. Įberkite pipirų, tačiau dar neberkite druskos, nes nuo jos, jei dėsite pačioje pradžioje, kiaušinių masė taps vandeninga.

Avokadus perpjaukite per pusę, išimkite kauliuką ir supjaustykite išilgai plonomis juostelėmis. Abi puses vėl suglauskite, kad avokadas nepajuostų. Ruošdami takus avokado juosteles išimsite šaukštu.

Kaitrą dar sumažinkite ir nuolat maišykite kiaušinių masę, kol ji taps kaip avižų košė (galite kepti ilgiau, jeigu nemėgstate skystesnių kiaušinių). Įberkite druskos pagal skonį ir dar kartą išmaišykite. Nepamirškite, jog šoninė ir taip bus sūri. Kiaušinius nukelkite nuo ugnies (jie išliks šilti).

Tortilijų paplotėlius pašildykite (geriausiai tiesiai virš dujinės viryklės ugnies apkepant iki norimo lygio, vartant žnyplėmis). Taip pat paplotėlius galite pašildyti keptuvėje arba orkaitėje, kad jie suminkštėtų. Jeigu ruošite takus daugiau žmonių, pašildytus paplotėlius sudėkite į puodynę ir uždenkite, taip jie išlinks minkšti nuo garų.

Ant jau suminkštėjusių paplotėlių dėkite šoninę, ant viršaus – kiaušinius, tada avokadą bei norimą kiekį padažo ir sulenkite. Taip pat tinka marinuoti svogūnai, kalendros, svogūnų ir česnakų laiškai – galite pasidaryti takus pagal savo skonį.

Skanaus!