Pasvalio rajone, Saločiuose, globėjų šeimoje užaugęs Ruslanas dabar gali rinktis ne tiktai restoraną, kuriame norėtų dirbti, bet ir šalį.
„Visada norėjau dirbti, keliauti, mokytis. Bet kad tiek pasieksiu, neįsivaizdavau. Dabar keliauju per pasaulį – dirbu tai JAV, tai Kinijoje, tai Italijoje ar kitur. Kai vaikystėje pradėjau keliauti per šeimas, taip ir nenustojau keliauti“, – šyptelėjo likimo nuo mažens nelepintas Ruslanas.
Jis nežino, kiek jam buvo mėnesių, kai su dviem vyresniais broliais buvo atimtas iš tėvų ir pateko į Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namus.
Iš ten brolius paėmė vieni globėjai, po jų – kiti, treti. Nė vienuose namuose berniukai nesijautė šeimos dalimi – buvo mušami, išnaudojami. Tik ketvirta šeima, priglaudusi Ruslaną ir jo brolius, suteikė berniukams meilę ir globą.
18-ąjį gimtadienį R.Puskepanis pasitiko ligoninėje – po netikėto kraujoplūdžio ir komos paaiškėjo sunki diagnozė visam gyvenimui: hemofilija, liga, kai nekreša kraujas.
„Ir tai nesustabdė nuo svajonės dirbti virtuvėje, kur kasdien tenka naudotis aštriais įrankiais?“ – užbėgu Ruslano pasakojimui už akių.
„Kartais įsipjaunu, tačiau su savimi visada turiu pirmosios pagalbos priemonių. Man ant kaklo kabo pakabutis su diagnoze ir nurodymais, ką daryti, jeigu griūčiau be sąmonės“, – paaiškino pasvalietis.
Gaminti jis mėgo nuo mažens. Jo globėja Genovaitė – puiki šeimininkė, anksčiau ruošusi maistą pokyliams ir iki šiol kepanti tortus. Ruslanui visada buvo įdomu stebėti ją dirbančią ir pačiam bandyti ką nors pagaminti. Tad kai atėjo metas pasirinkti gyvenimo kelią, jis pasuko į virtuvę – įstojo į Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklą.
„Mokslai nebuvo tobuli – nebuvo nei modernių mokymo priemonių, nei naujų vadovėlių. Daugiau mokiausi ir tobulėjau pats“, – pasakojo Ruslanas.
Jau pirmame kurse Ruslanas įsidarbino viename Panevėžio restorane, tačiau po mėnesio iš ten buvo atleistas dėl keistos priežasties – jis neturėjo patirties. „Iš kur aš jos galėjau turėti, jeigu niekas nepriima tų, kurie neturi patirties? Priimdami į restoraną žinojo, kad esu naujokas. Bet Lietuvoje yra bėda – niekas nenori užsiauginti šefo. Visi nori, kad ateitų jau mokantis dirbti“, – vieną restoranų šefų bėdą įvardijo R.Puskepanis.
Kitas dalykas – Ruslanas teigė negalintis pakęsti rėkimo ar bendravimo necenzūriniais žodžiais. Tad su pirmąja darboviete atsisveikino be didelio širdies skausmo.
Po to įsidarbino sušių restorane, bet tas bankrutavo.
Nutaręs, kad reikia ieškoti laimės užsienyje, vaikinas paruošė savo gyvenimo aprašymą anglų kalba ir išsiuntinėjo.
Kai dirbti pakvietė vienas restoranas Turkijoje, Ruslanas išvyko negalvodamas – kad tik galėtų dirbti. Po kelių mėnesių namo grįžo su keliais šimtais dolerių kišenėje, tačiau svarbiau buvo tai, kad parsivežė žinių ir patirties.
Baigęs mokslus įsidarbino viename Kauno restorane, tačiau neapsikentęs bendravimo – tai yra nuolatinio rėkimo virtuvėje – darbą paliko.
O tuomet nutarė išbandyti laimę – išsiuntė paraišką dalyvauti garsiojo G.Ramsay stažuotėje Las Vegase (JAV). Atkaklusis lietuvis pateko tarp 14 laimingųjų, laimėjusių stažuotę pas žinomą šefą.
„Mokėmės visko nuo pagrindų – pjaustymo, ruošimo, patiekimo ir kitų virtuvėje reikalingų dalykų“, – pasakojo Ruslanas.
Būtent ten G.Ramsay ir atkreipė dėmesį į gabų lietuvį.
Kiekvienas stažuotojas buvo priskirtas prie vieno kurio nors restorano šefo, tačiau neturėjo teisės ruošti patiekalų ir juos patiekti. Ruslano šefas ruošė šaltuosius užkandžius.
„Kartą atėjo užsakymas – paruošti salotas, o mano šefo virtuvėje nebuvo. Kadangi gal dešimt kartų mačiau, kaip jis ruošia šį patiekalą, ėmiau jį gaminti. Prie manęs priėjo Gordonas, paklausinėjo, ką darau. Išgirdęs atsakymus ramiai pridūrė: „Galite patiekti.“
Bet po kelių akimirkų priėjęs padavėjas pasipiktino, kodėl aš gaminau salotas, jeigu neturiu teisės. Nors pasakiau, kad G.Ramsay leido jas patiekti, padavėjas ėmė kelti balsą. Ginčą išsprendė pats Gordonas, priėjęs ir pasakęs: „Jeigu pasakiau, kad salotas galima patiekti, vadinasi, galima.“ Po to su tuo padavėju nebuvome dideli draugai“, – juokėsi prisiminęs Ruslanas.
Šis tyčia surežisuotas ar netyčinis patikrinimas lietuviui buvo lemtingas.
Ruslanui įteikdamas sertifikatą G.Ramsay pasakė: „Tu turi talentą, ryžto ir aistrą gaminti. Jei norėsi dirbti pas mane, tik atsiųsk prašymą.“
Namo Ruslanas sugrįžo laimingas. Iš pradžių dar nesiveržė pas garsųjį mokytoją – bandė laimę Norvegijoje, ten puikiai sekėsi.
Tik ten baigęs darbus išsiuntė laišką G.Ramsay komandai ir labai greitai sulaukė atsakymo, kad yra laukiamas Londone, kur įsikūrusi Gordono imperija. Visame pasaulyje ji valdo apie 50 restoranų, kai kurie jų įvertinti „Michelin“ žvaigždutėmis.
Taip 2015-ųjų pabaigoje Ruslanas atsidūrė Londone. Dvi savaites intensyviai mokėsi restorane „Petrus“, turinčiame tris „Michelin“ žvaigždutes. „Po to gavau tris laisvadienius ir nelabai pamenu, kaip juos praleidau“, – juokėsi prisiminęs pasvalietis.
Jautrios, romantiškos sielos Ruslanas tas dienas prisimena su siaubu: „Restorano šefas nuolat ant manęs rėkė. Jis man sakė: „Jeigu aš ant tavęs rėkiu – noriu, kad gautum žinių. Jeigu nerėkčiau, tai reikštų tik tai, kad tu man neįdomus ir aš tavęs nenoriu mokyti.“
Po pirmųjų savaičių lietuvis buvo perkeltas pasistažuoti į kitą restoraną.
„Man patiko keliauti ir mokytis, todėl vėliau paklausiau Gordono, ar galėčiau pasistažuoti Paryžiuje. Jis mane įtaisė į restoraną Eiffelio bokšte „Le Jules Verne“. Grįžau iš ten – išsiuntė į Torki šalia Bristolio“, – pasakojo Ruslanas.
Po to buvo kelionė į Braziliją, Rio de Žaneirą, kur lietuvis mokėsi, dirbo, o laisvu laiku keliavo. Grįžęs į Londoną nenustygo vietoje. 2016-aisiais išvyko į pasaulinį kulinarijos čempionatą Tailande – ten su kolega užėmė antrąją vietą.
Beje, ten reikėjo pristatyti nacionalinį patiekalą. Ir nors Ruslanas atstovavo Anglijos komandai, kaip pirmąjį patiekalą pagamino šaltibarščius. Tiesa, neįprastus: iš kefyro, burokėlių sulčių, agurkų pagamino putas, kurias išpurškė į lėkštę specialiu sifonu. O bulves apdegino žarijose.
„Komisijai šis patiekalas pasirodė labai įdomus ir neįprastas, ji ilgai klausinėjo manęs apie šaltibarščius, Lietuvą ir Saločius – mat pristatyme reikėjo užrašyti kilmės miestą. Niekas, žinoma, nežinojo, kur tie Saločiai“, – prisiminė lietuvis.
Po to jo kelionių žemėlapyje atsirado Dubajus, Islandija, Kanada, JAV, Italija, Ispanija, Kinija ir daugybė kitų šalių – vienur restoranuose kūrė naują valgiaraštį, kitur konsultavo ir mokė virtuvės darbuotojus.
„Dabar mane siunčia visur, kur reikia patyrusio šefo konsultacijų. Ir ne tik į Gordono restoranus. Man tai patinka – gyvenu ant lagaminų. Pats galiu rinktis, kur noriu važiuoti, o kur – ne. Išties Londonas – ne mano miestas, man patinka, kad jame būnu tik trumpai“, – atskleidė R.Puskepanis, tarp mokymų ir konsultacijų dirbantis restoranuose.
Jo teigimu, G.Ramsay, kuriantis restoranus visame pasaulyje, net nesvarsto galimybės atidaryti jo Lietuvoje.
„Būkim atviri – Lietuvoje yra tikrai neblogų pavienių restoranų, tačiau rinka per maža – žmonės dar nesupranta tikros restoranų kultūros. Gaila“, – atsiduso pasaulį išmaišęs šefas, beveik visą kovą atostogavęs gimtinėje.
Jau antrus metus Saločių žmonėms R.Puskepanis per atostogas surengia šventę – paruošia užkandžių, pakviečia kolektyvų ar pavienių atlikėjų, visi pabendrauja, pasišnekučiuoja, pavakaroja.
„Tai šventė paprastiems žmonėms, su kokiais man maloniausia būti“, – sakė R.Puskepanis, vertinantis paprastumą ir natūralumą tiek virtuvėje, tiek santykiuose.
Sugrįžęs į gimtinę jis labiausiai būna pasiilgęs balandėlių, šaltibarščių, juodos duonos ir rūkytų gaminių – net vietinio alaus paragauja, nors šiaip alkoholio nemėgsta.
Ar Ruslanas negalvoja apie darbą Lietuvos restoranuose?
„Man reikia judėti, o Lietuvoje nelabai yra kur tobulėti. Kita vertus, tokių kaip aš Lietuvoje niekas nenori. Kartą nusiunčiau gyvenimo aprašymą keletui restoranų – reakcija buvo vangi. Sulaukiau skambučio tik iš vieno Palangos restorano, bet sužinoję, kur ir su kuo dirbau, pasakė: „Jūs mums per aukštos kategorijos“, – pasakojo šefas.
Tad nors kartais ir pamąsto, jog norėtų dar pabūti Lietuvoje, pasenti jis svajoja JAV – tai jo svajonių šalis.
„Man patinka tai, ką darau dabar – galiu rinktis, kur dirbti, į kokį miestą ar šalį keliauti. Man patinka sutikti daug įvairių žmonių, išmokti daug naujų dalykų ir pažinti kitas kultūras“, – kalbėjo R.Puskepanis.
