Stačia galva į verslą nėrusi keturių vaikų motina prasitarė: „Labiausiai nenorėjau tapti neįdomia mama.“
Naujas iššūkis V.Javtokienę džiugina. Tai išdavė plati šypsena ir pirmieji žodžiai apie tai, kaip jai gera susitikti su seniai matytais žmonėmis ir susipažinti su naujais. Jos dienotvarkė vis pilnėja, reikalų ir ambicijų daugėja.
Jokios panašios veiklos Vilmos gyvenime nebuvo 12 metų. Studijuodama ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ji susilaukė pirmosios dukters Gretos, kuriai dabar 12 metų.
Ją pagimdė tarp sesijų, o baigiamąjį darbą rašė jau su kūdikiu ant rankų.
Po to dėl vyro krepšininko karjeros visa šeima buvo iškeliavusi gyventi į užsienį.
O dabar Vilma ir Robertas Javtokai jau su keturiomis atžalomis – Greta, Simu (10 m.), Domu (3,5 m.) ir prieš pusmetį gimusia Smilte – gyvena nauju režimu.
Vilniaus centre šeima atvėrė restoraną „Newton“, kurio reikalais daugiausia rūpinasi V.Javtokienė.
– Koks jausmas po tiek laiko vėl pradėti dirbti?
– Ir baisu, nes daug kas nežinoma, ir kartu labai smalsu išmokti. Nekantru ir džiugu save išbandyti.
Buvau labai pasiilgusi bendravimo, tad smagu susitikti su čia užsukančiais bičiuliais, klasės draugais ir pažįstamais.
Visiems sakau, kad bent per pietus mane gali rasti čia, o kartu – ir užkąsti. Tik vakarais kol kas man sunkiau išeiti, nes šeimyna laukia.
Jau seniai norėjau ir bendrauti, ir save išreikšti.
Dar pradėjau mokytis rinkodaros subtilybių. Ilgai sėdėjau namie, bet dabar užsikroviau viską iš karto!
– Tai ar lengvai ištrūkote iš namų?
– Mintis įkurti restoraną kilo vyrui, tačiau jis kasdien važinėja į Kauną ir dėl darbo krepšinio klube negali šeimos verslui skirti tiek dėmesio, kiek norėtų.
Pagalvojome ir kartu nutarėme, kad restorane daugiau laiko turėčiau praleisti aš. Tai, ko gero, geriausios aplinkybės, kokios tik galėjo pasitaikyti, kad pagaliau prisiruoščiau išeiti iš vaikų auginimo periodo ir pradėčiau dirbti. Prisipažinsiu, tai man buvo nelengvas spyris. Reikėjo pasitempti, susiimti, nekalbant jau apie tai, kad reikėjo perplanuoti visą dienotvarkę, susijusią su vaikais, jų būreliais, mokyklomis, darželiais.
Tačiau tai visiems – tik į gera. Anksčiau vaikai buvo įpratę, kad aš juos vežioju, o dabar mokosi savarankiškumo – troleibusu iš mokyklos parvažiuoja patys.
– Kokias auginant vaikus įgytas savybes labiausiai galima pritaikyti dirbant?
– Tikrai praverčia kantrybė, kurią išlavinau po šimtą kartų per dieną vaikus mokydama tų pačių dalykų. Nelengva dirbti su žmonėmis, jie visi skirtingi, todėl irgi reikia kantrybės.
Todėl ši savybė tikrai pravers versle.
Viena vertus, motinystė subrandino tokiam darbui, kita vertus, turiu kasdien stiebtis ir tobulėti. Restoranų verslas susijęs su daugybe kitų sričių.
Nė vienoje negali atsilikti. Tai – tikras iššūkis.
Galbūt pasakysiu banaliai, bet ši mintis man suteikia pasitikėjimo: geriau daryti, klysti, mokytis, nei neišdrįsti bandyti ir vėliau gailėtis.
Dabar galvoje sukasi milijonai minčių, tenka daug visko planuoti, bet turbūt įgavusi patirties į viską pradėsiu reaguoti ramiau.
Ko gero, ir šioje vietoje verslą būtų galima palyginti su motinyste.
Trečias ir ketvirtas vaikai auga visiškai kitaip nei du pirmieji. Mažieji, atrodo, auga savaime. Kitaip viską priimu, daug dalykų, kuriuos anksčiau sureikšmindavau, tampa savaime suprantami.
– Ko labiausiai buvote pasiilgusi?
– Motinystė yra nuostabus laikotarpis, kuriam atsidaviau besąlygiškai ir juo džiaugiuosi.
Vis dėlto kai auginau vaikus, man labiausiai neduodavo ramybės, kad savęs neišreiškiu ir netobulėju kitose srityse.
Susimąstydavau apie tai, kad vaikams paaugus aš jiems tapsiu neįdomi. Juk vyresni vaikai pradeda vertinti tėvus kaip asmenybes.
Dabar jau skambina: „Mama, tu darbe?“ Taip, aš darbe. Ir jiems taip įdomu čia ateiti.
Taigi bijojau būti neįdomi mama. Noriu, kad vaikai mane matytų ne vien buityje, besisukiojančią aplink puodus ar vežiojančią į būrelius. Noriu augti kartu su jais.
Dabar viskuo mėgaujuosi. Juokais vyrui sakau, kad tuoj man labiau pradės patikti darbe nei namuose ir jis ims gailėtis, kad mane įmetė į verslą. (Juokiasi.)
– Tarp dviejų vyresniųjų ir dviejų jaunesniųjų vaikų – nemažas tarpas. Ar tuo laikotarpiu neturėjote minčių pradėti dirbti?
– Anksčiau, kai artimiesiems prasitardavau, kad man trūksta saviraiškos ne tik motinystėje, mane ramindavo, esą tinkamas laikas dar ateis. Tada norėjau visko po truputį, tačiau neturėjau aiškaus plano.
O atsitiko taip, kad neturiu kito pasirinkimo, kaip tik nerti stačia galva į šeimos verslą. Nors niekada neįsivaizdavau, kad mano veikla bus būtent tokia. Buvau susidariusi įspūdį, kad tai viena sudėtingiausių sričių.
Draugai, kurie su tuo buvo susidūrę, netgi atkalbinėjo. Tačiau kuris verslas lengvas? Į kiekvieną reikia įdėti šimtą procentų pastangų.
– Kuo išsiskiria jūsų restoranas?
– Prieš tai šiose patalpose buvo sporto baras, kurį buvome įkūrę su buvusiu krepšininku Dariumi Songaila (41 m.) ir jo žmona Gintare (28 m.).
Tačiau jie išvyko į Ameriką, kur Darius ne vienus metus rungtyniavo NBA ir dabar ten bando įsitvirtinti trenerių štabe, o mes visiškai pakeitėme šią vietą. Ir ne šiaip sau, o su įdomia idėja.
Didžiausia mano vyro aistra – medžioklė, tad kilo mintis šį pomėgį pritaikyti šeimos verslui – įkūrėme restoraną, kurio lankytojai gali skanauti šviežios žvėrienos patiekalų.
Mat tai, ką vyras sumedžioja, patenka tiesiai į restoraną. Kartais net naktį atveža mėsą ir jau kitą dieną virtuvės vadovas iš jos gamina stirnienos, elnienos, šernienos patiekalus – pagal tai, ką galima tuo metų laiku medžioti ir ką pavyksta nušauti.
Vilniuje mažai tokių vietų, kur galima paragauti šviežios žvėrienos.
Tiesa, valgiaraštyje siūlome ir kitokios mėsos, pavyzdžiui, jautienos, be to, yra žuvies bei vegetariškų patiekalų ir salotų mėsos nevalgantiems lankytojams.
Norime, kad įvairų, bet kokybišką maistą vertinantys žmonės rinktųsi po vienu stogu – pas mus. Kaip tik šiuo metu kuriamas žiemos valgiaraštis. Atsiras patiekalų, kurie labiau tinka, kai už lango šalta.
Antrame aukšte yra ir sporto baras, kur galima stebėti įvairių sporto šakų varžybas.
– Turbūt žvėrienos dažnai būna ir ant jūsų šeimos stalo. Ruošiate jūs ar tai vyro reikalas?
– Viską, kas susiję su žvėriena, daro vyras. Jis mums sodyboje kepa skaniausius žvėrienos kepsnius. Mėsa vertinga, ypatingo skonio, tad jos sudėtingai ruošti net nereikia.
Žvėrieną mėgsta visa šeima. Ir vaikai! Jiems skaniausias patiekalas – žvėrienos kepsnys su sauja daržovių.
Netgi mažosios Smiltės pirmoji gyvenime ragauta mėsa buvo stirniena.
Mes atvirai kalbamės su vaikais apie medžioklę – jie žino, kad yra daugybė taisyklių, ką galima medžioti, o ko ne.
Tiesa, patiekalus ne iš žvėrienos vaikams gaminu aš.
Iki šiol šeimininkavau kaip reikiant, nes kiekvienas turi savo mėgstamų valgių. Tad man dabar tikras išsigelbėjimas – jie čia po mokyklos atvažiuoja papietauti, tad man sukinėtis virtuvėje tenka mažiau.
– Pastaruoju metu tampa populiaru atsisakyti mėsos. Jums niekada nekilo tokia mintis?
– Gerbiu ir tuos, kurie pasirenka nevalgyti mėsos, ir tuos, kurie ją valgo.
Tai kiekvieno apsisprendimas, todėl mūsų restorane yra patiekalų be mėsos. Aš pati be jos negalėčiau.
Žinoma, valgau ne kasdien, bet man ji labai skani – ypač žvėriena. Nesu išranki maistui, svarbu, kad būtų skanu. Nė po vieno gimdymo nesilaikiau jokių dietų. Neturiu tam kantrybės.
Kita vertus, net ir neprireikė.
Nors valgau, ką noriu, viską išlakstau, išjudu. O kartais tiesiog nevalgau vakarienės vien dėl to, kad būnu labai pavargusi po dienos rūpesčių.
Žvėrienos didkepsnis
Reikės:
• 200 g mėgstamos žvėrienos nugarinės
• šviežių rozmarinų
• džiovintų kadagių uogų
• druskos ir pipirų
• ypač tyro alyvuogių aliejus
Garnyrui reikės:
• 150 g brokolių žiedynų
• 30 g pievagrybių
• šviežių čiobrelių
• česnakų
• druskos ir pipirų
Pastarnokų tyrei reikės:
• 250 g pastarnokų šaknų
• 60 g sviesto
• 150 g pieno
• 150 g grietinėlės
• druskos
Raudonojo vyno ir kadagių padažui reikės:
• 4 šalotinių svogūnų (askaloninių česnakų)
• 1 morkos
• ypač tyro alyvuogių aliejaus
• 400 g raudonojo sauso vyno
• laurų lapo
• čiobrelių šakelės
• džiovintų kadagių uogų
• 300 g jautienos sultinio
• druskos
Žvėrienos nugarinę marinuokite su ypač tyru alyvuogių aliejumi, druska, pipirais, grūstomis kadagių uogomis bei rozmarinais – palikite pernakt.
Pagaminkite padažą. Morkas ir svogūnus supjaustykite kubeliais, pakepkite alyvuogių aliejuje, įpilkite raudonojo vyno. Sudėkite prieskonius ir virkite, kol vynas nugaruos perpus. Tada pilkite jautienos sultinį ir vėl virdami nugarinkite iki norimo klampumo. Nukoškite.
Pagaminkite tyrę. Pastarnokus nuskuskite, supjaustykite stambesniais griežinėliais ir lengvai apkepkite svieste. Viską užpilkite pienu ir grietinėle, paskaninkite druska ir troškinkite, kol suminkštės. Sutrinkite smulkintuvu iki vientisos tyrės.
Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Žvėrienos nugarinę apkepkite gerai įkaitintoje keptuvėje su lašeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus ir iškart dėkite kepti į orkaitę dar 10–15 minučių, priklausomai nuo pageidaujamo iškepimo laipsnio.
Tuo metu paruoškite pievagrybius ir brokolius. Nedideliame puode užvirkite vandenį, pasūdykite ir dėkite 2–3 minutėms apvirti brokolių žiedynus. Pievagrybius supjaustykite stambiais griežinėliais arba ketvirčiais ir apkepkite su ypač tyru alyvuogių aliejumi, paskanindami čiobrelių šakele, druska ir pipirais.
