Prieš keletą dienų Kaune teko priimti keletą svečių iš Šveicarijos. Kaip ir dera tikriems šveicarams, jie dirba banke. Į Lietuvą atvyko su antrosiomis pusėmis. Iš anksto buvo numatę, kad ras laiko ne tik verslo reikalams, bet ir pažinčiai su mūsų šalimi.
Kadangi esame pažįstami ne vienus metus, pakviečiau pasisvečiuoti į Kauną.
Neslėpsiu, šveicarų nesužavėjo Kauno viešbučių pasiūlymai, nes mieste neturime nė vieno 5 žvaigždučių viešbučio. Apsistojo jie Vilniuje, tačiau Kaune praleidę vieną dieną į jį atvyko ir dar vienai.
Desertai tirpo burnoje
Vienas miesto įvaizdžio rodiklių – maistas. Ar man pavyko nustebinti svečius Kauno restoranų valgiaraščiais ir valgio patiekimu?
Nors kone visas išraustomis gatvėmis (Kaunas juk tvarkosi), tarpukario dvasia alsuojantis, tačiau kartu ir modernėjantis miestas su unikaliais gamtos plotais ir nuo apžvalgos aikštelių atsiveriančiomis panoramomis svečiams paliko gerą įspūdį. Sužavėjo ir galimybė pamatyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.
Didžiausiu galvosopiu tapo, kur svečius nusivesti pavalgyti. Visi keliaujame ir žinome, kad nuomonę apie miestą dažnai formuoja maitinimo įstaigos ir jų virtuvės meistrų išmonė. Norėjosi, kad maistas Kauno reputacijai balų ne atimtų, o pridėtų.
Kur mieste išgerti stiklinę šviežiai spaustų sulčių, priešpiečių ar popiečio kavos ir suvalgyti burnoje tirpstantį subtilaus skonio desertą įmantriu pavadinimu, tikrai galima nesunkiai rasti.
Vietų netrūksta Kauno centre, senamiestyje ir pavažiavus nuo miesto centro.
Šaltibarščių skonio atsisakė
Tačiau kuo pamaloninti išlavinto skonio užsieniečius, išmaišiusius kone visą pasaulį, siūlant pietus ir vakarienę? Su šia problema, kiek žinau, neretai susiduria svečių iš užsienio sulaukę kauniečiai.
Iš mandagumo pasiūliau paragauti nacionalinės mūsų virtuvės valgių (nepasiūlyti negalėjau, nes Kaunas – juk Lietuvos širdis, o mūsų šalį nuolat bandoma garsinti pristatant gardų riebų vietinį maistą).
Tačiau lietuviško maisto pažibomis laikomų cepelinų, šaltibarščių, „Žemaičių“ blynų, plokštainio su gausybe spirgų, balandėlių ir bulvių kukulių svečiai ne mažiau maloniai atsisakė.
Teko pakviesti svečius apsilankyti ir restoranuose, kurie ruošia labiau vakariečio skoniui priimtiną maistą.
Garuoja pasaulio virtuvė
Gurmanai žino, jog Kaune galima pasimėgauti įvairių pasaulio tautų virtuvės valgiais. Mieste veikia ne tik lietuviški, bet ir prancūzų, italų, graikų, ukrainiečių, armėnų, gruzinų, kinų, japonų, indų, uzbekų, meksikiečių restoranai.
Ne viename Kauno restorane dirba pasaulinio garso restoranuose užsienyje stažavęsi ar net ne vienus metus virtuvei vadovavę šefai.
Pašmaikštausiu, kad Kauno restoranų valgiaraščiai mirga nuo egzotinių patiekalų pavadinimų. Atrodytų, jog čia negalima rasti nebent gyvos beždžionės smegenų, paukščių lizdų, marinuotos gyvatienos, šunienos karpačo, džiovintos banginio odos, keptų jūrų kiaulyčių (kitose šalyse virtuvių meistrai tai ruošia), na, ir, žinoma, lakštingalų liežuvėlių ar gulbės pieno (ir kitų šalių meistrai vargu ar tai ruošia).
Bet apsilankius restoranuose, kurių etikos sumetimais neįvardinsiu, ir labiau pasidomėjus jų gaminamais valgiais paaiškėjo, jog itin kokybiško maisto, ypač iš prabangių produktų, pasiūla nėra tokia jau didelė.
Žvėrienos valgiai patiko
Kauno reputaciją, manau, išgelbėjo tai, kad svečiai dievina žvėrieną ir jūrų gėrybes. Šių patiekalų Kaune galima nesunkiai rasti. Ir tikrai išskirtinai gardžiai paruoštų.
Jeigu atvykėliai būtų pareiškę norą sukirsti po ypatingo skonio vos vos iškeptą kepsnį su krauju, ilgai brandintą jautienos nugarinės kepsnį su juodaisiais trumais, ką tik sugauto mėlynpelekio tuno žlėgtainį ar dar kokį nors gana egzotiškai skambantį, tačiau pasaulio restoranuose be didesnių problemų tiekiamą delikatesą, būtų tekę atsiprašyti.
Ir sakyti, kad, deja, restoranų bei kavinių pilname Kaune, nors ir pasirengusiame 2022 metais tapti Europos kultūros sostine ir priimti daugybę turistų, itin prabangių aukščiausios klasės meistrų patiekalų ne visada galima pasiūlyti.
Elnienos išpjovai ir stirnienos nugarinei su puikiais priedais viename nuo seno kauniečių ir miesto svečių pamėgtame senamiesčio restoranų šveicarai neturėjo jokių priekaištų.
Nuvylė midijos su svogūnais
Iš anksto viename naujai atidarytame senamiesčio restorane užsakytas paruošti aštuonkojis su omarais (kad nebūtų staigmenos, „Atleiskite, šiuo metu neturime“) svečiams taip pat labai patiko.
Sankt Peterburgo restoranuose dirbęs šio restorano šefas įrodė, kad puikiai moka ruošti jūrų gėrybes.
Dviejuose itin gurmaniškais save laikančiuose Kauno restoranuose ragautos midijos svečiams pasirodė paruoštos pernelyg primityviai. Viename kriauklės plaukiojo itin tirštame vyno ir grietinėlės padaže, kitame jos buvo patiektos su labai stambiai padaže supjaustyto svogūno gabalėliais.
Dėl austrių skonio viename jų man teko kone raudonuoti, nes ragaujant gardaus šio gyvio skonio beveik nebuvo.
Atrodė, jog moliuskai prieš nešant į stalą nuplauti vandenyje iš čiaupo. Nustebino ir jų patiekimas, nes austrės buvo apdėliotos pjaustytų citrinų ketvirčiais.
Žinoma, austrių skoniu atvykėliai rado kur pasimėgauti. Ir net gyrė kauniečius, kad citrinų gabalėliai prie moliuskų buvo patiekti taip, kad lankytojai išvengtų trykštančių sulčių, – įsukti į medžiagos skiautę.
Iš Kauno šveicarai neišvažiavo alkani ir nesispjaudė. Jų manymu, Kauno restoranai sparčiai artėja Vakarų kryptimi.
Daugelio jų interjerui užsieniečiai negailėjo pagyrų. O virtuvės šefams ir ypač padavėjams, anot jų, dar yra kur tobulėti.
