„O jūs fabrike dar ir virėju dirbate?“ – nustembu pasisveikindama su Algiu.
„O ne, man ir technologo darbo pakanka. O taip aš tik savo fantazijas realizuoju ir atsipalaiduoju sukurdamas sau ir kolegoms štai tokią kūrybinę pertraukėlę, nes neretai jaučiuosi kaip koks chemikas savo laboratorijoje, kuris visą dieną atlieka įvairius bandymus, derina produktus bei kitus ingredientus ir ieško tobulo gaminio varianto. Juk žinote, kai žmogus sotus ir skaniai pavalgęs, jis ir laimingas, ir kūrybingas, tai štai ir maitinu kolegas, kad jie geros nuotaikos nestokotų“, – svetingai pasitinka Kėdainių konservų fabriko technologas.
Sukurtų receptų neskaičiuoja
A.Kulvietis savo kolegas nuolat stebina ne tik karštais pietumis, bet ir naujais fabriko gaminių receptais. O minčių ir idėjų jiems sako pasisemiantis iš praeities, mėgstamus skonius prisimenantis net iš vaikystės ir dabar juos bandantis atkurti ir patobulinti, o kai kurie receptai tiesiog gimsta jo galvoje ar per bandymus. Tačiau kiek receptų yra sukūręs, tikina neskaičiuojantis.
„Kėdainių konservų fabrike receptus kuriu jau gerokai daugiau kaip dvidešimt metų, tad norint suskaičiuoti, kiek jų esu sugalvojęs, tikriausiai statistiką reiktų vesti, – juokiasi pašnekovas. – Esu sukūręs daugybę produktų – daržovių konservų, sriubų, troškinių, padažų, užtepėlių, uogienių, tyrelių – net sunku būtų viską dabar prisiminti.“
Anot jo, ne visada, kad ir geri kūriniai atlaiko rinkos konkurenciją, tačiau visada malonu ir paglosto savimeilę, kai produktas gerai įvertinamas ir tampa žmonių mėgiamas.
„Būna, kad sukuri kokį naują gaminį, bet pasirodo, kad jo laikas dar neatėjęs, neišsikovoja jis savo vietos parduotuvių lentynose ir netampa žmonių mėgstamu. Bet, žiūrėk, praeina kiek laiko, vėl jį pabandai žmonėms pasiūlyti ir įvyksta kone stebuklas – kažkada pirkėjų atmestas gaminys praėjus keliems metams šauna į populiarumo viršūnes.
Ir sunku pasakyti, kodėl taip nutinka – ar žmonių skonis pasikeičia, ar tiesiog pirmu kartu produkto jie neparagauja nepamatę pakankamai reklamos. O gal ir kokios kitos priežastys tai lemia. Tačiau džiugu, kad tokių produktų, nepasiekusių pirkėjų širdžių iš pirmojo karto, yra mažuma. Dauguma mūsų kuriamų gaminių greit suranda savo vietą vartotojų skrandžiuose ir širdyse“, – sako Kėdainių konservų fabriko produktų kūrėjas A.Kulvietis.
Sukūrė majonezą su tikrais kiaušiniais
Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio sulaukia A.Kulviečio kuriami majonezai. Kaip tik prieš pat šv. Velykas pasirodė ir naujausias jo kūrinys – majonezas su tikrų kiaušinių tryniais.
„Gaminant majonezą paprastai yra naudojami kiaušinio milteliai. Kitaip sakant, tie patys kiaušiniai, tik sudžiovinti ir paversti į miltelius. Tačiau vieną dieną, kurdamas naujus majonezo receptus, sugalvojau tiesiog paeksperimentuoti su žaliais kiaušiniais – pamaniau, kad jie majonezui turėtų suteikti žymiai turtingesnį skonį. Ir neapsirikau! – džiaugiasi technologas. – Žinoma, kiaušinių miltelius daugeliui gamintojų yra paprasčiau naudoti, bet mūsų naujasis cechas ir jame įdiegtos pažangiausios technologijos mums leidžia savo gaminius kurti ir iš pačių natūraliausių, tikrų žaliavų, tokių kaip, pavyzdžiui, žali kiaušiniai, kurie gamybos procese yra technologiškai apdirbami, pasterizuojami aukštoje temperatūroje.
Galiu tik pasidžiaugti, kad esame pasaulinio lygio įmonė, kurioje gaminami aukštos kokybės ir saugūs vartoti produktai, tad čia dirbant galiu eksperimentuoti neribodamas savo fantazijos.“
Naujojo majonezo sudėtyje yra nemažai natūralių kiaušinių trynių, tačiau ties šiuo pasiekimu A.Kulvietis nesiruošia sustoti.
„Jau esame sukūrę ir dar keletą šio majonezo variantų su daug didesniu kiekiu kiaušinių trynių. Jo skonis nepalyginamai geresnis – kai įdedi tokio majonezo į baltą mišrainę, nereikia net kiaušinio! – intriguoja technologas. – Kol kas tokio prekyboje dar nėra, dar tik bandymai atliekami, daromos degustacijos, tad jis dar tik laukia savo gamybos eilės.“
Būta ir nevykusių bandymų
Paprašytas įvardinti įdomiausius savo kūrinius A.Kulvietis teigia, jog tai yra kelių rūšių majonezinės ir daržovinės užtepėlės.
„Buvo toks laikas, kai šis gaminys buvo nereikalingas, bet aš šiuo produktu labai tikėjau ir kaip tik dabar atėjo tas laikas, kai jis tapo labai populiarus“, – savo sukurta užtepėlių linija džiaugiasi maisto technologas ir tuo pačiu priduria, kad būna ir tokių „šedevrų“, kurie keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, nes ne visada viskas pavyksta iš pirmo karto.
A.Kulvietis, kaip ir visi geriausi pasaulio virtuvių šefai, nuolat eksperimentuoja, kuria ir mokosi iš savo klaidų. Pasak jo, tik taip ir gimsta produktai, išties džiuginantys tuos, kurie juos valgo: „Iš pradžių gaminu mažą naujo patiekalo ar kuriamo padažo kiekį, kad matyčiau, ar tinkama jo spalva, skonis, konsistencija. Bet, kai daug metų tuo užsiimu, praktiškai esu visą technologiją „atidirbęs“, tai daugiau ar mažiau iškart pataikau, lieka tik patobulinti detales.
Aišku, atsitinka ir taip, kad nepasisekus, ilgam ir nemenkam darbui tenka iškeliauti į utilizavimą“, – linksmai pasakoja ir pats iš savo klaidų juokiasi technologas.
Degustacijos – darbo dalis
Paklausus, kas sprendžia ar sukurtas naujas produktas yra tinkamas ir gali būti pradedama jo gamyba, A.Kulvietis juokiasi: „Mūsų ekspertai – fabriko darbuotojai. Jie ne tik savo tiesiogines pareigas atlieka, bet ir degustacijose dalyvauja. Ir tik nuo jų priklauso, ar naujas produktas bus gaminamas. Kiekvieno skonis skirtingas, tad pradedame gaminti tik tas sukurtas naujienas, kurios yra skaniausios daugumai mūsų darbuotojų.“
„Skanus darbas jūsų įmonėje...“ – nesusilaikiusi pakomentuoju.
„Tikrai skanus, bet yra ir tokių, kurie, pavyzdžiui, majonezo nevalgo, bet už tai yra neprilygstami degustuojant pomidorų padažus, daržovių užtepėles ar kitus produktus. Štai ir dabar jie bus pirmieji, kurie paragaus mano kuriamą naują užtepėlę su baklažanais.
Beje, šiuo metu eksperimentuoju ne tik su šia daržove – mano bandymų arsenale rikiuojasi avinžirniai, žaliosios alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai ir dar kai kurie tokie produktai, kurių nėra jokiuose kituose mūsų gaminiuose.
Šią minutę turiu jau kokius aštuonis naujus užtepėlių pavyzdžius, tad greit nustebinsiu ne tik kolegas, bet ir visus tokios produkcijos mėgėjus, – degančiomis akimis beria A.Kulvietis ir priduria: – Tiesa, ne visi šie mano bandymai pasieks vartotojus, o tik tie, kuriuos profesionalūs ir degustacijos meną išmanantys kolegos pripažins geriausiais.“
Keičiasi skonio suvokimas
Paklaustas, koks jo sukurtas receptas greitu metu pasieks sočiai pavalgyti mėgstančius, bet gaminti nenorinčius ar net tinginčius žmones, A.Kulvietis nė nemirkteli: „Aštrokas mėsos troškinys su pupelėmis, visame pasaulyje gerai žinomas kaip „chilli con carne“ arba čili troškinys. Jį tereikia pasišildyti, užsibarstyti sūrio ir valgyti.“
Be to, šis produktas, pasirodo, turi ir savo istoriją – jį A. Kulvietis buvo sukūręs prieš porą metų, tačiau valgytojams jis tuomet taip ir „neprilipo“, o štai dabar prie jo net eilės rikiuojasi.
„Manau, jog tai rodo, kad vis tik keičiasi mūsų žmonių skonio suvokimas. Maisto kultūra nuolat auga.
Tam, žinoma, turi įtakos ir televizijos laidos, kuriose gaminami galbūt mums neįprasti, bet nesudėtingi patiekalai. Taip pat pastaraisiais metais kuriasi vis daugiau kavinių, restoranų, kuriuose patiekiami įvairių šalių virtuvių patiekalai.
Be to, žmonės daug keliauja, tiksliau – daug keliavo iki karantino, išbandė įvairių šalių virtuvę, prisijaukino naujus ir nepatirtus skonius, todėl keičiasi ir jų produktų pasirinkimo prioritetai“, – paaiškina A.Kulvietis.
Fabrike gamina pietus kolegoms
Pasirodo, A.Kulvietis yra ne tik naujų produktų kūrėjas, bet ir tikras lobis savo kolegoms – kartas nuo karto jis juos vaišina savo gaminamais pietumis – verdamais troškiniais, sriubomis, kitais gardžiais patiekalais ir net iš namų atsitemptame malkiniame pečiuje kepamomis picomis!
„Aš tik kokį kartą kitą paruošiu kolegoms pietus, tai čia nesiskaito, – susikuklina tikrų tikriausias virtuvės, o šiuo atveju tiksliau – fabriko gaminių laboratorijos šefas. – Būna, kad pagaminu ką nors skanaus – labai smagu, kai kolegoms tai patinka ir net nuotaiką pakelia. Štai, pavyzdžiui, šiandien bandžiau naują sezamų padažą. Išsivirėm ryžių, vištienos, užsipylėm to padažo. Padegustavom taip, kaip reikia.
Dėl to ir atsiranda tokių dienų, kai gaminu kolektyvui valgyti. Viskas logiška – jeigu degustuosi vieną padažą, nesijaus tikrojo jo skonio, reikia kažko, kad jis atsiskleistų, štai taip ir gimsta pietūs kolegoms.“
O su picų kepimu legendiniame A.Kulviečio malkiniame pečiuje, istorija nutiko tiesiog netyčia.
„Turėjome sūrio, gamta džiugino geru oru, tai ir sugalvojome praskaidrinti darbo dieną lauke išsikepdami picų. Greit atsivežiau pečių iš namų ir – „oplia“ – smagi staigmena visiems kolegoms. O juk kai maistas skanus, tai ir dirbti visiems smagiau. Netrūksta mums fantazijos, todėl ir į darbą einam su noru bei gera energija“, – sako A.Kulvietis.
Aistra – kelionės
Be kulinarinių sugebėjimų ir nuolatinio noro atrasti kažką naujo, Algis taip pat yra ir aistringas keliautojas. Kelionėse, savaime suprantama, jis nelieka abejingas naujiems patiekalams ir dar neatrastiems skoniams, o šie jo kulinariniai atradimai vėliau išsiskleidžia ir naujais skoniais fabriko gaminiuose.
A.Kulvietis juokauja, kad jo aistrą keliauti nulėmė žvaigždės.
„Mano zodiako ženklas yra dvynys – keliautojas, – juokiasi Algis. – Daug šalių esame su žmona apkeliavę, tačiau dar ne visuose žemynuose pabuvojome. Nesame buvę Australijoje, Pietų Amerikoje. Bet, tarkim, Italijoje labai daug kur keliavome, išvažinėjome nemažai šios šalies, visą Viduržemio jūros pakrantę. Teko ir Meksikoje būti – išmaišėme ją nuo Akapulko iki Kankuno.“
Tiesa, karantinas ir visą pasaulį paralyžiavęs koronavirusas sujaukė ir Algio kelionių planus, nes viena jo kelionė jau nuplaukė, o kita greičiausiai taip pat neįvyks.
„Turiu bilietus gegužės pradžioje į Švediją. Nežinau, ką reikės daryti. Į Ukrainą kelioms dienoms turėjau bilietus, jie jau nuplaukė, – vis tik geros nuotaikos ir juoko Algis apie tai kalbėdamas neprarado. – Panašu, kad artimiausiu metu taip ir nepasireikš mano intensyvi profesinė „liga“, kai vos nuvažiavęs į svetimą šalį, maunu į prekybos centrą, kad apžiūrėčiau, kokių konservuotų produktų ten yra.“
Šedevrų virtuvėje nekuria
„O kas namuose gamina valgyti?“ – kilo klausimas besiklausant A.Kulviečio.
„Tarnaitės namuose neturime, tenka pasigaminti patiems, – juokavo pašnekovas. – Kartais žmona, kartais aš gaminu.“
Kai kalbini žmogų, kuriantį produktus ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, visada įdomu, kaip jis vertina žmonos ar kitų sugebėjimus virtuvėje. Tačiau Kėdainių konservų fabriko technologas tikina, kad nėra priekabus ir pagamintų patiekalų nevalgo tik tada, kai tikrai neskanu – kai persūdyta, sudegę ar neiškepę.
„Jei iš darbo anksčiau grįžtu aš, tai aš ir gaminu vakarienę. Jei anksčiau grįžta Aušra, tai ji ir šeimininkauja virtuvėje.
Labai didelių įmantrybių negaminu, bet retkarčiais mėgstu šeimą palepinti įdomesniais patiekalais. Arba dar smagiau kur nors nukeliauti visiems kartu ir pasimėgauti tikrų virtuvės šefų gaminamais nekasdieniškais šedevrais“, – apie savo kasdienybę pasakoja A.Kulvietis.
Be savo talentų, pomėgių ir sugebėjimų Algis yra ir laimingas senelis. Tiesa, kol anūkė dar maža – 2 metukų – kažkokiais ypatingais kulinariniais ar konditeriniais kūriniais senelis teigia jos nelepinantis, bet blynelius kepa jai su dideliu malonumu.
