Įdomu tai, kad Šv. Mikalojus laikomas ir Kalėdų senelio pirmtaku. Pasaulio katalikai oficialiai Šv. Mikalojaus dieną švenčia gruodžio 6 d. arba artimiausią sekmadienį po jos.
Dar daugiau įdomių karalienės Bonos gyvenimo istorijų ir valdymo faktų rasite antrą kartą perleistoje, originaliai papildytoje Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knygoje „Karalienės Bonos virtuvė“ (leidykla „Aukso žuvys“). 2018 metais, kai knyga buvo išleista pirmąkart, Lietuvoje buvo minimas Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejus. Beje, būtent vestuvėms Neapolyje buvo parinkta Šv. Mikalojaus diena – gruodžio 6-oji.
„Karalienės Bonos virtuvė“ – istorinė pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių figūrų – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią valdovę, kuri atitekėdama į mūsų kraštus savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą.
Knygos autorės Jolita Bernotienė ir Rasa Leonavičiūtė įsitikinusios, kad Bonos Sforcos, gyvenusios prieš 500 metų, norai bei siekiai turėtų būti labai gerai suprantami dabarties moteriai: „Šiandien vertinamos veiklios ir ambicingos moterys, sugebančios žongliruoti savo atsakomybėmis darbe ir šeimoje. Taigi Bonos asmenybė ir įvaizdis itin imponuoja ją vertinant per šiuolaikinės moters sampratą“. Autorės tikisi, kad bus atrasta ši nepelnytai užmiršta ir daug Lietuvai davusi istorinė asmenybė.
Knygoje populiariu stiliumi pristatoma šios išsilavinusios, charizmatiškos ir ambicingos valdovės gyvenimo istorija: vaikystė, brendimo metai, nutekėjimo į LDK ir Lenkiją aplinkybės, valdymo ypatybės, reformos, diegtos šalyje, dvare, virtuvėje; santykiai su šeima – vyru Žygimantu Senuoju, sūnumi Žygimantu Augustu, marčiomis ir dukromis, tapusiomis svarbiomis Europos politinės arenos figūromis.
Ne tik skaityti, bet ir patirti istoriją autorės kviečia į virtuvę – knygoje skaitytojai ras 29 modernizuotus Renesanso laikų receptus, kurie, tikėtina, buvo žinomi ir Bonos dvare. Teigiama, kad Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Taigi knyga su atkurtais, modifikuotais, pačių autorių išbandytais XVI a. receptais dovanoja puikią galimybę susipažinti su kulinariniu paveldu praktiškai.
2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, moderniai aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes.
Sausainiai „Kalėdų rožės“
Sausainiai „Cartellate“ arba „Kalėdų rožės“, kilę iš Apulijos regiono, buvo patiekti ir Bonos Sforcos vestuvėse Neapolyje. Šio skanėsto paruošimas reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo, taigi dažniausiai jis gaminamas ir valgomas šventiniu laikotarpiu. Atkreipkite dėmesį į įmantrią šio sausainio formą – tešlos karūna su dantytais krašteliais primena erškėčių vainiką. Italų šeimose šių sausainių receptas perduodamas iš kartos į kartą.
Tešlai reikės:
- 250 g miltų;
- 50 g aliejaus;
- 60 g baltojo sauso vyno;
- 20 g cukraus arba medaus.
Taip pat reikės:
- aliejaus virimui (maždaug 1 l);
- vyno;
- medaus (galite naudoti cukrų arba dirbtinį medų).
Miltus išmaišykite su cukrumi, supilkite aliejų ir vyną. Išminkykite tešlą (ji neturi būti labai trapi), apie 1 valandą palaikykite šaldytuve. Tešlą iškočiokite, supjaustykite apie 3 cm pločio juostelėmis (labai tinka dantytas ratelis tešlai). Juostą perlenkite per pusę, kas kelis centmetrus suspauskite ir susukite, formuodami savotišką gėlės žiedą.
Tešlos žiedą virkite karštame aliejuje.
Ruošdami sirupą sumaišykite vyną ir cukrų (arba medų) santykiu 1 su 0,6. Kaitinkite, kol vynas išgaruos ir turėsite lipnų sirupą – į jį merkite pyragaičius.
Kitas būdas – pyragaičius tiesiog apipilti šiuo sirupu. Sirupo tamsumas priklausys nuo to, kiek ilgai kaitinsite vyną ir cukrų. Jeigu norite labai tamsių skanėstų, rinkitės raudonąjį vyną.
