Pirmą kartą S.Linkevičių sutikau Kaljario pajūrio klubo bare „Emerson“. Beveik visus metus saulės lepinamoje ir krištolinės jūros supamoje Sardinijos saloje lietuvių nėra daug, o dauguma jų – meilės imigrantės.
Labiausiai sudomino ne tai, kad Stanislovas – vienas iš nedaugelio širdies šauksmui paklususių vyriškosios lyties imigrantų.
Suintrigavo tai, kad prie baro kokteilius ruošiantis vyras gėrimais žongliravo lyg muzikantas natomis.
„Esu baigęs Muzikos akademiją“, – prasitarė S.Linkevičius. Ką Stasio Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje baigęs, trombono studijų bakalauro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijęs, po pasaulį su tarptautine miuziklo „West Side Story“ („Vestsaido istorija“) trupe gastroliavęs, magistrantūrą Šveicarijoje baigęs muzikantas veikia prie kokteilių baro?
„Meilė“, – trumpai paaiškino Italijos lietuvis.
Vaikystėje jis norėjo žaisti krepšinį, bet mama pianistė privertė groti. Būdamas dešimties metų jis pradėjo groti eufonija Rietavo muzikos mokykloje.
„Šis ilgesingu skambesiu pasižymintis instrumentas yra retas ir dažnam muzika nesidominčiam net nežinomas, bet ilgainiui man ėmė patikti. O trombonu pradėjau groti 14-os, visai netyčia, – pasakojo S.Linkevičius. – Labai norėjau mokytis pas žymų dėstytoją Jurgį Barakauską.
Atėjau į stojamuosius, o jis ir sako: „Jei nori pas mane, tai tik į trombono klasę arba nieko.“ Taip pradėjau groti trombonu ir labai patiko.“
Vaikystėje apie krepšinį, šiltuosius kraštus ir paplūdimius svajojęs vaikinas pasuko muzikanto keliu.
„Norėjau būti muzikantas, tad baigęs konservatoriją įstojau į Muzikos ir teatro akademiją Vilniuje. Studijos labai patiko.
Po truputį pradėjau dirbti nuostabiuose orkestruose: Lietuvos valstybiniame pučiamųjų orkestre „Trimitas“, nuo trečio kurso – Filharmonijos orkestre“, – apie muziko kelią pasakojo S.Linkevičius.
Tačiau įdomiausia patirtis buvo pradėjus groti tarptautiniame miuziklo „West Side Story“ orkestre.
„Pirmųjų dviejų mėnesių gastrolių į Paryžių ir Ciurichą su miuziklu išvykau dar studijuodamas akademijoje. Pamenu, net studijų skolą užsidirbau. Tačiau patirtis buvo neįkainojama“, – sakė S.Linkevičius.
Gastrolės su pasaulinio garso miuziklu, pasakojančiu amerikietišką Romeo ir Džuljetos istoriją, su pertraukomis truko penkerius metus.
„Teko groti su geriausiais muzikantais geriausiuose Europos miestų teatruose, tuo pat metu galėjau pažinti miestų kultūrą. Tada ir pradėjau ragauti kokteilius. Susirasdavau geriausius džiazo klubus, geriausius kokteilių barus.
Labai sudomino kokteilių menas, tad kalbėdavau su barmenais, kurie yra mielai bendraujantys žmonės, klausdavau jų, kaip ruošia vieną ar kitą kokteilį. Pomėgis taip ir atsirado iš tų laikų“, – pasakojo S.Linkevičius.
Susidomėjimas barmeno profesija muzikanto nebepaleido.
„Po gastrolių turėjau laisvą vasarą ir nusprendžiau palankyti barmenų kursus Vilniuje.
Pagalvojau, gal kada nors prireiks“, – prisimena lietuvis.
Baigęs akademiją jis įstojo į trombono magistro studijas Lugano (Šveicarija) konservatorijoje. Ten muzikanto gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
„Antrame kurse sutikau fleitininkę iš Sardinijos Eleonorą. Įsimylėjau ir supratau: noriu ten, kur šilta, noriu egzotikos“, – neslėpė S.Linkevičius.
Baigęs magistro studijas su mylimąja jis nuvyko į Viduržemio jūroje esančią Italijai priklausančią salą.
„Apie Sardiniją nežinojau nieko. Įsivaizdavau kažkokią egzotiką, bet pirmą kartą atvykus ji didelio įspūdžio nepadarė. Taip, buvo šilta, graži gamta, bet po Šveicarijos tikrai nieko ypatinga“, – nedidelį nusivylimą prisiminė Stanislovas, kuriam tuomet net buvo kilę minčių grįžti į tėvynę.
„Buvo konkursų į Lietuvos orkestrus, bet pagalvojau, ką Elė Lietuvoje veiks? Be to, italai yra taip prisirišę prie šeimos, o klimatas Lietuvoje Pietų Europos žmogui žvarbokas. Tad nusprendžiau, kad su mylimąja gyvensime jos saloje“, – sakė lietuvis.
Bet minčių apie kokį nors kitą kelią – ne muziko – jis net neturėjo.
„Netrukus išvykau pusės metų gastrolių su miuziklu. Tai buvo paskutinės gastrolės. Paskutiniai tikro muzikinio gyvenimo mėnesiai“, – prisimena S.Linkevičius.
Gastrolių metu gimė pirmasis poros sūnus Oliveris. Į naujus šeimos namus Kaljaryje grįžęs lietuvis iš pradžių bandė tęsti muzikanto karjerą.
Pradėjo groti su saloje žinomu džiazo orkestru „Paolo Nonnis Big Band“, pagrodavo Kaljario konservatorijoje, Operos ir baleto teatre.
„Patekti į vienintelį saloje esančio teatro orkestrą nebuvo jokių šansų, o pamatęs, kiek mokama už pavienius koncertus, supratau, kad taip pragyventi negalėsiu“, – prisipažino muzikantas.
Jis neslėpė, kad buvo noro bėgti atgal į Šveicariją ar į Lietuvą, bet nebebuvo kaip.
Gimė antras sūnus Erikas, beveik prieš dvejus metus šeimą papildė dukra Iris.
„Patinka ar ne, šeima yra čia, tad nusprendžiau geriau pasirinkti kitą veiklą, nei gastroliuoti ir nematyti vaikų“, – apie nelengvą dilemą sakė lietuvis.
Tada ir pravertė įgyti barmeno įgūdžiai.
„Prisiminiau, kad turiu barmeno kursų baigimo pažymėjimą. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą į barą, kuris veikė žymiausiame Italijoje prabangių prekių prekybos centre „La Rinascente“.
Mane pakvietė į pokalbį ir priėmė. Buvo 50 kandidatų, o aš buvau visiškai žalias, – pirmuosius žingsnius naujoje profesijoje prisimena Stanislovas. – Ten iš patyrusių kolegų išmokau kokteilių, kavos meno. Labai domėjausi, labai norėjau išmokti ir neblogai sekėsi.“
Po dvejų metų barmenu virtęs trombonininkas pradėjo dirbti prestižiniame pajūrio klubo bare „Emerson“.
Tačiau sužinojęs, kad vienas žymiausių Italijoje virtuvės vadovų Luigi Pomata, Kaljaryje turintis „Michelin“ žvaigžde apdovanotą restoraną, ketina atidaryti naują kokteilių ir gurmaniškos virtuvės barą, lietuvis pabandė surizikuoti.
„Sužinojęs, kad šis žymus šefas ir šalyje lygių neturintis tuno meistras ieško barmeno, nusiunčiau gyvenimo aprašymą.
Pakvietė į pokalbį ir nors mano, kaip barmeno, patirtis buvo striuka, jam patiko mano idėjos, požiūris ir priėmė“, – pasakojo prestižinio baro „Next Lounge &Food“ pagrindiniu barmenu tapęs lietuvis.
Stanislovo sukurtais inovatyviais kokteiliais su sardiniškais gėrimais, vaisiais ir prieskoniais mėgaujasi Kaljario, Sardinijos administracinio centro, grietinėlė: nuo mero iki žinomų verslininkų, nuo kokybės ieškančių gurmanų iki pasiturinčio jaunimo.
„Ateina ir turistų, yra ir lietuvių užsukę, – pasakojo ketverius metus prestižiniame bare dirbantis S.Linkevičius. – Dažniausiai prie baro sėdintys lankytojai nori ko nors ypatingo, sukurto specialiai pagal jų skonį.
Daryti tokius kokteilius man – didžiausias malonumas, nes tai kaip menas, tarsi džiazo improvizacija, o tuo pat metu ir iššūkis. Kai mano paruoštas kokteilis atitinka žmogaus skonį, jaučiu didžiausią pasitenkinimą.“
Ar apie muzikanto gyvenimą svajojęs, džiazą mėgstantis trombonininkas nesigaili likimo vingių nuvestas prie baro?
„Atrodytų, džiazas ir kokteiliai neturi nieko bendra. Bet kas yra muzika? Menas.
Meistriškai suplakti kokteilį irgi yra menas. Skoniai, kvapai kokteilyje – kaip natos muzikoje: kai kurios limpa, kai kurios ne, turi būti harmonija“, – palygino S.Linkevičius.
Netgi tai, kaip jis ruošia kokteilius, primena harmoningą muziką atliekantį muzikantą.
Stanislovas prisipažino, jog studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tikrai neįsivaizdavo savęs niekur kitur – tik muzikoje, ir neslėpė, kad nėra lengva.
„Trūksta muzikinio gyvenimo, bet apskritai esu laimingas“, – tikino lietuvis ir atskleidė, kad turi minčių ateityje suderinti abi aistras – atidaryti savo džiazo ir kokteilių klubą.
„Gyvenimas – kaip džiazas, reikia mokėti improvizuoti. Tačiau taip pat gyvenimas – lyg kokteilis.
Gali prastai suderinti jo dalis ir net jei produktai bus patys geriausi, nieko gero nepavyks. Bet jei suderini harmoningai, tada yra menas“, – sakė iš profesionalaus muzikanto kelio išsukęs, bet kasdien trombonu namuose grojantis S.Linkevičius.
Kokteilis „Zenzi“ (nuo itališko žodžio „zenzero“ (imbieras)
Reikės:
- gabalėlio šviežio imbiero
- pusės žaliosios citrinos sulčių
- 2 šaukštų rudojo cukranendrių cukraus
- 50 ml degtinės
- 100 ml nealkoholinio gazuoto imbierinio gėrimo „Ginger Ale“
Grūstuvu sutrintą imbierą, citrinos sultis ir cukrų supilkite į kokteilio plaktuvą, įpilkite degtinę ir suplakite. Supilkite į stiklinę su ledo kubeliais ir užpilkite „Ginger Ale“.
Galima papuošti mėtų šakele ir imbiero skiltele arba miško uogomis.
Kokteilis „Cosmopolitan“
Reikės:
- 45 ml apelsinų ir citrinų užpiltinės
- 15 ml sicilietiško apelsinų likerio
- 15 ml žaliųjų citrinų sulčių
- 30 ml spanguolių sulčių
Viską suplakite kokteilių plaktuvu su grūstu ledu ir patiekite šampano taurėje „coupe“.