Tie, kurie seka mano apžvalgas, gal prisimins ir praėjusių metų apžvalgą, skirtą šiai maitinimo įstaigai. Tada aš likau nepatenkintas maistu ir jį įvertinau 3/5. O kaip buvo šį kartą – sužinosite perskaitę apžvalgą.
Kaip ir tada, taip ir dabar „Pepper grey“ lauko terasa man nepaliko įspūdžio. Kalti ne baldai, kaltas pats statinys – jis lyg šiltnamis, skirtas sulaikyti šilumai ir, mano nuomone, labiau pritaikytas auginti pomidorus ar kitas daržoves, bet tik ne jame pietauti dienos metu.
Kadangi mes ne daržovės, patraukiame į patį restoraną. Dėl kondicionierių čia daug vėsiau. Nesunkiai randame ir didesnį staliuką penkių žmonių kompanijai.
Vienoje iš paskutinių apžvalgų apie „Pilną samtį“ išpeikiau to baro padavėjų darbą. Jei kas norėtų pamatyti, kaip turi dirbti padavėjai, privalėtų užeiti į „Pepper grey“. Padavėjo darbą vertinu gerai tik tada, kai jis būna prie stalo tik tiek, kiek jo reikia. O pasirodyti laiku ir savo vizitais neįkyrėti klientams sugeba tik profesionalai. Aptarnaujant profesionalams jūs niekada nesėdėsite prie nenurinkto stalo, jums nereikės mojuoti rankomis taip bandant atkreipti padavėjo einančio pro šalį dėmesį.
Padavėjas turi sugebėti ne tik puikiai aptarnauti, bet taip pat ir gerai išmanyti meniu. Tokie atsakymai, kaip „aš nežinau, aš čia naujas“, ar „tuoj nueisiu paklausti į virtuvę“ netinka. Vaikiški ir nedovanoti pasiteisinimai, kuriuos mes girdime dažnai, o vasaros sezono metu, kai padavėjais dirba kas tik netingi, girdime vos ne kiekvieno apsilankymo metu.
Tik įsivaizduokite – skrendate lėktuvu ir užgesta vienas iš variklių. Už kelių sekundžių girdite lėktuvo piloto pranešimą: „Nepanikuokite, tai mano pirmasis skrydis, bet tuoj susisieksiu su skrydžių valdymo centru ir jie ką nors patars.“ Norite pasakyti, kad tai išgirdę jūs nepanikuojate, o toliau sėdite ir mėgaujatės vyno taure? Net neabejoju, kad po tokio pranešimo lėktuve kiltų panika ir išsirikiuotų eilė prie tualeto.
Tad kodėl tuomet, kai jums padavėjas į klausimą apie kažkurį patiekalą atsako, jog jis meniu dar neanalizavo, jis čia naujas, bet jei jums įdomu, jis gali ko nors iš kolegų paklausti, jūs nepanikuojate, nes jums tai atrodo normalu? Suvokite pagaliau – jei salėje „grybauja“ personalas, tai didelė tikimybė, kad grybus renka ir virtuvė. Retais atvejais būna išimčių.
Pasakoju, kaip atskirti profesionalą, kad jums būtų lengviau suprasti, kokia padavėja mus aptarnavo. Ji taip puikiai išmanė patiekalus, kad aš vienu metu net pagalvojau – gal prieš tai ji dirbo šio restorano virtuvėje? Paklausite, kam reikalingos tokios žinios? Tai padeda klientui lengviau išsirinkti, o ir smulkus patiekalo sudedamųjų dalių bei gamybos proceso eigos atpasakojimas bent jau man sukelia apetitą. Tad gavę gėrimus mes su nekantrumu laukėme savo patiekalų.
Jei klystu, jūs mane pataisykite, bet nuo kada stalo vanduo kainuoja 3 eurus ir išvis kaip galima už jį iš viso imti pinigus? Tai juk vanduo, nesuklysiu teikdamas, jog dar ir iš čiaupo, gal filtruotas. Taip, jis papuoštas keliais mėtos lapeliais bei citrusinių vaisių griežinėliais. Bet jis vanduo, nors ir skambiu pavadinimu – stalo vanduo. Negi ta kaina būtina už vandenį, kad kas neitų gerti tik stalo vandens ir taip be reikalo neužimtų stalelių? Manau, apie tai turėtumėt gerai pamąstyti. Stalo vandenį siūlyčiau įtraukti į patiekalų kainą, jei jo kubas Klaipėdos mieste aukso vertės.
Patiekalai atkeliavo visiems vienu metu, kas šiais laikais retai kur sutinkama. Esu ne kartą matęs pietaujančias didesnes kompanijas, kai vieni jau baigia valgyti, o kitiems patiekalai tik atnešami. Tada irgi žmonės tampa savotiškais įkaitais tų nemalonių situacijų, kai pagal etiketą negali vienas pradėti valgyti, bet tave kiti ragina, nes girdi atšals, valgyk... Kvailos situacijos, bet, manau, pritarsite, jog jei ne patiems teko su tokiomis susidurti, tai bent stebėjote jas iš šalies.
Vištienos filė, kiaulienos šašlykas bei kepsnys buvo sultingi. Ne vienas, kepęs paukštienos filė, pasakys, kad iškepti ją sultingą reikia sugebėti, o čia jiems tai puikiai pavyko.
Vienintelis dalykas, ką aš pakeisčiau, tai sūnaus lėkštėje vietoje falafelių būčiau įdėjęs sultingą brandintos jautienos kepsnį. Tokį pusiau keptą, kad vos atpjovus skrudintą šoninę plutelę pasirodytų krauju pasidažiusi mėsos struktūra. Bet kadangi veganizmas dabar madingas, o eiti prieš madą man sunkiai išeina, galiu perduoti tik juos valgiusio žodžius: falafeliams jokių pretenzijų, jie labai skanūs. Bet visgi kepsnys, manau, žiūrėtųsi gražiau, nekalbant jau apie skonį...
Vertinau „Pepper grey“ dar būdamas restorane – 5/5. Mano vertinimui pritarė visi likę komisijos nariai, tad toks sprendimas buvo priimtas vienbalsiai – tai tik patvirtina ir iki manęs dažnai atskriejančias liaupses šiai įstaigai.
Tad nors ir esu kaunietis, Klaipėdą tenka girti vis dažniau. Ne dėl to, kad jie turi Baltijos jūrą, o dėl to, kad jų maitinimo įstaigos rečiau man pakiša nemalonių potyrių.
