Šį kartą tai – naujas alus su „Raudonų plytų“ aludariais ir degustacinis meniu su D.Praspaliausku.
Ypač kraftinio alaus pasaulyje puikiai žinomos „Brooklyn Brewery“ vyriausiasis aludaris Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą dėl partnerystės su Lietuvos aludariais, kurie jį stebina sugebėjimu puikiai balansuoti tarp tradicijų ir inovacijų.
„Mane vis dar žavi faktas, jog ši darykla buvo įsteigta tik keleri metai po JAV įkūrimo. Be jos ilgos patirties, naujiems eksperimentams mane įkvepia ir šios komandos užsidegimas bei drąsa. Dabar kartu siekiame priminti žmonėms primirštas tradicijas ir sukūrėme kai ką naujo pasitelkdami tradicinio lietuviško gėrimo gamyboje naudojamas žoleles ir prieskonius“, – šio vizito Lietuvoje metu sukurtą alų apibūdina G.Oliveris.
Tačiau tokie eksperimentai su tradicijomis tapo galimi palyginti neseniai. Garsiausias pasaulio aludaris pasakoja matęs, kaip per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pasikeitė maisto ir gėrimų kultūra.
Jis atsimena laikus, kai produktų skoniai ir rūšys buvo pradingę ir žmonės neturėjo pasirinkimo – buvo tik viena duona, vienas sūris, vienas alus. Ir tik atvykęs į Europą G.Oliveris teigia atradęs, jog egzistuoja visai kitas gastronomijos pasaulis, – tai atvedė jį ir prie esminių karjeros pokyčių.
„Pirmą kartą apsilankęs Paryžiuje negalėjau patikėti pamatęs specializuotą šimtų skirtingų sūrių parduotuvę. Nežinojau, kad tokios egzistuoja, nes pats buvau girdėjęs vos apie kokius keturis skirtingus sūrių pavadinimus, – juokiasi G.Oliveris. – Taip pat mano pasaulėžiūrą apvertė ir kelionė į Angliją 1983 metais. Iki tol buvau įpratęs, jog mano aplinkiniai geria alų, nors ir nemėgsta jo. Šioje kelionėje supratau, kad neteisinga sakyti, jog nemėgsti alaus, kai yra tiek skirtingų jo rūšių ir skonių. Britiškas alus buvo visiškai kitoks nei tas, kurį ragavau iki tol. Dabar suprantu, kad tai buvo pirmas žingsnis aludario karjeros link.“
Oficialiai karjerą aludarystėje G.Oliveris pradėjo lygiai prieš trisdešimt metų, kai tapo tuo metu vienintelės Niujorke Manhatano alaus daryklos aludario asistentu. Tądien pakeitus darbus aludario alga smuko 75 proc.
„Įsiliejimą į aludarių gretas lydėjo daugybė pokyčių. Myliu savo darbą dėl nuolatinės naujų atradimų galimybės, naujų žmonių ir kultūrų pažinimo. Dar vienas dalykas, kurį greitai supratau, – tai, jog aludarystė namų sąlygomis ir profesionali alaus gamyba yra du visiškai skirtingi dalykai. Taip pat kaip ir maisto gaminimas – aš moku gaminti ir dažnai tai darau prieš auditoriją, tačiau tai labai skiriasi nuo restorano virtuvės suvaldymo“, – aiškina Bruklino aludaris.
Šį skirtumą jis paaiškina save įvardydamas šefu alaus darykloje, bet tik kulinaru virtuvėje. Todėl vizito Klaipėdos alaus darykloje „Švyturys Brewery“ metu G.Oliveris kartu su žymiausiu Lietuvos virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku surengė išskirtinę degustaciją su kruopščiai prie patiekalų priderintomis skirtingomis alaus rūšimis.
„Šiai degustacijai parinkau alaus rūšis, kurios daugelį galėjo nustebinti neįprastu skoniu. Tačiau mačiau mūsų maisto ir gėrimų deriniais nustebino net didžiausius skeptikus“, – šypsosi G.Oliveris.
