Aistringas kavos gerbėjas šio gėrimo neatsisako net dienomis, kai badauja – sveikuoliškos gyvensenos keliu pasukęs M.Jovaiša vieną dieną per savaitę skiria organizmo iškrovai.
„Kavoje nėra kalorijų, todėl ją galima gerti iškrovos dienomis. Tiktai, žinoma, tuomet geriu dar daugiau vandens, kad kava nepridarytų žalos“, – neslėpė verslininkas.
Aistra kavai gimė dar vaikystėje.
„Tėvų namai nuolat kvepėjo kava. Turėjome paprastą kavos malūnėlį, kuriuo tėvai maldavo kavą. Tuomet nebuvo jokių aparatų, tad tėvai virdavo kavą pačiu paprasčiausiu būdu – tiesiog užplikydavo. Ne taip seniai išgirdau, kad tokia kava vadinama durpinuke. Gal dėl to, kad tirščiai atrodo kaip durpės?“ – svarstė Marius.
Jis pats kavos pirmąkart paragavo būdamas gal 14-15 metų. Be pieno ir be cukraus. Ir kava jam iškart labai patiko.
„Taip ir neišmokau gerti kitokios – gardintos pienu, cukrumi ar kokiais pagardais. Man tai jau desertinė, o ne tikra kava“, – sakė vilnietis.
Namuose jis iki šiol ruošia tokią pačią kavą, kaip tėvų namuose – į puodelį deda gal tris kupinus šaukštus kavos, užpila vandeniu, palaukia, kol nusistovi, ir geria.
O kavinėse visada užsisako dvigubą espreso.
„Anksčiau išgerdavau 6-7 puodelius per dieną. Kofeinas manęs neveikia – galiu išgerti kavos puodelį prieš pat miegą ir ramiai eiti miegoti. Bet dabar jau stengiuosi mažinti kavos kiekį ir didžiąją jos dalį išgerti iki pietų“, – pasakojo verslininkas.
Galėdamas pasirinkti kavos rūšį jis visada rinktųsi kartesnę, o ne rūgštesnę. Net kavines jau skirsto pagal tai, kartesnė ar rūgštesnė kava jose.
Daug keliaujantis M.Jovaiša yra ragavęs pačios įvairiausios kavos. Jam patinka kavos gėrimo ritualai arabiškose šalyse. Pavyzdžiui, Omane ji geriama sėdint ant kilimų, patiekiama mažuose puodeliuose, kartu atnešama rožių vandens užsigerti ir desertui – datulė.
Įdomi pasirodė ir vietnamietiška kava.
O štai Kuboje, kur vilnietis praleido daug laiko rašydamas knygą, geriama itin saldi kava – pasak Mariaus, kaip sirupas. Tad kubiečių lietuvis prašydavo nedėti cukraus. „Kai įpranti gerti kavą be cukraus, net ir maža kruopelė gali sugadinti skonį“, – neslėpė jis.
Būdamas užsienyje M.Jovaiša turi ritualą: rytais išeina pabėgioti, o maršrutą susidaro taip, kad bėgimas baigtųsi kavinėje. „Nubėgi 10 ar daugiau kilometrų, kavinėje nusiperki kavos, vandens, banana – tai dieviška dienos pradžia“, – neslėpė M.Jovaiša.
Neseniai viešėdamas Londone savo gimimo dienos rytą jis nubėgo 46 kilometrus – tiek, kiek metų sukako – o bėgimą vainikavo, žinoma, kava.
