Specialiai iš Uzbekijos atgabentame 225 litrų kazane išvirta per 213,55 kilogramo plovo, kuriam pagaminti sunaudota 50 kg avienos mėsos, 50 kg ryžių, 50 kg rankomis supjaustytų morkų, 15 kg svogūnų, 15 litrų saulėgrąžų aliejaus, 1,5 kg uzbekiškų razinų, 1,5 kg avinžirnių, 0,75 kg raugekšnio uogų, 1 kg prieskonių plovui, 2 kg čili pipirų bei 2,5 kg druskos.
Nors plovui išvirti prireikė daugiau nei 5 valandų, pasiruošimui buvo skirta dar daugiau laiko – rankomis pjaustomos morkos, mirkomos razinos, avinžirniai, plaunami ryžiai, taip pat pasirūpinta ir iš Uzbekijos atkeliavusio 225 litrų kazano logistika.
Didžiausią Lietuvoje plovą, kurį sudarė 610 porcijų, šeimos restorano „KaravanSarai” šefas Darius Lileikis su dviem asistentais pradėjo virti 9 valandą ryto. Jį ruošti baigta gerokai po pietų. Tada ir prasidėjo iš tolo gardžiai kvepiančio plovo ragavimas. Jį valgę žmonės gyrė patiekalo skonį.
Plovo rekordą stebėjo agentūros „Factum” atstovas Vytautas Navaitis sakė, jog Lietuvos rekordas užfiksuojamas tada, jei svoris ar matmenys viršija ankstesnius rekordus, laikomasi visų higienos reikalavimų ir valgomas be papildomo terminio apdirbimo.
„Nors skonio rekordo užfiksuoti negalime, tačiau kvapas atrodo puikus, o rekordinio plovo svorį apskaičiavome pasvėrę visą didžiulį indą su plovu ir atėmę dar pradžioje pasverto tuščio kazano svorį“.
Pasaulyje didžiausias plovo rekordas priklauso patiems uzbekams. Uzbekistano sostinėje Taškente išvirtas milžiniškas plovas svėrė 7360 kg.
Kaune siekto rekordo sumanytojas D.Lileikis atviravo, jog iššūkis nebuvo baisus: kiekvieną dieną plovą savo restorano lankytojams verdantis šefas jį galėtų pagaminti ir užsimerkęs.
„Sakoma, kad kai Aleksandras Makedonietis užkariavo trečiąjį pagal dydį Uzbekijos miestą Samarkandą, jį pirmiausiai pavaišino plovu.
Šis patiekalas Vidurinėje Azijoje laikomas šeimos šventiniu patiekalu, todėl mes šiandien taip pat norime sukurti didelę šventę mugės lankytojams,” – apie idėją pasakojo D.Lileikis.
Jo teigimu, genialu, kaip iš 7 natų galima sukurti visą simfoniją, taip iš vos trijų pagrindinių ingredientų egzistuoja daugybė plovo rūšių ir technikų.
Plovą savaip ruošia arabai, kazachai, uzbekai, turkmėnai, netgi prancūzai turi savo plovo receptą. Tačiau pasirinkome uzbekiško plovo receptą, nes jis yra autentiškas. Uzbekistano sostinė Taškentas, ypač jos senasis turgus „Chorsu Bazaar” buvo svarbi Šilko kelio stotis, taip pats receptas nukeliavo iki daugelio šalių, įgavo daugiau įvairių skonių atspalvių.
Į Kalusimą, ar Kaune buvo pagamintas autentiškas uzbekų patiekalas, D.Lileikis jau buvo paruošęs atsakymą: „Yra legenda, jog vienas Kinijos didikas keliavo per Samarkandą ir ten pirmą kartą paragavo plovo. Grįžęs į Kiniją jis prisiminė tą plovo skonį ir įsakė, kad iš ten atgabentų virėją bei visus reikalingus ingredientus.
Jam paragavus, skonis buvo ne toks, o virėjas didikui atsakė: „galiu viską atsivežti čia, bet Samarkando oro negaliu atvežti“. Taigi, net oras gali keisti plovo skonį. Iš tikrųjų, net patys uzbekai ginčijasi, kuris gi plovas yra pats autentiškiausias, bet žinome, kad mūsų ruošiamas šventinis plovas – tai uzbekų ir tadžikų kulinarinis paveldas“.
