Remiantis paskutiniais Guinnesso rekordų duomenimis, jau kuris laikas aitriausia paprika pasaulyje karūnuojama 'Carolina Reaper' veislės paprika. JAV 2017 m. atliktuose testuose joje užregistruota vidutiniškai 1.641,183 Skovilio aštrumo vienetų, tačiau yra paprikų, kuriose gali būti ir 2.2 mln aštrumo vienetų SHU. Palyginti – šios atominės paprikos vaisiuje gali slypėti apie 400 Chalapos paprikų užtaisas arba stiklinė ašarinių dujų koncentrato.
Deginimo pojūtį sukelia medžiaga, vadinama kapsicinu, kuriai palietus skonio receptorius, jaučiamas aštrumas. Aštriausios yra sėklytės.
Jei esate ekstremalaus aitrumo, paprikų, pipirų ir rekordų mėgėjai – turbūt apsidžiaugsite, nes aštriausios pasaulyje paprikos – jau ir Lietuvoje. Juos importuojanti vaisių ir daržovių tiekėja „Augma“ jau pasiūlė rinkai aitriausių pasaulyje paprikų rinkinį, kuriame kartu su 'Carolina Reaper' yra ir kitų aštrumo skalės viršūnėje išsirikiavusių paprikų: 'Naga Bhut Jolokia' (400 tūkst. SHU), 'Habanero' (100-350 tūkst. SHU) ir kt.
Rekomenduojama šias paprikas džiovinti, malti ir vartoti saikingai aštrinant įvairius patiekalus.
„Augmos“ atstovai įspėja, jog pirkėjai būtų apdairūs ir bandytų naujoves itin atsakingai, ir tik tie, kurie iš tiesų mėgsta valgyti aštriai. Mat toks aštrumas gali būti pavojingas sveikatai. Pradėti reikėtų nuo itin mažų paprikos gabaliukų ir racionaliai vertinti situaciją.
Doroti šias paprikas rekomenduojama mūvint pirštines arba palietus juos gerai nusiplauti rankas bei vengti tiesioginio kontakto su oda, kol būsite tikri, jog ant rankų neliko aštrumo. Bandymas suvalgyti vos vieną nedidelę papriką burnos gleivinėje gali suformuoti pūsles, o prarijęs vieną tokių paprikų žmogus gali imti žiaukčioti, vemti, jį apimti panikos jausmas.
Kaip rašo technologijos.lt, portalas „Life's Little Mysteries“ pasiteiravo Naujojo Meksiko valstijos universiteto Čilės pipirų instituto direktoriaus Polo Boslando apie neatsakingo vartojimo padarinius. Jis pakomentavo, jog pūslės burnoje ir gerklėje yra normali organizmo reakcija. Taip organizmas po viršutiniu burnos odos sluoksniu mėgina sudaryti skydą, kuris sugertų deginančio aštrumo perteklių. Oda toje vietoje jaučia deginimą, tad organizmas akimoju nusprendžia aukoti išorines odos ląsteles, sakydamas: „Gerai, jos žus, tačiau nuo deginimo apsaugos didesnę kūno dalį.“
Šiose paprikose yra tiek aštriojo kapsicino, jog jis persisunkia kiaurai pūsles ir jų turinį, ir degina poodinius receptorius. Pasekmė – deginimo jausmas burnoje nenuslops dvidešimt ar net daugiau minučių.
