Jo dalyviai – profesionalūs konditeriai ir mėgėjai, entuziastai savo pavyzdžiu atskleis šio amato galimybes bei svarbą: juk kiekvieną, net nedidelę, šventę baigia gardus tortas.
Net kelios dešimtys jų birželio 22 dieną vainikuos 225-ąjį Druskininkų gimtadienį. Ta proga pirmojo Tortų turnyro tema – druska!
Už ką dėkinga profesijos mokytojoms, šeimai ir buvusiems darbdaviams bei kokį poveikį jai turi užsakovų suteikiama laisvė daryti taip, kaip ji nori, atskleidžia netrukus „Saldžiąją studiją“ atidarysianti kaunietė konditerė Erika Sakalauskienė (35 m.).
„Pirmasis mano iškeptas tortas... dabar atrodo labai mėgėjiškai. Tai buvo prieš 10 metų – kepiau boružėlės formos tortą sūnaus antrajam gimtadieniui. Nors dabar galvoju, jog gal vaikas geriau padarytų nei aš tuomet, to torto užteko, kad konditerija „užkabintų“.
Kelias nuo pirmojo torto iki to, kas esu dabar... prasidėjo praėjus keliems metams po pirmojo torto: įstojau mokytis konditerijos į profesinę mokyklą. Joje dėstė labai gera mokytoja, kuri manyje kažką įžvelgė, matė mano užsidegimą ir skatino dalyvauti įvairioje veikloje: projektuose, parodose. Viena jų – Baltijos maisto ir gėrimų parodos BAF metu organizuota meduolinių namelių paroda, kurioje kartu su grupele merginų pagaminome namelį ant vištos kojelės.
Jau tada išryškėjo mano polinkis daryti kitaip, nei daro visi kiti. Pavyzdžiui, kitai studijų laikų parodai iš mielinės tešlos iškepiau labai plačiai išsižiojusį krokodilą – niekas nesuprato, kaip tai padariau, o jį kepiau keliose skardose.
Taip pat studijuojant labai pasisekė, jog turėjau galimybę išvažiuoti pasistažuoti į Turkiją – esu iki šiol dėkinga savo šeimai, tuometiniams darbdaviams, jog išleido. Po kelionės galutinai įsitikinau, jog konditerija – mano kelias. Po konditerijos mokslų dar baigiau dviejų metų virėjos studijas, o dabar kartu su kolege ruošiamės savo „Saldžios studijos“ atidarymui.
Slapta vis dar svajoju iškepti... nors vis tik labiausiai noriu susidraugauti su šokoladu, kurio kol kas nepavyko prisijaukinti. Tam reikia daug bandymų, daug įdirbio, žinių. Dėl to lankiau ne vienus mokymus.
Saldiems eksperimentams mane įkvepia... užsakovo pasitikėjimas ir išgirstas „daryk kaip nori“. Kai man tai pasako, tereikia turėti mintį, ir jau matau, kaip tortas atrodys. Draugės man sako, jog esu pakvaišusi dėl tortų, vyras taip pat lengvai pyksta, jog aš dieną ir naktį apie juos tegalvoju. Vien kalbant apie tortus šiurpuliukai per kūną bėgioja – tai mano didžioji aistra!
Druska mano kepiniuose slepiasi... visur. Tortų turnyrui turiu mintį, kaip druską panaudoti dekorui – jį darysiu iš druskos masės, ir tai bus susiję ir su Druskininkais, ir su druska. Priešingai nei su cukraus mase, druskos mase torto nepadengsi, reikia kažką lipdyti, o kas tai bus – pamatys atvykę į turnyrą!
Tortų Turnyrui ruošiu... veganišką tortą: be glitimo, be jokių pieno produktų. Būtent veganiška konditerija šiuo metu mane domina, ir tikiuosi, jog toks tortas leis man išsiskirti.“
Ką iš druskos masės lipdys ir kuo tortą dekoruos kaunietė Erika Sakalauskienė, Druskininkų tortų turnyro komisijos nariai, kiti dalyviai ir žiūrovai sužinos jau šį šeštadienį, birželio 22 dieną, Druskininkuose. Profesionalų turnyro dalyvius vertins kartu su partneriais – Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija sudaryta tarptautinė komisija. Jos paskelbtiems nugalėtojams bus įteikti Druskininkų kurorto įsteigti piniginiai prizai. Po profesionalų turnyre pasirodys konditerijos entuziastai, kurių tortus ragaus ir vertins miesto gyventojai bei svečiai. Už jų įsigytus bilietus surinktos lėšos bus aukojamos Maltos ordinui.
