Kinų restoraną „Pekino antis“ pasirinkau neatsitiktinai – sprendimą čia papietauti ir vėl padiktavo iš jūsų gautos rekomendacijos.
Jei užsukęs į restoraną ir nežinosi, kad čia rasi kinišką virtuvę, tai interjeras bei skambanti muzika tai pasufleruos. Pridursiu tik tiek – puikiai išnaudota erdvė kuriant jaukią atmosferą.
Sprendžiant pagal tai, kaip buvo užmegztas pirmasis kontaktas su klientais ir kaip toliau bendravo restorano darbuotojai, galiu teigti, jog šios įstaigos savininkams labai pasisekė su personalu.
Meniu, kaip ir daugelyje kinų restoranų, – gausi pasiūla, tad matydami tokį pasirinkimą pasikliaujame mus aptarnavusios padavėjos rekomendacijomis.
Nors ir buvo užsiminta apie dideles porcijas, nesusilaikiau neužsisakęs sriubos prieš pagrindinį patiekalą.
Jei mėgstate jūros gėrybes, tai yra, sriubą su gyviais, kurie knibžda vandenyno gelmėse, tai ši švelnaus skonio, prieskonių neužgožta sriuba jums patiks.
Žinoma, kad daugiausia mūsų komentarų susilaukė pagrindinis patiekalas. Puikiai apkepę, traškūs vištienos gabaliukai, mirkstantys saldžiarūgščiame padaže, buvo išties skanūs. Prie jų puikiai tiko birūs ryžiai su kiaušiniu.
Vienintelis, kas niekaip nepritapo prie šio patiekalo, tai jo kaina – 21 euras. Už ryžius mokėjome atskirai.
Mėgstantiems vis dar perskaičiuoti eurus į litus padėsiu, kad galėtumėte dar įspūdingiau aiktelėti. Jei neklystu, patiekalas kainuotų apie 73 litus.
Kaip pasakytų pensinio amžiaus Jevdokija Afanasjeva, vienoje gamykloje per 40 metų užsidirbusi „solidžią“ 200 eurų pensiją, už tokią sumą aš nuperku 4 kilogramus vištienos. Ir ji būtų teisi. Antras klausimas, kurį jai kirbėtų užduoti – tai kur jie deda uždirbtus milijonus...
Smalsu, kaip reaguotų senjorai, jei sužinotų, kad už arbatos, pagardintos kepintais ryžiais, arbatinuką sumokėjome 6 eurus?
Sutikite – kainas maitinimo įstaigose diktuoja paklausa. Yra paklausa – kainos kyla, ir atvirkščiai.
Kadangi vertindamas maitinimo įstaigas atsižvelgiu į interjerą, švarą, aptarnavimą ir maistą, vertinu šį restoraną 5/5.
Tikiuosi, vyresnės kartos mano sekėjai už juodą humorą ir pastabas apie jų pensijas neįsižeis.
Manau, kad supykti, sunerimti ar susigėsti labiau turėtų tie valdžioje, kurie pasistengė, jog šis vištienos patiekalas ar ryžiais gardinta arbata mūsų senjorams liktų tik penas svajonėms žvelgiant į mano nuotraukas.
