Klevų sirupas pilamas ant daugelio desertų. Jis naudojamas ir pagaminti vieniems iš žinomiausių kanadietiškų desertų – klevų ledinukams (angl. „maple taffy“, pranc. „tire d’érable“).
Turbūt ne vienas turistas iš Kanados lauktuvių vežėsi būtent klevų sirupo. Ir tai yra protingas sprendimas. Juk šis tirštas auksaspalvis sirupas dera su bet kuo: blynais, košėmis, skrudinta duona. Kai kas juo gardina ir granolą, kiti gi naudoja kepiniams. Dieviško skonio yra ir sirupe pavolioti orkaitėje skrudinti riešutai.
Klevų sirupą atrado ir ne vienas maisto tinklaraštininkas ar desertų kūrėjas.
Štai žavioji Liucina Rimgailė (30 m.), populiariosios desertinės „Liu Patty“ įkūrėja, portalui lrytas.lt pasakojo, kad klevų sirupą pila ant blynų, varškėčių.
„Jis puikiai tinka ir nekeptiems desertams, kur nereikia puraus deserto, tokiems kaip nekepti varškės ar sūrio pyragai“, – pastebėjo L.Rimgailė.
Ypač puikiai klevų sirupas dera ir su ledais. Neatsitiktinai ir Lietuvos rinkoje atsirado nenugriebto pieno ledų su klevų sirupu ir karamelizuotais graikiniais riešutais, jau spėjusių pavergti ne vieno saldumynų mėgėjo širdį.
O ar žinojote, kaip ir kada ši kanadietiška svajonė atsirado?
Klevų sirupo istorija siekia XVII amžių. Sakoma, kad pirmieji jį gaminti ir vartoti pradėjo vietiniai šiaurės rytinės dalies Šiaurės Amerikos gyventojai. Apie tai, kad klevų sirupas naudotas dar iki į Ameriką užplūstant europiečiams, liudija tiek jų tautosaka, tiek ir archeologiniai radiniai.
Nėra tikslių žinių, kada ir kokiomis aplinkybėmis klevų sirupas pradėtas gaminti bei vartoti, bet yra keltas legendų, kurių viena populiariausių byloja apie tai, kad klevų sulą pradėta naudoti vietoje vandens, ruošiant genties vadui elnieną.
Legenda byloja, kad iš medžioklės grįžęs genties vadas sviedęs kirvį į klevą, iš kurio pradėjusi tekėti sula. Sumani indėno žmona pakišo puodą ir surinktoje suloje išvirė elnieną, kuri maloniai nustebino savo saldžiu skoniu.
Nežinia, kiek tame pasakojime yra tiesos, tačiau vietos gyventojai taip pamėgo klevų sirupą, kad net pirmąją pavasario pilnatį pradėjo vadinti Saldžiuoju mėnuliu ir garbinti ją klevų šokiu.
JAV ir Kanadą užplūdę europiečiai irgi netruko pamėgti iš klevų sulos išvirtą sirupą ir perėmė jo gamybos paslaptis iš vietos gyventojų.
Apie kanadiečių meilę klevų sirupui liudija vien tas faktas, kad vien Kanados Kvebeko regione jo kasmet pagaminamas įspūdingas kiekis – 30 mln. 241 tūkst. 655 litrai.
Mitybos specialistai šį natūralų saldiklį laiko sveikesne alternatyva cukrui. Jame yra daug organizmui naudingų vitaminų, mineralų ir antioksidantų: kalcio, kalio, geležies, cinko, magnio. Daug garsių žmonių, įskaitant dainininkę Beyonce, netgi teigia, įtraukę klevų sirupą į savo dietos ir organizmo valymo režimą.
Įdomu tai, kad klevų sirupas pagal spalvą skirstomas į A ir B kategorijas. Tamsesnis B sirupas yra stipresnio skonio. Nepamirškite to, kai pirksite šį saldumyną.
Ir taip, šis sirupas yra nepigus malonumas. Bet jo kaina – pateisinama, sužinojus faktą, kad vienam litrui sirupo pagaminti reikia net 40-50 litrų sulos, nes dauguma skysčio ją ilgai verdant išgaruoja.
Maža to, šis saldėsis gaminamas ne iš bet kokių, o tik iš raudonųjų, juodųjų ir cukrinių klevų sulos, kuri paprastai leidžiama nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios. Beje, šiltesnės nei įprasta žiemos kelia nerimą sirupo gamintojams, nes vos ant medžių atsiranda pumpurai, sulos kokybė staiga sumažėja.
Nepaisant nemažos kainos, šiuo kanadietišku skanumynu tikrai verta pasimėgauti, ypač jeigu lankysitės Kanadoje. Tik neieškokite pigiausio varianto. Tai turi būti 100 proc. klevų sirupas be jokių priedų!
