Baltarusijoje gimusiai Olgai mūsų lietuviškos Joninės labai artimos. Ji nespėjo įsiskverbti į savo šalies tradicijas, nes išvyko vos baigusi mokyklą, užtat mūsiškes priima mielai.
Moteris žavisi tuo, kad lietuviai iš tikrųjų išsaugojo daug tradicijų, jas puoselėja, gerbia.
Praėjusiais metais Jonines Olga šventė Kernavėje tarp piliakalnių ir su dainomis.
Pabradėje gyvenančiai, bet dažnai į sostinę važinėjančiai moteriai atrodo, kad lietuviai moka būti gamtoje, palaiko puikų santykį su ja. O tai jai labai patinka, nes artima jos gyvenimo būdui ir filosofijai. Joje – daug meilės gamtai, meditacijos, daug kūrybos, kulinarijos. Apie pastarąją Olga kalba taip pat kaip apie savotišką meditaciją.
„Visos mintys gali virsti realybe, todėl labai svarbu, kokios būsenos gamini maistą. Jei moteris tai daro būdama nervinga, ji sudeda visą savo neigiamą energiją. Ypač jeigu minko rankomis, liečia birius, smulkius produktus, tokius kaip miltai. Dėl to reikia gaminti atsargiai, nesiblaškant, su švariomis, teigiamomis mintimis, susikaupus. Svarbiausia – maistas turi padėti žmogui augti dvasiškai, gryninti protą ir gerinti sveikatą“, – apie maistą pakiliai kalbėjo O.Pyšnenko-Platova.
Svajonės apie kavinę – nuo mažens
Moteris įsitikinusi, kad, pagal visatos principą, visi tikrieji žmogaus norai anksčiau ar vėliau išsipildo. Tad galvoti reikia atsargiai. Kai Olga dar mokėsi mokykloje, jos tėtis dirbo versle, ir ji pati užsisvajojo kada nors atidaryti savo kavinę, kur būtų galima ne tik valgyti skanų maistą, bet ir susirinkti kūrybiškiems žmonėms, bendrauti, klausyti muzikos, galbūt rengti poezijos ar dainų vakarus. Regis, Olgos gyvenimas jau pasuko ta linkme.
Baigusi mokyklą Gardine Olga svarstė, kur toliau tęsti mokslus. Ir mama rado Europos humanitarinį universitetą, kuris anksčiau veikė Baltarusijoje, bet nuo 2000 metų buvo perkeltas į Lietuvą.
Pasirinkusi komunikacijos studijas po jų Olga neketino pasilikti Lietuvoje, planavo išvažiuoti į Prancūziją. Ją kerėjo šios šalies kultūra, virtuvė, kalba. Tad, užuot mokiusis lietuvių, išmoko prancūzų kalbą.
Kuriam laikui ji ir buvo ten išvykusi. Tačiau netrukus viskas pasikeitė – trauką Prancūzijai įveikė meilė lietuviui. Prieš penkerius metus vos tik susipažinusi pora tais pačiais metais ir susituokė. Nuo tada Olga įleido šaknis Lietuvoje, tačiau mėgsta kartu su vyru leistis į keliones, taip pat vis aplankyti artimuosius bei draugus Baltarusijoje.
„Įdomiausia, kad aš gimiau Baltarusijoje, tačiau manyje tik ketvirtis šio kraujo. Mano tėtis kilęs iš mažo Ukrainos miestelio, kuris anksčiau priklausė Rumunijai, proseneliai iš tėčio pusės kalbėjo rumuniškai.
Mano mama pagal tautybę yra lenkė. Mamos prosenelė su proseneliu susipažino Čikagoje, tačiau atvykę į Europą negalėjo ten vėl grįžti. O prieš pusantrų metų sužinojau, kad mano prosenelė kalbėjo lietuviškai. Ir nors ją visi vadino Ira, jos tikrasis vardas buvo lietuviškas – Justina“, – apie savo kilmę pasakojo Olga.
Po komunikacijos studijų moteris atliko praktiką reklamos agentūroje, teko padirbėti ir žurnaliste. Ėmė svarstyti, kokiu profesiniu keliu galėtų eiti, – galbūt tapti rinkodaros specialiste, gal kino kritike ar televizijos prodiusere. Tačiau be lietuvių kalbos mūsų šalyje šiose srityse dirbti būtų sunku.
„O kulinarija visuomet buvo manyje. Ypač desertai. Mano močiutė yra virtuvės meistrė, tad, manau, šį potraukį paveldėjau. Mes šeimoje puoselėjame tradiciją susėsti prie stalo, kur maistas tampa jungtimi pabūti visiems kartu“, – kalbėjo Lietuvoje gyvenanti baltarusė.
Į virtuvę – tik su šviesiomis mintimis
Dar iki pažinties su vyru Olga pradėjo domėtis ir užsiimti dvasiniu ugdymu. Ne, ji nepasinėrė į kokią nors religiją, bet ėmė ieškoti atsakymų į klausimus apie savo prigimtį, prasmę. Visa tai moterį atvedė į jogą, o kartu su ja Olgos gyvenime pradėjo rastis nauji, bet į ją labai panašūs žmonės.
Ji ėmė važinėti į gamtoje vykstančius su saviugda susijusius festivalius, tokius kaip „Gaja“, ir, kaip pati sako, nejučia ėmė keistis. Daug prisidėjo ir kelionės, per kurias žmogus tarsi atsiveria pasauliui, įvairioms kultūroms, naujiems kraštams būdingiems skoniams, kvapams, virtuvėms.
„Aplink mane atsirado daug vegetarų. Pagalvojau: kodėl man pačiai nepabandžius kokį mėnesį nevalgyti mėsos? Esu labai emocionali ir viduje ėmiau jausti pokytį – mano mintys tapo aiškesnės, santykiai su aplinka tapo grynesni, pajutau lengvumą. Iki šiol esu vegetarė“, – dėstė Olga.
Netrukus Olga susipažino su Krišnos sąmonės tikėjimu. Religinio fanatizmo nepajuto – užtat ją patraukė ypatingas santykis su maistu ir ji ėmė dar labiau gilintis į kulinariją.
Olga taip pat kartais praktikuoja Vipasanos meditaciją, kuri jai padeda pajusti buvimą esamoje akimirkoje, skaito mantras.
Kartą pameditavusi ji pamėgino pagaminti pietus. Tai buvo labai paprastas patiekalas, atrodo, ryžiai su daržovėmis.
„Tačiau kai daviau jo paragauti mamai ir valgiau pati, maistas tiesiog tirpo burnoje. Tai ne stebuklas, o logiškai paaiškinamas momentas. Šviesios mintys gaminant maistą yra svarbios, tai veikia“, – apie potyrius ir atradimus pasakojo moteris.
Kuria naujus skonių derinius
Iš pradžių konditerija buvo Olgos pomėgis, tačiau praėjusiais metais ji buvo įsidarbinusi populiarioje sostinės desertinėje. Ten per pusmetį iškepė daugiau nei tūkstantį tortų. Viena vertus, įgijo puikios patirties, tačiau toks beprotiškas ritmas moterį išvargino – ji jautėsi išsikvėpusi.
Įkvėpimą grįžti atgal į virtuvę atrado gamtoje, muzikoje, meditacijose, kelionėse.
Netrukus jos gaminamų tortų ir kitų desertų bus galima užsisakyti internetu. Projekto pavadinimas „No regrets“ (išvertus iš anglų k. – jokių apgailestavimų) reiškia, kad suvalgęs nepasigailėsi. Nei dėl skonio, nei dėl poveikio sveikatai.
Mat visi Olgos kepami ir klasikiniai, ir vegetariški, ir veganiški tortai visai be cukraus arba jo naudojama mažiau, iš sveikatai palankių produktų.
Kūrybiškos moters virtuvėje nuolat sukuriami nauji skonių deriniai. Ją įkvepia gamta, oras, aplinka, net dainos. Pavyzdžiui, veganiško šokoladinio torto be glitimo ir cukraus receptas atsirado iš temperamentingos dainos.
„Man pagalvojus apie šokoladą iškart kilo asociacija su daina „La Cumparsita“, kurioje skamba tango ritmai. Aš ją įsijungiau, pradėjau klausyti vėl ir vėl, „YouTube“ žiūrėjau tango šokius.
Ir iškart ėmė plaukti idėjos, koks turi būti torto biskvitas, koks kremas. Ne visi mano eksperimentai būna sėkmingi iš pirmo karto, tačiau šis šokoladinis tortas pavyko iškart. Taip jį ir pavadinau – „La Cumparsita“, – šypsodamasi pasakojo baltarusė.
Kartais ją gali įkvėpti ir būsena, pavyzdžiui, kai norisi ko nors gaivaus, arba kai į parduotuves atvežama šviežių imbierų. Ji negali jų nepirkti, o parsinešusi namo ima kurti naują patiekalą.
Namuose Olga turi nemažai vegetariškų valgių knygų. Vis dėlto iš pradžių reikia puikiai žinoti ir būti ištobulinus klasikinius receptus, o tada prasideda improvizacija.
„Jau žinau, iš kokių produktų ir kokias jų proporcijas pasirinkus iškepamas puikus biskvitas tortams ar pyragams. Tada pakeitus kelis produktus galima kepti šokoladinį, vaisinį, karamelinį.
Taip pat moku vegetariškus kepinius paversti veganiškais, žinau, kuo pakeisti produktus. Pavyzdžiui, kaip tik mėginu kepti klasikinio torto „Napoleonas“ veganišką variantą, kad skonis kuo mažiau skirtųsi nuo tikrojo“, – apie savo kulinarinius sugebėjimus pasakojo Olga.
Citrininis pyragas (vegetariška prancūziško „Tarte au citron“ versija)
Pagrindui reikės:
100 g skrudintų ir susmulkintų migdolų riešutų,
120 g visagrūdžių speltų miltų,
8 g kepimo miltelių,
50 g rudojo cukranendrių cukraus „Demerara“,
vanilės,
žiupsnelio druskos,
90 g sviesto (kambario temperatūros),
15 g grietinės,
Citrininiam kremui reikės:
2 didelių citrinų (160 g citrinų sulčių),
60 g cukraus,
1 arbatinio šaukštelio agaro,
ketvirčio arbatinio šaukštelio ciberžolių miltelių (dėl spalvos),
250 g maskarponės sūrio,
70 g miltelinio cukraus,
vanilės.
Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, smulkintus riešutus, kepimo miltelius. Jei mėgstate, galite įberti žiupsnelį Provanso žolelių. Į šiuos birius produktus įdėkite sviestą ir išmaišykite. Turi išeiti trupininė masė. Tuomet sudėkite grietinę ir užminkykite tešlą.
Į apskritą pyrago kepimo formą įdėkite tešlą ir suformuokite kraštus – tokius kaip kepant sūrio pyragą. Tešlą apdenkite sviestiniu popieriumi ir ant viršaus supilkite ką nors sunkaus, kad nepasikeistų tešlos forma. (Pavyzdžiui, galima naudoti nevirtas pupeles arba avinžirnius.) Taip paruoštą tešlą įdėkite į šaldiklį ir palaikykite 10–15 minučių.
Tuomet įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių ir pyrago pagrindą kepkite 20 minučių.
Citrinos sultis su cukrumi, agaru ir ciberžole maišydami pakaitinkite iki užvirimo. Plakikliu suplakite maskarponės sūrį su milteliniu cukrumi ir vanile. Tada supilkite citrininę masę ir toliau maišykite. Gautą masę užpilkite ant iškepto pagrindo ir įdėkite į šaldytuvą. Gerai atšaldykite. Prieš tiekdami galite papuošti plakta grietinėle ir žaliosios citrinos skiltelėmis.
Skanaus!
