Augalinės mitybos konsultante, praktike ir augalinės virtuvės vadove prisistatanti M.Januševičiūtė apie maistą kalba įkvepiančiomis eilėmis, nes jaučia didelį potraukį jį gaminti, o neseniai atrado poreikį šiuo malonumu dalytis su kitais.
Jau nuo paauglystės sveiku, aktyviu gyvenimo būdu susidomėjusi Mantė ėmė kelti klausimus apie sąmoningą požiūrį į gyvenimą, kūną ir mitybą.
Į juos atsakyti iš pradžių padėjo perskaityta knygą apie fermentų poveikį. Joje buvo išdėstyti sveikatai palankios mitybos principai ir priežastys, kodėl nereikia valgyti mėsos.
Nutarė tai pati išbandyti ir pagal rekomendaciją vienai savaitei jos atsisakė.
„Nuo tada viskas ir prasidėjo. Mano akys atsimerkė: kokio įvairaus maisto yra! Blynelius galima iškepti iš morkų. Panorau kuo daugiau sužinoti apie augalinę mitybą“, – savo atradimus pasakojo Mantė.
Dar labiau į sveiką mitybą jauną moterį pastūmėjo širdies draugas, su kuriuo susipažino prieš trejus metus. Kaupdama žinias Mantė suprato, kad nori jomis dalytis su kitais.
Tad neatsitiktinai studijuoti pasirinko sveikatingumo ir asmeninio treniravimo specialybę Lietuvos sporto universitete.
„Viską, ką naujo sužinodavome, norėjosi išbandyti patiems. Remdamasi ir savo patirtimi rašiau studijų baigiamąjį darbą apie badavimą. Tris mėnesius maitinausi apribojusi laiką: 16 valandų nevalgydavau, o per likusias 8 maitindavausi įprastai“, – kalbėjo moteris, papildomai įgijusi mitybos specialybę.
O prieš pusantrų metų atsitiko tai, kas padarė daugiausia įtakos Mantės gyvenimui.
Ji baigė rebefingo (sąmoningo kvėpavimo) kursus, kartu su saviugdos ir alternatyviosios terapijos pagrindais.
Įgijusi žinių ir praktikos, kurį laiką M.Januševičiūtė vesdavo kvėpavimo pratimų sesijas kitiems.
Pastaruoju metu ji tuo užsiima namuose pati.
„Kvėpavimas tarsi skalauja mūsų pasąmonę ir iškelia tai, kas užslėpta. Visos iškilusios nemalonios emocijos išsiplauna ir dingsta, žmogus tampa iš tikrųjų laimingas.
Po kursų dar labiau ėmiau kelti klausimus: dėl ko gyvenu, kas aš esu, kaip galiu save valdyti. Dabar stengiuosi palaikyti sąmoningą gyvenimo būdą, priimti protingus sprendimus, nesivadovauti vien emocijomis. Bet viskas prasidėjo būtent nuo gilinimosi į mitybą“, – paaiškino M.Januševičiūtė, jau trejus metus nevalganti mėsos ir pieno produktų.
Yra daugybė skirtingos informacijos ir apie mėsą, ir apie pieną. Į ją įsigilinusi ji tiesiog taip pasirinko.
„Viskas gyvenime pynėsi iš visų pusių, galiausiai pajutau, kodėl tai darau ir ar iš tikrųjų to noriu. Niekada nesistengiu kitų įkalbinėti, įrodinėti savo tiesios, nes žmonės turi pajusti patys“, – tikino Mantė.
Praėjusią vasarą ji su sužadėtiniu kelis mėnesius praleido Ispanijoje. Pora kalnuose dirbo savanoriais jogos stovykloje. Po tokios patirties jiems prireikė laiko grįžti į įprastą kasdienybę.
„Buvome pasiilgę kvapų, nes ten labai tyras oras. Ten būdami supratome, kiek nedaug žmogui reikia.
Norėjome išbandyti tokį atsiskyrimą, tačiau jį patyrę supratome, kad norime būti tarp žmonių, ne be reikalo gimėme Lietuvoje, kalbame lietuviškai“, – apie patirtį kalbėjo M.Januševičiūtė.
Anksčiau ji dirbo sporto trenere, bet nuo praėjusios vasaros nusprendė visiškai pasinerti į kulinariją ir savo rankomis kuriama gera energija dalytis su kitais.
Atspirties tašku tapo draugės mergvakaris.
Mantė šventei pasisiūlė paruošti stalą: nuo užkandžių iki saldumynų. Sulaukusi puikių atsiliepimų feisbuke paskelbė galinti priimti užsakymus.
„Susidomėjo labai daug žmonių! Supratau, kad aš to noriu ir galiu tai daryti.
Geriausiai aš energiją kitiems galiu perteikti būtent per maistą. Man svarbu rankomis gaminti – nes moters rankos yra didelė jėga“, – aiškino Mantė.
Moteriai jau teko ruošti maistą krišnaistų vestuvėms, kuriose dalyvavo apie 30 žmonių. Jai tai buvo didelis ir labai įdomus iššūkis, kurį puikiai įvykdė. Tačiau kito iššūkio teko atsisakyti. Mat gavo užsakymą pagaminti 36 kilogramų tortą šventei.
Kol kas ji gamina savo virtuvėje, tačiau svajoja apie didesnes patalpas, kuriose galėtų atidaryti ir kavinę, ir mitybos konsultacinį kabinetą.
Pirmas žingsnis jau žengtas – Mantė praėjusį gruodį iš Kauno persikėlė į Vilnių.
Saldūs avinžirnių bumbuliukai
Tai sodraus skonio, sotus desertas, kurio pagrindą sudaro maistingieji avinžirniai.
Reikės (15–16 vidutinio dydžio bumbuliukų):
1 skardinės konservuotų avinžirnių,
3 didelių šaukštų natūralaus (100 proc.) žemės riešutų sviesto,
2–3 valgomųjų šaukštų agavų sirupo (reguliuoti pagal norimą saldumą ir tirštumą),
pusės arbatinio šaukštelio burboninės vanilės ekstrakto arba maltos burboninės vanilės,
pusės arbatinio šaukštelio cinamono,
žiupsnelio himalajinės druskos.
Papuošimui reikės:
kokosų drožlių,
apelsinų žievelių,
smulkintų riešutų,
liofilizuotų – džiovintų šaltyje uogų pasirinktinai,
60–70 g juodojo šokolado (70–85 proc. kakavos).
Nusausinkite konservuotus avinžirnius. Lengvai paspausdami tarp pirštų nuo avinžirnių nulupkite odeles. Į maisto kombainą sudėkite nuluptus avinžirnius, riešutų sviestą, agavų sirupą, cinamoną, vanilę, druską ir malkite iki vientisos masės, kol iš jos pasidarys sulipęs rutulio formos gabalėlis ir atkibs nuo maisto kombaino šonų.
Jeigu tešla per skysta, įdėkite dar truputį riešutų sviesto ir permalkite dar kartą. Iš tešlos suformuokite rutuliukus, išdėliokite ant lėkštės, išklotos kepimo popieriumi, ir dėkite į šaldytuvą lengvai pastingti.
Dubenėlyje ištirpinkite 2 gabalėlius šokolado. Į šokoladą merkite pagaliukų galiukus ir smeikite į rutuliukus. Įdėkite į šaldytuvą sustingti, kad bumbuliukai tvirtai laikytųsi. Laikykite 20–30 minučių.
Ištirpinkite likusį šokoladą, imkite rutuliukus už pagaliukų ir šaukšteliu apliekite šokoladu. Ilgai nelaukdami apibarstykite norimais papuošimais. Dėkite į šaldytuvą kokiai valandai, kad sustingtų.
