Prieš dešimtmetį į Lietuvą gyventi atvykęs vyras labiausiai ir ilgėdavosi šių naminių raguolių.
Pravėrus kavinės duris tarsi įžengiama į privataus namo erdvę. Čia stovi nedideli apvalūs stalai, lentyna su knygomis ir stalo žaidimais, sukrautos malkos ir spragsi liepsna židinyje, nėra padavėjų, nes svečius pasitinka kavinės šeimininkai.
Daug įvairios veiklos išbandžiusi Kristina nuo jaunystės svajojo įkurti kavinę, tačiau šį sumanymą pavyko įgyvendinti gerokai vėliau.
Kristina gimė Širvintose, užaugo Marijampolėje, gyveno Kaune ir Vilniuje, o galiausiai vėl atsidūrė netoli Širvintų.
Dekoratorės specialybę pasirinkusi moteris netoli Musninkų esančioje sodyboje įsikūrė 2012-aisiais, o pernai įkėlė koją į miestelio centre stovintį seną pastatą, kuris kadaise priklausė žydų šeimai.
Kristina visada mėgo dairytis į senovinius namus, dvarus. Jai patinka pastatai su istorija, nes puikiai įsivaizduoja, kaip juos atgaivinti.
Kristina tiki, kad žmogaus likimą gali pakreipti atsitiktinumai. Šis pastatas tarsi nukrito iš dangaus. Seniai jį stebėjusi moteris pirmoji sužinojo, kad namas yra parduodamas.
Vos Kristina ir Vincent’as įžengė į jo vidų, pamatė, kad viskas puikiai tinka, – pirmas aukštas atrodė taip, lyg lauktų, kada bus užkurtas židinys, įjungtas kavos virimo aparatas. Būsima kavinė atrodė kaip namai, į kuriuos užsukus būna šilta ir jauku.
Prie šio pastato atsirado iškaba „Cafe Muse“. Šis pavadinimas yra prancūziškas, tik žodis „Muse“, kilęs nuo upės Musės pavadinimo, „suprancūzintas“.
Dviejų aukštų medinis pastatas turi seną istoriją. Neseniai Kristina gavo istorinę nuotrauką, kurioje matyti, kaip namas atrodė tarpukario Lietuvoje. Namo kopiją galima pamatyti Rumšiškių liaudies buities muziejuje ir Pietų Afrikos Respublikoje, Keiptauno žydų muziejuje.
Dviaukščio medinio namo praeitis traukia žmones. Čia iki karo gyveno žydai, kurie prekiavo keptomis bandelėmis, duona ir kitomis prekėmis.
Prancūzo pažintis su Lietuva
Prieš keletą metų Kristinos gyvenime atsiradęs prancūzas Vincent’as taip pat susižavėjo idėja turėti kavinę.
Maždaug 200 kilometrų nuo Liono, Prancūzijos kaime, gimęs vyras tikino, kad jam nebuvo sunku prisitaikyti prie lietuviško klimato, nes Centrinėje Prancūzijoje žiemą taip pat būna daug sniego.
Vyras nesunkiai išmoko lietuvių kalbą. Vincent’as save vadina pasaulio piliečiu – viena jo močiutė yra italė, senelis – iš Maroko. Vincent’o pažintis su Lietuva prasidėjo dar Prancūzijoje, kai dirbo vienoje gamykloje su lietuviais.
Kadangi visa brigada buvo lietuviai iš Alytaus, jis pradėjo mokytis lietuvių kalbos iš klausos, taip pat vartydamas lietuvių ir prancūzų kalbų žodyną.
Pastarąjį dešimtmetį jis savo gyvenimą sieja su Lietuva. Kai prancūzas pirmą kartą atvyko į Lietuvą aplankyti draugų, laiką leido Alytuje. Taip pat yra buvęs jaunimo stovyklų vadovu Kupiškyje bei Kaune.
Vincent’as yra išbandęs ne vieną profesiją. Dar studijuodamas jis vasaromis dirbdavo restorane indų plovėju, padavėju. Atvykęs į Lietuvą vyras kurį laiką savanoriavo, taip pat ėmėsi indiškų drabužių pardavimo verslo, vėliau dirbo vienoje prancūzų kepykloje.
Kristina su Vincent’u susipažino viename vasaros festivalyje. Apsistojęs Musninkuose prancūzas padeda savo draugei, mėgsta ruošti valgį ne tik kavinėje, bet ir namuose.
„Prancūzų vyrai turi talentą gaminti maistą, nes svarbiausi patiekalai prancūzų šeimose nuo seno patikimi vyrams, o ne moterims“, – pasakojo Kristina.
Kepiniai – tik švieži ir be dirbtinių priedų
Musninkuose Vincent’as siūlo kavinės svečiams paragauti tai, kas įprasta jo tėvynėje, pavyzdžiui, tradicinių pyragėlių kruasanų, kanelių, šokoladinio pyrago, bent kelių rūšių tortų.
„Būti Prancūzijoje ir neparagauti kruasano – nuodėmė. Mano gimtajame kaime yra bent dvi kepyklos, kur atėjęs rytą gali nusipirkti šviežių kruasanų. Noriu, kad ir Musininkuose gyvenantys žmonės patirtų malonumą valgydami šiuos pyragėlius“, – pasakojo Vincent’as.
Kavinės valgiaraštis paremtas aiškiu principu – užkandžiai, saldumynai, desertai turi būti naminiai ir švieži, be jokių konservantų ir kitų maisto priedų.
Skaniausi kruasanai būna sviestiniai. Šiuos pyragėlius paruošti – ilgas darbas. Kad kruasanų kasdien būtų galima ragauti šviežių, pora juos kepa kiekvieną rytą.
Vincent’as kasdien kepa ir šokoladinį pyragą, vadinamąjį braunį, o Kristina gamina naminį „Tinginį“.
Vincent’as ragino paragauti naminių kibinų, indiškų pyragėlių samosų su sojomis, artišokais ir aštresniais prieskoniais, nes po Indiją daug keliavęs vyras žavisi šios šalies patiekalais.
Su svečiais bendrauja penkiomis kalbomis
Kristina daug širdies įdėjo įrengdama kavinės interjerą. Moteris siekė, kad kiekvienas daiktas turėtų savo istoriją.
Pavyzdžiui, seną medinį stalą jai padovanojo pažįstami, kai kuriuos baldus pavyko įsigyti sendaikčių mugėse.
„Nesvarbu, kur žmonės gyvena, jie nori pabūti ne namų aplinkoje“, – įsitikinusi Kristina.
Labiausiai moteris laukia pavasario, kai Musininkuose gyvenimas atgyja, padaugėja turistų, o savaitgaliais suvažiuoja miestiečiai, turintys apylinkėse sodybas.
Kristina su Vincent’u suskaičiavo, kad galėtų bendrauti su svečiais net penkiomis kalbomis: ne tik lietuvių, bet ir anglų, prancūzų, lenkų, rusų.
Vincent’as prisipažino, kad Musninkuose jam niekada nebūna nuobodu, o labiausiai džiaugėsi, jog lietuvių charakteris kur kas ramesnis nei prancūzų.
Kavinė jau turi ir savo augintinių – benamės katės įjunko čia lankytis, nes gauna ne tik ėdesio, bet ir gali šildytis saulėje ant medinių terasos kėdžių.
Šokoladinis Vincent’o pyragas
Reikės:
- 250 g juodojo šokolado (kuo jame daugiau kakavos, tuo geriau);
- 150 g sviesto;
- 150 g cukraus;
- žiupsnelio druskos;
- 3 kiaušinių;
- šaukštelio vanilinio cukraus;
- 60 g miltų.
Užkaiskite puodą su vandeniu, įdėkite dubenį, kuriame tirpinsite šokoladą su sviestu. Kai viskas ištirps, nukelkite dubenį, kad šiek tiek atvėstų.
Kitame inde išplakite kiaušinius su cukrumi, įberkite miltų, šiek tiek druskos, vanilinio cukraus. Sumaišykite masę su tirpintu šokoladu ir sviestu.
Išklokite formą kepimo popieriumi, supilkite šokoladinę masę ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 35 minutes. Kai pyragas šiek tiek atvės, galite patiekti su ledais.
