Jau daugybę metų beržiškė įmantriausius patiekalus ruošia ir savo kulinarinį talentą tobulina dirbdama įvairiose rajono maitinimo įstaigose.
Tačiau profesionalių šefų komandoje Danutė atsidūrė visai atsitiktinai. Moteris pagal profesiją yra geležinkelietė, šalia traukinių bėgių praleidusi daugiau nei 10 metų, o į kulinariją pasuko tik pagaliau išdrįsusi paklusti savo vidiniam balsui.
„Iš geležinkelių išėjau, nes norėjau darbo be naktinių pamainų. Ir pirmiausia, palikusi ankstesnį darbą, pasukau ten, kur labiausiai širdis traukė – visada patiko gaminti, tad įsidarbinau kaimo turizmo sodybos virtuvėje. O gyvenimo ironija tokia, kad bėgdama nuo naktinio darbo niekur nuo jo pasislėpti nepavyko – maistą tekdavo ruošti kartais ir per naktis, kad tik viską suspėtume (juokiasi). Bet, aišku, prie maisto gaiminimo net ir tos naktys greičiau ir lengviau prabėgdavo – kai darai tai, kas patinka, nėra jokios kančios, nors ir pavargsti“, – tvirtina Danutė.
Darbšti moteris prisipažįsta, kad, kaip ir dažnas mėgstantis gaminti maistą, taip ir jos polinkis į kulinariją prasidėjo nuo šeimos.
„Mano meilė kulinarijai, manau, persidavė iš mamos. Tiek ji, tiek mano močiutė, o ir kitos giminės moterys mėgo ruošti maistą, jos visada pasižymėjo kaip puikios šeimininkės.
Aš nuo vaikystės stebėdavau, kaip mama kasdien gamindavo maistą. Nebūdavo taip, kad mama viena virtuvėje pluštų. Šeimoje augome keturi vaikai – vyresnieji visada jai turėdavome padėti.
Virtuvėje tekdavo šeimininkėms pagelbėti ruošiantis kokioms šventėms, didesniems giminėms susiėjimams. Juk tuomet nebuvo įprasta gimtadienius, vestuves ar kitas šventes švęsti kokiose nors kavinėse ar kaimo turizmo sodybose – žmonės dažniausiai viską patys namuose pasigamindavo, suruošdavo. Tokioms šventėms reikėdavo pradėti ruoštis gerokai anksčiau. Jau mažiausiai prieš savaitę pradėdavome sausainius kepti, buvo skerdžiamas paršas, mėsos marinuojamos ir pan.
Aišku, kai buvau vaikas, nedegiau noru ten darbuotis, mieliau būčiau lėkusi žaisti (šypsosi), bet tuomet daug ko išmokau – pirmiausia darbštumo, kantrybės, na ir šiek tiek kulinarinių gudrybių“, – pasakoja D.Kriščiūnienė.
Kadangi Danutei labiau prie širdies ne saldžių patiekalų gamyba, ji pasidalijo keturiais puikiais receptais, kurie papuoš ir gražiai papildys užkandžių stalą.
Špinatų suktinukai
Reikės:
300 g špinatų;
3 kiaušinių;
3 valg. šaukštų su nedideliu kaupu krakmolo;
žiupsnelio druskos, juodųjų pipirų;
200 g lydyto sūrelio;
sūdytos arba rūkytos lašišos;
želatinos.
Gaminimo eiga
Špinatus, kiaušinius ir krakmolą sudėti į vieną dubenį, įberti žiupsnelį druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį. Viską sutrinti elektriniu trintuvu į vientisą masę. Turi gautis tirštos grietinės konsistencijos masė. Tuomet kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi, patepti šiek tiek aliejumi ir į ją supilti gautą masę, ją išlyginti su šaukštu ar mentele. Kepti apie 8–10 min. maždaug iki 160 laipsnių karščio įkaitintoje orkaitėje. Iškepusią masę išversti ir atvėsinti. Gautas blynas turi būti maždaug 0,5–1 cm storio.
Ant atvėsusio špinatų blyno tepti lydytą sūrelį. Danutei špinatų suktinukai skaniausi su trintos varškės sūreliu „Rasa“. Moteris sako, kad galima imti bet kokį sūrelį su priedais ar be jų.
Ant užtepto sūrelio tolygiai išdėlioti lašišos gabalėlius. Danutė pastebi, kad galima dėti nebūtinai šią žuvį, tinka ir mėsa, kumpelis, trumpiau tariant, viskas, ką jūs mėgstate.
Kad suktinukai būtų tvirtesni, Danutė pataria viską susluoksniavus patepti želatina – karštame vandenyje ištirpinti šaukštelį želatinos ir gautu skysčiu patepti.
Tuomet gražiai viską susukti į vyniotinį, šį susukti į maistinę plėvelę ir palaikyti porą ar daugiau valandų šaldytuve. Išėmus vyniotinį supjaustyti riekelėmis. Skanaus.
Balta mišrainė kitaip
„Nors balta mišrainė mėgstama nuo seno, ji iki šiol gana populiarus patiekalas. Tačiau man tradicinė balta mišrainė jau yra gana pabodusi, todėl aš savo svečiams dažnai pasiūlau pakeistą jos variantą. Ši kitokia balta mišrainė paprastai būna vienas iš patiekalų, kuris per šventes pasibaigia pirmasis. Pabandykite, tikrai labai skanu“, – intriguoja Danutė.
Šiai mišrainei reikės:
virtų bulvių, morkų, kiaušinių, violetinio svogūno, konservuoto tuno savo sultyse ar aliejuje ir majonezo.
Danutė pastebi, kad mišrainę gaminti reikia taip pat, kaip ir baltą mišrainę, tik nereikia dėti konservuotų žirnelių ir raugintų agurkų.
Iš pradžių reikia išvirti morkas, bulves ir kiaušinius. Tada atvėsusias daržoves supjaustyti nedideliais kubeliais, kiaušinius sutarkuoti. Nuo tuno nupilti aliejų ar sultis ir sutrinti šakute. Smulkiai supjaustyti svogūną, jį įmaišyti į tuną, pagardinti druska ir pipirais.
Visus ingredientus sluoksniuokite: į indo dugną dėkite tuną, tuomet bulves, paskui majonezo sluoksnis, ant jo – morkos, tada kiaušiniai, vėl majonezas ir galiausiai – sutrinti kiaušinių tryniai. Puoškite pagal savo norus.
Paskui dėkite į šaldytuvą ir palaikykite bent 60 minučių. Patiekite ir skanaukite!
Faršo šašlykas
Reikia norimo kiekio liesesnės mėsos faršo. Danutė dažniausiai gamina iš kiaulienos kumpio faršo. Pagardinti tik druska ir maltais pipirais. Danutė gardina tik juodaisiais, tačiau galima dėti ir kitų mėgstamų pipirų.
Šeiminkė atkreipia dėmesį, kad pagrindinė šio patiekalo paslaptis – gerai išdaužyti mėsą. Paruoštą faršą reikia mėtyti – iš aukščiau smarkiai mesti į dubenį ir taip kartoti bent dešimt kartų, kol faršas taps lipnus ir tąsus.
„Bedaužydami faršą pamatysite, kaip pamažu keičiasi jo konsistencija, jis taps vientisas, su kiekvienu smūgiu prie dubens jis lips vis mažiau, kol galiausiai prie dubens sienelių visai neliks faršo – jis visas bus sušokęs į vieną gabalą“, – pastebi Danutė.
Tuomet faršą reikia dėti į šaldytuvą dviem–trims valandoms. Po to imti faršą į saują ir jį mauti ant iešmo, formuoti pailgą kotletą ir kepti ant laužo ar grilio.
Desertas. Trinta varškės želė su uogomis ar vaisiais
Reikės:
500 g pageidaujamo riebumo varškės;
200–250 ml norimo riebumo grietinėlės;
cukraus pagal skonį;
2–3 valg. šaukštų želatinos;
braškių ar kitų uogų, vaisių.
Varškę su grietinėle ir cukrumi elektriniu trintuvu sutrinti iki vientisos masės, trinti tol, kol neliks varškės gumulėlių.
Pusėje stiklinės vandens ištirpintą želatiną supilti į varškės masę. Į gautą masę berti uogas ar vaisius. Tinka bet kokios uogos ir vaisiai. Masę išpilstyti į indelius, juos dėti į šaldytuvą ir už kelių valandų jau galima mėgautis gaiviu vasarišku desertu. Skanaus.
