Biologas atskleidė, kaip lietuviškas sraiges paversti tikrais delikatesais

2019 m. birželio 8 d. 17:34
Laukuose, ypač kur drėgniau, pavasarį ir vasaros pradžioje netrūksta moliuskų, kurie soduose ir daržuose pridaro nemažai žalos, bet užtat gali užimti garbingą vietą ant vaišių stalo. Vilnietis biologas Arvydas Liutkus (62 m.) daug žino apie sraiges. Nors iš profesijos jis yra ornitologas, pastaruosius trisdešimt metų dažnai galvoja ir apie jas.
Daugiau nuotraukų (4)
Vynuoginės sraigės Lietuvoje renkamos vos kelis mėnesius. Pagardintos sviestu ir prieskoninėmis žolelėmis jos tampa puikiu baltymų šaltiniu.
Bendrovės „Gudukas“ vadovas A.Liutkus tikino, kad delikatesiniai moliuskai – Lietuvos turtas, tik reikia mokėti juo pasidžiaugti.
Ornitologas savo meilę paukščiams įrodė dar sovietiniais laikais kartu su Algirdu Knystautu parašęs knygą „Sparnuočių pasaulyje“, kuri buvo išversta į anglų kalbą. Tačiau vėliau vyras susidomėjo sraigėmis.
Primena baravykų skonį
Sraigės – itin vertingas baltymų šaltinis, žmogaus organizmas juos lengvai pasisavina. Iš dešimties svarbiausių aminorūgščių net 9 aptinkamos sraigių mėsoje.
Yra žinoma, kad apie 150 gramų sraigių turi tiek baltymų, kiek kilogramas jautienos. Nusilpusiems ligoniams netgi patariama valgyti sraiges.
Prie sraigių tradiciškai patiekiamas padažas, dažniausiai jis būna pagardintas sviestu. Nors riebalai nedailina kūno linijų, jie yra naudingi.
A.Liutkus neabejojo, kad vynuoginės sraigės yra svarbi mitybos grandinės dalis, kurios mums trūksta. Europoje daugiausia sraigių suvalgoma Prancūzijoje, ypač Burgundijoje.
Prancūzų virtuvėje sraigės užima garbingą vietą. Sraigių receptais domimasi ir Lietuvoje.
Gardžiuotis sraigėmis mėgsta ir A.Liutkus. Jam šis delikatesas primena baravykų skonį.
„Man tenka dažnai ragauti įvairių patiekalų, ruošiamų iš sraigių. Jei jų nemėgčiau, negalėčiau užsiimti tuo, kuo dabar verčiuosi“, – prisipažino vyras.
Lietuviškos sraigės – labiausiai vertinamos
Kartu su kolegomis įkūręs sraigių perdirbimo įmonę vilnietis daug keliauja ir domisi gastronomija. Lietuvoje aptinkamos vynuoginės sraigės (lot.Helix pomatia). Gastronomijos požiūriu tokios sraigės yra labiausiai vertinamos.
Tuo metu kitos valgomos sraigių rūšys, pavyzdžiui, paplitusios Pietų Europoje, taip pat Turkijoje arba Indokinijoje, pasižymi mažesne maistine verte.
A.Liutkus pasakojo, kad Lietuvos gamta padovanojo mums puikių sraigių, kokių yra ir Prancūzijoje, Švedijoje, tačiau tose šalyse pernelyg brangu jas rinkti ir perdirbti.
Pastaruosius kelis dešimtmečius šios valstybės mielai importuoja sraigių pusgaminius iš svetur, kur darbo sąnaudos yra mažesnės.
Receptų gausa prancūzus lenkia kiti sraigių mėgėjai, pavyzdžiui, italai. Italijoje nesyk viešėjęs verslininkas A.Liutkus buvo nustebęs, kai viename restorane paragavo šaltąjį užkandį iš sraigių, taip pat sraigių kiautų sriubos.
Italijoje, taip pat Vokietijoje sraigės netgi suveriamos ant iešmo ir kepamos panašiai kaip šašlykai.
A.Liutkus ruošia sraiges ir namuose, kai nori kuo nors nustebinti svečius. Jam skaniausios sraigės, pagardinamos burgundišku padažu. Tai – virtos sraigės kiauteliuose, įdarytos česnakiniu sviestu. Gardžiausios sraigės būna ką tik išimtos iš orkaitės.
Prie jų tinka prancūziškas batonas. Tačiau ne visiems nusišypso laimė paskanauti sraigių. Jų rinkimas panašus į grybavimą, nes ne visi grįžta namo su pilnais krepšiais.
Kaip paruošti sraiges maistui
Biologas A.Liutkus patarė sraiges rinkti anksti rytą, kol laikosi rasa, ar pavakary drėgnesnėse, bet šiltose vietose.
Maistui tinka tik švarios, gyvos, nepažeistos sraigės, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3 centimetrai. Kad sraigės nepradvistų, renkant negalima jų dėti į polietileno maišelį.
Svarbu tinkamai paruošti sraiges, o tik tada iš jų gaminti patiekalus. Parsinešus sraiges namo reikia palaukti, kol jų žarnynas išsivalys.
Surinktas sraiges geriausia saugoti medinėje ar plastikinėje dėžutėje, kuri būtų gerai vėdinama (sraigių kiekis negali viršyti trečdalio dėžutės tūrio). Moliuskų reikia nemaitinti bent 3–5 paras ir laikyti sausoje vėsioje vietoje.
Kad sulįstų į kiautelius, išsivaliusios žarnyną sraigės pasūdomos, tik tada sumetamos į verdantį vandenį. Puode vandens turi būti bent du kartus daugiau nei sraigių.
Virkite sraiges vandenyje 5 minutes, tada kiaurasamčiu išgraibykite jas iš puodo.
Kai sraigės atvės, tuomet galima dvidante šakute išimti kojelę iš kiauto.
Aštriomis žirklėmis nukerpamas žarnynas, sraigių kojelės dar kartą gerai nuplaunamos, o tada užkaičiamos virti su prieskoniais ir druska. Po to tuščiavidurius kiautelius dar kartą išplaukite.
Tada viename puode virkite kojeles, galite parūgštinti vandenį citrinų sultimis ar actu, o į kitą puodą įdėkite kiautus ir dar kurį laiką pavirkite. Kad kiautai geriau išsivalytų, įberkite valgomosios sodos.
Lietuvoje paplito prieš kelis šimtus metų
Vynuoginės sraigės dar vadinamos burgundiškomis, kamuolinėmis, Romos, mėnulio arba valgomosiomis sraigėmis.
XVIII amžiuje vynuoginės sraigės buvo atvežtos į Lietuvą iš Prancūzijos. Jų atsiradimas siejamas su dvarų kultūros įsigalėjimu mūsų šalyje.
Įprotis valgyti sraiges pirmiausia atsirado Burgundijoje, Prancūzijoje. Legenda pasakoja, jog kalnuose įsikūrę vienuoliai iš anksto susitarė su kaimiečiais, kad jie sutartu laiku paruoštų statinę žuvų. Šią statinę vienuoliai užsikeldavo virvėmis.
Taip atsitiko, kad žvejai grįžo namo be laimikio, todėl vietoj žuvų prisūdė statinę sraigių. Vienuoliams patiko neįprastas maistas. Jie paprašė dar atsiųsti sraigių. Nuo to laiko burgundai taip pat pradėjo rinkti ir valgyti sraiges.
Sraigės su burgundišku padažu
Reikės:
40 virtų sraigių su kiautais,
5 skiltelių česnako,
druskos, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį),
200 g sviesto,
šviežių petražolių, krapų.
Supjaustykite česnakų skilteles, petražoles, krapus, išsukite kartu su sviestu, kol susidarys puri masė. Į sraigės kiautelį įdėkite vieną virtą kojelę, užtepkite ją įdaru.
Taip paruoštas sraiges pakaitinkite orkaitėje, kol suminkštės sviestas, tačiau jis neturi užvirti. Ragaukite sraiges kartu su skrudinta balta duona.
Įdarytas sraiges galima užšaldyti. Jas galima pakaitinti orkaitėje po kelių dienų.
Itališkos sraigės su Mantujos padažu
Reikės (4 asmenims):
80 gabaliukų išvalytų sraigių kojelių,
2 morkų,
2 saliero lapų,
4 svogūnų,
4 skiltelių česnako,
2 šaukštų pomidorų padažo,
100 g sviesto,
tarkuoto parmezano sūrio,
druskos ir pipirų.
Sraigių kojeles, išimtas iš kiautų, sudėkite į puodą kartu su supjaustytomis daržovėmis, neatšildytu sviestu. Ant lėtos ugnies virkite kelias valandas, galite įpilti šiek tiek baltojo vyno. Jei smarkiai nugaruos vanduo, įpilkite jo dar į puodą. Kai viskas baigs virti, įberkite pipirų ir druskos.
Ant lėkštės sudėtas karštas sraigių kojeles pabarstykite tarkuotu parmezanu, prie šio patiekalo tiks košė iš kukurūzų miltų – polenta.
sraigės^Instantsraigių auginimas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.