O ką pasakytumėte sužinoję, kad Vilniuje pateikiami patiekalai, kuriuos gamina tik vakarų Armėnijoje gyvenantys senbuviai?
„Neretai Lietuvoje galima išgirsti, kad armėnai geriausiai moka gaminti šašlykus. Smagu girdėti tokius įvertinimus, vis dėlto juos taip pat gerai moka gaminti tiek gruzinai, tiek azerbaidžaniečiai ar kiti Kaukazo srities atstovai, – šypsosi restorano „Achtamar“ direktorė, Dovilė Jatkauskaitė. Kaukazo regione itin paplitę ėrienos, kiaulienos ir jautienos šašlykai yra gaminami su pipirų, kalendros, kmynų ir svogūnų pagardais, tai jiems suteikia nepaprastą skonį. Tačiau, didelį indėlį įdeda ir pačio kepimo meistriškumas. Todėl, atsižvelgdami į maksimalią gaminimo kokybę, netgi pasikvietėme šašlykų gaminimo specialistą iš Armėnijos.“
Vis dėlto kaip teikia ponia Dovilė, Armėnijos tauta yra be galo turtinga – ji turi ne tik įvairių šašlykų paruošimo būdų, bet pasižymi apskritai maisto kultūros įvairove. „Stengiamės lietuviams perteikti maisto kultūros istoriją ir patirtį, pasiūlydami daug įvairių patiekalų, siekiančių net antikos laikotarpį, kurių nerasite niekur kitur Lietuvoje“, – apie armėniškos maisto kultūros subtilybes pasakojo D. Jatkauskaitė.
Vilniaus naujamiesčio rajone, šalia Šv. Hiacinto koplyčios esantis restoranas, pasak D. Jatkauskaitės, kelia aukštus tikslus, todėl restorane dirba specialiai iš Armėnijos atvykusi virėja.
„Norėjome parodyti lietuviams, kad Armėnija gali asocijuotis ne tik su šašlykais ar, pavyzdžiui, armėniška sriuba chašlama, bet ir su daugeliu kitų patiekalų, kuriuos net ir ne visur pačioje Armėnijoje galėtum gauti, – pasakoja „Achtamar“ direktorė D. Jatkauskaitė. – Dėl šios priežasties pasikvietėme virtuvės meistrę Armine Mkrtkhyan, kuri atvyko tiesiai iš Armėnijos.“
Harisa, spas, dolma ar tik vakarų Armėnijoje gaminamas patiekalas išlikiufta – tokie ir daugelis kitų patiekalų, kaip teigia ponia Dovilė, atsirado atvykus naujajai virėjai. D. Jatkauskaitė pasakoja, kad pastarasis patiekalas atsirado po genocido laikotarpio, kai nemaža dalis armėnų keliavo į vakarus, kur pradėjo atrasti naujus receptus. Dabar „išlikiufta“ patiekalą galima gauti praktiškai keliose vietose: vakarų Armėnijoje arba Sirijos armėnų virtuvėje.
Be jokios abejonės, dažno armėno stalas neįsivaizduojamas ir be patiekalo, lietuviams primenančio balandėlius – dolma. Restorano direktorės teigimu, šio patiekalo receptai yra perėję ilgus amžius bei skirtingas šalis: „Šis valgis žinomas kiekvienam armėnui. Lietuviškus balandėlius primenantis dolma atsirado maždaug 17-ame amžiuje. Per įvairias vidurio rytų šalis apkeliavęs patiekalas nugulė ant armėnų stalų ir dabar yra laikomas vienu iš pagrindinių tradicinių valgių. Vynuogių lapais dengtas ryžių arba maltos mėsos patiekalas turi ir daugiau gaminimo būdų. Pastarasis taip pat gaminamas vietoje vynuogių lapų naudojant ir įvairias daržoves: papriką, baklažaną arba pomidorą. Dolma patiekalas, Armėnijoje turi ir savo vardo festivalį. 2017 metais buvo net ir užfiksuotas rekordas – pagamintas 60 m. ir 44 cm ilgio Dolma suktinis“, – pasakoja D. Jatkauskaitė.
Ponios Dovilės teigimu, nusiminti neturėtų ir vegetarai, nes dolma patiekalas turi ir savo kitą, be mėsos, gaminamą receptą. „Šis variantas labai primena lietuviškąjį. Pasus tolma vadinamas patiekalas susideda iš kopūstų lapų, raudonųjų pupelių, lęšių, avinžirnių, svogūnų, pomidorų padažo ir dar keletas ingredientų. Tai be galo skanus patiekalas, kuri daugelis mėgsta valgyti ir šaltą“, –dėsto restorano direktorė.
„Istorija, religija ir, be abejo, maisto kultūra – tai pagrindiniai kriterijai, kurių laikosi ir puoselėja daugelis armėnų. „Achtamar“ restorane siūlome maistą, turintį istoriją, – teigia restorano direktorė. –Kaip ir išlikiufta, taip ir armėniški kepti koldūnai „manti“ yra išskirtiniai tiek savo skoniu, tiek ir išvaizda bei visiškai skiriasi nuo visų kitų koldūnų pasaulyje. Šis valgis Armėniją pasiekė dar 13-ame amžiuje, kai vyravo armėnų ir mongolų partnerystė. Manoma, kad turkų ir mongolų raitininkai kartu su savimi turėdavo šaldytus arba džiovintus „manti“ koldūnus, kad galėtų visada juos pasišildyti ant laužo. Dabar šią autentiką bet kada galima pasimėgauti mūsų restorane“, – šypsosi D. Jatkauskaistė.
Pasakodama apie mėsos patiekalų maisto kultūrą, restorano direktorė taip pat nepamiršo ir vegetarų: „Taip pat turime autentikos ir nevalgantiems mėsos – baklažanus, įdarytus daržovėmis arba Kaukazo regione itin populiarius šašlykus, daromus iš eršketo arba raudonojo upėtakio. Visi šie patiekalai – egzotika lietuvio skrandžiui, nes mūsų šalyje, ko gero, daugiau tokių patiekalų niekas negamina“, – atskleidžia ponia Dovilė.
Pasakodama apie įvairius patiekalus bei jų ištakas, ponia Dovilė prasitarė, kad prie maisto taip pat tiekia ir armėnišką kavą, gaminamą unikaliu būdu: „Kartais juokaujame, kad norime atvežti Armėniją į Lietuvą, – šypsosi D. Jatkauskaitė – Stengiamės atsižvelgti į kiekvieną smulkmeną, kuri galėtų nudžiuginti mūsų klientus. Viena tokių – armėniška džazve kava, gaminama ant lėtos ugnies. Šios kavos autentiškumas slypi tiek gaminime, tiek ir pačiame inde. Pastarasis yra metalinis, ąsotėlio formos su medine rankena indas, kuris kaitinamas iki kol užvirs. Armėnijoje toks indas keičiamas retai, nes kavos kultūroje pastarasis privalo būti matęs ne vienerius metus. Kaip ir vynas – su metais tik geryn.“
Tačiau, kaip pasakoja restorano direktorė, kava yra ne vienintelis gėrimas, kurio armėniška kultūra yra puoselėjama Lietuvoje. Į restoraną taip pat tiesiai iš Armėnijos atgabenamas ir tradicinis kompotas: „Labai džiaugiamės galėdami turėti šį, dar antikiniame laikotarpyje atrastą, vaisių gėrimą, – atvirauja restorano direktorė, ponia Dovilė. – Kompotas susideda iš apvalių ir sultingų džiovintų vaisių, riešutų bei apelsino skiltelių. Taip pat yra pagardinamas ir vyno sirupu. Į restoraną atvykę svečiai iš Armėnijos, paragavę šio kompoto, iš karto pajunta tarsi mamos prisilietimą. Ko gero tai skonis, paliečiantis kiekvieno širdį, nes vaisių gėrimą yra pamėgę ir čia besilankantys lietuviai.“
Kalbant apie kultūrą, sunku nepastebėti, kad armėnams ji reiškia daug – tai nenuvalkiotas žodis. Todėl tiek gyvenime, tiek ir maisto patiekime, pasak „Achtamar“ direktorės D. Jatkauskaitės, labai svarbu maistą pateikti tinkamai: „Maisto skonis, istorija ar ištakos – žinoma, tai svarbūs aspektai pristatant patiekalus, tačiau labai svarbu ir jo išvaizda, – atvirauja ponia Dovilė. – Atvykus mūsų naujajai virėjai Armine, maisto patiekimas vizualiai neabejotinai pagerėjo. Vis dėlto siekdami dar geresnio rezultato, prie savo komandos prisijungsime dar vieną žmogų, kuris, tikimės, dar labiau gebės prisidėti prie patiekalo pateikimo. Kelias iki skrandžio ilgas, tad norime, kad jis būtų maksimaliai nepakartojamas“, – šypsosi restorano direktorė.
Vis dėlto į kokybę investuojantys „Achtamar“ restorano vadovai nusprendė atnaujinti ir gyvos muzikos repertuarą: „Gyva muzika kiekvienam iš mūsų neabejotinai suteikia papildomus jausmus. Armėniškas maistas, gražus balsas, smuikas ir gitara... Kas gali būti geriau, – šypsosi D. Jatkauskaitė. – Būtent šią kombinaciją mums pilnai užpildyti padės vokalinis-instrumentinis ansamblis: klavišiniai Romualdas Milašius, smuikas Alvydė Turčinskaitė ir bosinė gitara Rimantas Jasenka. Geros emocijos – mūsų kredo, tad lauksime kiekvieno, kurį svetingai pasitiksime su gardžiu maistu ir muzikos ritmais.“
Restoranas „Achtamar“
S.Konarskio g. 1/2, Vilnius
Telefonas rezervacijai 8~686 33338
el. paštas areviklt@gmail.com
Facebook paskyra @AchtamarVilnius
