Kruopštumo, tikslumo, kantrybės reikalaujančių įmantrių figūrų iš maisto produktų kūrimas – Kaune gyvenančios moters hobis, kuriam ji skiria kone visą savo laisvalaikį.
Daug metų restoranuose dirbusi V.Brūzgienė dabar Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre moko būsimuosius virėjus ir konditerininkus.
Drožinėjimą ji atrado prieš dešimt metų, kai dar dirbo restorane.
„Susidomėjau pamačiusi knygą apie vaisių ir daržovių drožinėjimo meną. Tuo metu knygos buvo pagrindinis informacijos šaltinis, internetas dar nebuvo taip išpopuliarėjęs. Aš prisimenu jausmą, kuris apėmė pamačius dailiai išdrožinėtus maisto produktus: man tai atrodė tarsi kažkas nerealaus. Buvo sunku suvokti, kad tai įmanoma“, – prisiminė V.Brūzgienė.
Po kiek laiko dar kartą atsivertusi knygą ji į ją pažvelgė jau kitomis akimis. Tuomet Vitai ir šovė mintis: jeigu kiti padaro, kodėl negali ji?
Moteris ėmė ieškoti informacijos apie vaisių ir daržovių drožinėjimo technikas, įrankius. Apie jos užsidegimą sužinoję draugai ėmė iš užsienio siųsti knygas apie maisto produktų drožinėjimą.
„Įsigijau specialų peiliuką ir pradėjau drožinėti bulves, morkas, burokėlius, moliūgus. Buvau savamokslė – visas pjaustymo ar drožinėjimo technikas atradau pati, beveik visko išmokau bandydama. Tad užtruko, kol susiformavo praktiniai įgūdžiai, ranka susidraugavo su peiliuku. Per tą laiką pirštai buvo supjaustyti ne kartą“, – pasakojo kaunietė.
Nei mokytojo, nei vadovėlių neturėjusi drožinėjimo entuziastė vėliau informaciją ėmė rinkti internete.
Atrado mėgstamus meistrus, į kuriuos norėjo lygiuotis, stebėdavo jų darbus ir augo pati.
„Matydama jų darbus sau keldavau vis naujus iššūkius“, – pasakojo V.Brūzgienė.
Praėjo gal ketveri ar penkeri bandymų ir treniruočių metai, kol Vita išdrįso parodyti savo darbus kitiems.
Dabar moteris kuria skulptūrėles ar drožinėja maisto produktus ne tik pagal užsakymus. Vienas didžiausių iššūkių – dalyvavimas pasauliniuose kulinarijos čempionatuose.
Pasiruošimas šiam konkursui kartais užtrunka ir pusę metų.
2016 metais Erfurte vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate V.Brūzgienės išdrožinėta sūrio galva laimėjo sidabro medalį individualioje kategorijoje. O po poros metų Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate kaunietė buvo įvertinta auksu.
Konkursui ji pristatė didžiulę sūrio galvą, išdrožinėtą ažūriniais raštais.
Ši sūrio galva buvo specialiai paruošta jai: sūris buvo išmirkytas specialiuose dažuose, vidus buvo šviesus, o išorė juoda.
Suklysti drožinėdama Vita neturėjo teisės: buvo pagaminta tik viena tokia sūrio galva.
Moliūgui išdrožinėti pakanka 3–4 valandų, sūriui – maždaug aštuonių, o konkursui ruošiamas darbas kartais pareikalauja kelių parų darbo.
Kartais pradėdama darbą ji net neturi minčių, kaip atrodys galutinis rezultatas – tiesiog raižo, kol pati lieka patenkinta rezultatu.
Ar drožinėjant ir skaptuojant tenka sugadinti maisto produktus? „To negali būti, – nusijuokė Vita. – Jeigu ir nutinka kas nors neplanuota, darbą reikia padaryti taip, kad atrodytų, jog taip ir turėjo būti.“
Kartais tenka išmesti nepavykusius darbus, nes arbūzas skyla arba paaiškėja, kad yra sugedęs. Dirbant su maisto produktais koją pakiša įvairiausios netikėtos situacijos.
Kaunietė neretai sulaukia užsakymų sukurti puošmenas įmonės ar asmeninei šventei: užsakovai prašo ant vaisiaus ar daržovės išdrožinėti, pavyzdžiui, datą, metus ar įmonės logotipą.
Pradėjusi nuo gėlių ar abstrakčių raštų, netrukus Vita ketina pademonstruoti ant moliūgo išdrožinėtus veidus – dabar ją domina skulptūriniai dalykai, ji mokosi ir tyrinėja veido anatomiją.
Be V.Brūzgienės kūrinių jau nebeapsieina nė viena Helovino šventė.
„Raižau moliūgus dėl savęs ar draugų. Mėgstu drožinėti linksmas būtybes, kad šventė nekeltų baisių asociacijų. Jei drožiu veidą, mėgstu, kai viena akis būna vienokia, kita kitokia, dantys taip pat skirtingi.
Suteikiu veidams emocijų – kad būtų smagu žiūrėti“, – neslėpė V.Brūzgienė. Jos raižyti moliūgėliai tarsi kokie personažai turi rankas ir kojas.
Šventei praėjus iš moliūgų Vita pasigamina gardaus moliūgų džemo, kuris labai tinka su sūriu.
Iš kur potraukis drožinėjimui, jeigu Vita prisipažino net piešti nemokanti?
„Mano mama mėgo rankdarbius – tai siuvinėdavo, tai pindavo. Aš pati vaikystėje mėgau megzti, verti karoliukus – turbūt iš to ir išsirutuliojo potraukis drožinėti“, – pasakojo moteris.
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro remiama V.Brūzgienė šiuo metu rengia vadovėlį būsimiesiems drožinėtojams. „Tai bus knyga, kaip žingsnis po žingsnio išmokti drožinėti vaisius ar daržoves. Aš tokios galimybės neturėjau, todėl noriu sukaupta patirtimi pasidalyti su kitais“, – patikino drožinėjimo meistrė.
Moliūgų džemas
Praūžus Helovinui moliūgų V.Brūzgienė neišmeta – išverda gardaus pikantiško džemo, kuris labai dera prie sūrio.
Reikės:
- moliūgo;
- cukraus;
- pasirinktinai – imbierų, džiovintų abrikosų, apelsinų, citrinų.
Moliūgus supjaustykite gabaliukais, berkite cukraus, pasirinktų priedų ir virkite, kol džemas sutirštės.
