Odontologė pasidalijo braškių duonos receptu: ne tik skanu, bet ir sveika

Aurelija mėgsta valgyti ne tik skaniai, bet ir gražiai.

Ir, regis, netgi per daug nesistengia, bet vaizdą, koks yra lėkštėje, vis tiek pavyksta sukurti gražų. Tad kaip jo neįamžinsi ir nepasidalinsi su kitais.

Vis dėlto kartais sukinėdama lėkštę prieš fotografuodama ir ją puošdama akimirką pasvarsto, ar ji labiau nori pavalgyti, ar tiek to – tegul patiekalas ataušta?

Odontologė stengiasi gaminti kuo labiau sveikatai palankesnius patiekalus. Net taip mėgstamus guminukus ėmė daryti iš namie virtos uogienės, be jokių dirbtinių dažų ar gausybės cukraus. Ką mėgsta, tą bando pasidaryti pagal save.

Ji net nepajuto, kada viskas prasidėjo, – turbūt nuo košių. Aurelija jas labai mėgsta, o labiausiai – avižinę, ir kaskart jas stengiasi paruošti vis kitaip, kad neatsibostų.

Pirmiausia, aišku, virta avižų košė. Bandė avižas ir kepti. Skanavo per naktį mirkytos košės.

Kitą kartą išvirė ir paliko per naktį formoje, o košė pavirto tarsi avižiniu pyragu.

„Beveik viską gaminuosi pati. Dažniausiai stengiuosi, kad suvalgyčiau per vieną kartą, kad kitai dienai nieko neliktų ir galėčiau gamintis kitą patiekalą. Jeigu vieną rytą pusryčiams valgau saldžią košę, kitą dieną užsimanau jos sūrios, pavyzdžiui, su avokadais“, – pasakojo Aurelija.

Dar viena jos aistra – bėgimas. Beveik kasdien bėgiojančiai vilnietei svarbiausia yra vertingos medžiagos, kad maistas būtų kuo mažiau perdirbtas ir jame būtų kuo mažiau cukraus.

„Jeigu tą dieną treniruotė, galiu ir daugiau suvalgyti, nes reikia energijos.

Kadangi gyvenu aktyviai, visuomet į maistą labiau žiūriu kaip į energijos šaltinį. Man patinka posakis, kad maistas žmogui yra tas pat kas degalai automobiliui – pili tam, kad mašina važiuotų“, – paaiškino A.Vaiciukevičiūtė.

Dažniausi patiekalai kasdieniame Aurelijos valgiaraštyje yra daržovių salotos, ankštiniai augalai, kruopos, vieną ar du kartus per savaitę – mėsa. Jos ji nėra atsisakiusi. Ir šiaip maisto įvairovės neriboja.

Tiesa, kurį laiką nevartojo tam tikrų produktų, kurie jai netiko pagal atliktą maisto netoleravimo testą. Stengiasi neprisivalgyti vakare, bet jei po vakarinės treniruotės, alkana miegoti neina.

Labai mėgsta tortilijas ir lavašą, į juos greitai įsuka špinatų, humuso ir puikiai pasisotina.

O nuo ko prasidėjo potraukis prie gražaus maisto, sveikos mitybos?

Odontologė jau seniai seka keletą lietuvių maisto tinklaraštininkių. Aurelijai visada buvo įdomu pažiūrėti, kaip žmonės gražiai valgo.

Užsimanė ir pati pamėginti. Nors anksčiau sukinėtis virtuvėje nesiverždavo, tuo labiau eksperimentuoti.

Mokėjo išsikepti kiaušinienę, išsivirti košę, pagaminti nesudėtingą obuolių pyragą. O pagreitis didėjo žingsnis po žingsnio: tai panoro išsivirti įdomesnę košę, tai internete akį patraukė koks nors receptas, tai sugalvojo pakeisti valgyto patiekalo sudėtį pagal savo skonį.

„Iš pradžių surašydavau šalia patiekalo, kas sudėta. Mokslai spaudė, tad kurį laiką nebuvo kada pačiai rinktis.

Į savo lėkštę sudėdavau tai, ką surasdavau šaldytuve, ir vėl eidavau mokytis. Pirminė mano idėja ir buvo tokia – ką galima iš turimų produktų pasigaminti ne tik greitai, bet ir skaniai“, – prisiminė odontologijos studijas ką tik baigusi vilnietė.

Pamatę „Instagram“ tinkle jos įkeltas nuotraukas draugai ir pažįstami ėmė rašyti, klausti receptų ir patarimų, kaip gaminti šiuos patiekalus, o pabandę dar ir pagirdavo. Tai Aurelijai suteikė dar daugiau užsidegimo rodyti, ką gamina.

Net nepastebėjo, kaip pradėjo eksperimentuoti. Ir ne tik dalintis patiekalų nuotraukomis, bet ir gaminimo procesu. Jos šeimos virtuvėje atsirado specialių įrankių, šaukštelių produktų kiekiui matuoti, spintelė prisipildė prieskonių.

Eksperimentai ne visada pavyksta iš pirmo karto. O receptų ir noro gaminti tiek daug, kad net ir supratusi klaidą ne visada imasi antro dublio.

„Prisipirkau kulinarijos knygų, kuriose tiek daug visko, viską norisi pasigaminti, kad neužtenka laiko. Pastebėjau, kad man svarbiau ne paragauti ir suvalgyti tai, ką padariau, o gaminti – kuo sudėtingiau, tuo įdomiau. Jaučiu, kad vis tobulėju“, – save įvertino Aurelija.

Ji pasvarsto apie maisto tinklaraščio rašymą, tačiau tai būtų darbas.

Jau ir dabar užtrunka puošdama lėkštę ir ieškodama tinkamo kampo fotografuoti.

Tai kas toliau? Specialus apšvietimas? Nuotraukos retušavimas? Kol kas ne.

Profesiją ji jau turi, o dalinimasis maisto nuotraukomis tegul lieka mėgstama veikla.

Nors maisto ruošimą ji lygina su savo profesija – abiejose srityse reikia ir kruopštumo, ir kūrybiškumo.

Odontologė vis sulaukia klausimų iš aplinkinių, iš kur turi tiek laiko. Aurelija turi ką atsakyti – kai patiekalą pašauni į orkaitę, prie jo nereikia budėti. Be to, maistą dažniausiai juk ruošia namuose. Aurelija džiaugiasi, kai ją pagiria ir namiškiai.

Ji mėgsta į svečius vežtis savo pagamintų pyragų, keksiukų, dažnai tai būna kūriniai iš naujai išbandytų receptų ar sukurtų vykusių eksperimentų.

Net namiškiams pagaminti pietūs ar gimtadienio tortas Aurelijai atrodo brangesnės dovanos nei pirktos. Tad namuose jau tapo tradicija, kad per visų gimtadienius virtuvėje daugiausia sukiojasi Aurelija. Net per savo gimtadienį!

Gegužės mėnesį savo šventei ji paruošė tartaletę ir žalių, špinatais dažytų, virtinių.

„Man tai būna dar viena proga pasisukinėti virtuvėje ir nudžiuginti kitą žmogų. O kai rengiami kokie nors vakarėliai, aš pirmoji keliu ranką ir siūlausi ką nors paruošti. Kartais net pritrūksta progų“, – su šypsena pasakojo Aurelija.

Agarą su vandeniu užvirkite. Kai pradės burbuliuoti, pavirkite apie 1 minutę. Tada sudėkite uogienę ir dar pavirkite apie 1–2 minutes. Vis pamaišykite. Tada dar karštą masę supilkite į formeles. Palikite atvėsti, o vėliau, kai masė nebebus karšta, dėkite į šaldytuvą porai valandų.

Agaro ir vandens kiekis priklauso nuo to, kiek norite pasigaminti guminukų. Kuo daugiau dėsite agaro, tuo guminukai bus standesni.

Pirmiausia dubenyje sumaišykite kiaušinį, sviestą, klevų sirupą, migdolų pieną ir vanilės ekstraktą.

Tada į tešlą po truputį berkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir druska, ir galiausiai įmaišykite pjaustytas braškes. Jeigu tešla jums atrodo per tiršta, įpilkite daugiau pieno.

Dėkite tešlą į duonos formą, išteptą riebalais, kad po to kepinys lengviau išsistumtų, ir kepkite 50 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Viską sumaišykite ir supilkite į keksiukų formeles, užpildydami apie 2/3 formos, o ant viršaus uždėkite po vieną arbatinį šaukštelį mėlynių uogienės. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20–30 min.