Interviu ji atskleidžia, kaip viską metė dėl mėgstamo užsiėmimo, kaip sulaukė dėmesio ir išleido pirmąją knygą.
– Kristina, reikia daug drąsos tam, kad atsisakytum stabilumo bei kiekvieną mėnesį gaunamų pastovių pajamų ir stačia galva nertum paskui savo svajonę. Iš kur pasisėmėte šios drąsos?
– Visą gyvenimą svajojau atrasti savo kelią, tą veiklą, dėl kurios rytais nori šokti iš lovos ir, atrodo, gali nuversti kalnus. Taip pat labai bijojau dirbti nemylimą darbą, nes gyventi tik savaitgaliais, o darbo metu jausti neigiamas emocijas, man atrodė tikra kančia.
Kai atsirado galimybė mylimą veiklą paversti darbu – nei kiek neabejojau. Logika buvo paprasta - sėkmės atveju tai bus geriausias mano gyvenimo sprendimas. Nesėkmės atveju – susirasiu kitą darbą. Neturėjau ko prarasti, o ir nuojauta kuždėjo, kad man pavyks.
Tiesa, kad taip gerai seksis, net nedrįsdavau pasvajoti. Šiandien man atrodo, kad jei jau pasisekė atrasti mylimą veiklą ir gali jai skiri visą savo laiką ir širdį – sėkmė yra beveik garantuota.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?
– Tiesą sakant su dideliais sunkumais nesusidūriau, viskas klostėsi savaime ir gerai. Investavau daug savo laiko ir jėgų, kelis pirmus mėnesius neuždirbau daug, tačiau gana greitai mano pastangos virto konkrečiais darbais, kurie tęsiasi iki šiol.
Žinoma, kasdieniame mano darbe tikrai ne tik gėlytės ir drugeliai - kaip ir visi darbai, maniškis turi savo minusų. Nestabilios pajamos, per dideli darbų krūviai ir per mažai laiko, klientai, su kuriais požiūriai ne visada sutampa. Šiandien galiu teigti, kad posakis „rask mylimą darbą ir tau niekada nereikės dirbti“ – ne visai teisingas, nes mano ir daugelio sau dirbančių draugų pavyzdžiai rodo, kad radus mylimą darbą kaip tik dirbi visada. Laisvalaikis ir darbas – labai susipynę.
– Kodėl maistas?
– Viskas išsivystė savaime. Pamažu poreikis gaminti virto pomėgiu, pomėgis – didžiausia aistra, o aistra – darbu.
– Kaip pomėgis maistui virto knyga?
– Man atrodo, kad kiekvienas maisto tinklaraštininkas turi svajonę vieną dieną išleisti savo knygą – tai lyg natūrali tolimesnė sėkmingų darbų eiga, sekantis žingsnis ir darbų įprasminimas. Neabejojau, kad vieną dieną tai nutiks, tad sulaukus „Alma Littera“ pasiūlymo kartu leisti knygą supratau, kad ta diena yra šiandien.
– Koks jausmas apėmė, kai pirmą kartą į rankas paėmėte dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą?
– To klausia visi! Be jokios abejonės, jausmas labai džiugus ir ypatingas, norisi šokinėti iš laimės. Labai įdomu vartyti puslapius. Tačiau yra ir kita pusė – spausdinta knyga yra galutinis taškas ilgoje ir sunkioje knygos ruošimo kelionėje, tad kartu su dideliu džiaugsmu apima ir didelis palengvėjimas.
– Kaip jautėtės, kai pirmasis jūsų knygos tiražas buvo išparduotas šviesos greičiu?
– O šiuo atveju džiaugsmą lydėjo nuostaba. Žinojau, kad rašydama knygą padariau geriausią, ką galėjau ir atidaviau visą save, sudėjau ne tik geriausius receptus, bet ir žinių bagažą. Buvau nusprendusi, kad jei leisiu knygą, tai nebus greitai ir bet kaip padarytas darbas. Taigi, kad knyga yra kokybiška ir vertinga aš žinojau, bet, kad tai pajaus skaitytojai – nesitikėjau. Šiuo metu išleistas jau trečiasis knygos tiražas, o aš iki šiol negaliu tuo patikėti. Kasdien gaunu knygos skaitytojų žinutes ir atsiliepimus - tiek teigiamo atgalinio ryšio net susapnavusi nebūčiau.
– Kokiam žmogui skirta jūsų knyga?
– Knygą parašiau šiuolaikiškam žmogui – tam, kuris nori maitintis subalansuotai, nemėgsta rutinos virtuvėje, bet labai mėgsta atrasti naujus skonius kurdamas juos iš kasdienių ir mums įprastų produktų. AML knyga atsako į klausimą, kaip lengvai ir be didelių pastangų maitintis sveikiau ir įvairiau, receptai būtent į tai ir orientuoti.
– Išvardinkite 3 svarbiausias priežastis, kodėl verta atsiversti jūsų knygą?
1. Knygoje aiškiai ir paprastai aprašyta, kaip paversti savo mitybą sveikesne neišeinat iš proto ir nepradedant valgyti garintų brokolių – ypač didžiuojuosi knygoje esančiu spintelių reorganizacijos skyriumi, kuriame aprašytas sveikos mitybos must – have spintelės turinys. T.y. kokius produktus rinktis ir kokių vengti kasdienėje gamyboje.
2. Receptai yra orientuoti į lengvas ir greitas (bei labai skanias) vakarienes, jie atsako į galvos skausmą „ką šiandien ir vėl gaminti vakarienei“.
3. Knygoje aprašyti savaitės meniu planavimo principai, o receptų skyriai suskirstyti taip, kad išsirinkus po vieną receptą iš kiekvieno skyriaus turėsite subalansuotą ir įvairų savaitės meniu.
Na ir dar viena papildoma priežastis – knygoje yra skyrius „Nuodėminga vakarienė“. Joje patiekalai ne tokie sveiki (nes visada svarbiausia balansas), bet tokio skonio, kai paragavęs užsimerki iš malonumo su kiekvienu kąsniu. Man tai patys skaniausi patiekalai.
– Išduokite paslaptį, gal planuojate išleisti dar vieną knygą?
– Manau, kad pirmosios knygos sėkmė mane įpareigoja nesustoti. Šiandien dar norisi pailsėti ir sugerti visas pirmosios knygos teikiamas emocijas. Antra knyga vieną dieną tikrai bus. Bet noriu pasakyti štai ką – „Ant medinės lentelės“ niekada nepradės „kepti“ knygų greitai ir bet kaip. Jei bus antra, trečia ir dar kažkelinta knyga – jos visos bus išdirbtos iki detalių, o jas kursiu tuomet, kai jausiu, kad tikrai turiu ką pasakyti.
– Ko palinkėtumėte skaitytojams?
– Suprasti, kad sveika mityba nėra prėska, o gerus skonius tik reikia išmokti sukurti iš sveikesnių produktų. Taip pat, prisijaukinti įvairovę. Mes galime labai lengvai turėti ne 10 mėgstamiausių patiekalų, o šimtus. Maistas yra žaidimas – jis neturi būti nuobodus.
