Nuo baltos mišrainės...
Jaunuolis – tikra kiekvienos mamos ir būsimos žmonos svajonė – mat jam virtuvėje eksperimentuoti retai kada pabosta.
„Gaminu ganėtinai dažnai. Man tai labai patinka. Kur jau kur, bet maistą ruošiant tingulys niekada negali apimti!... Mamai padėti virtuvėje man ėmė patikti, dar kai mokiausi pradinėse klasėse. Gerai pamenu, kaip abu baltą mišrainę ruošdavom, – juokiasi G. Sarapinas. – Kai mama ruošdavo koldūnus, aš su dideliu malonumu juos formuodavau. Močiutė sakydavo: „Gyti, taigi čia ne vyrų darbas!“ Ir dabar ta pati močiutė pirštus apsilaižo kiekvieną kartą mano keptą pyragą valgydama. Matyt, ne be reikalo sakoma, kad geriausi pasaulio kulinarai – vyrai.“
...prie prancūziškos virtuvės
Pradėjęs nuo lietuviškų patiekalų ruošimo, Kėdainių šviesiosios gimnazijos dešimtokas netruko susidomėti užsienio šalių virtuvių tradicijomis.
„Labiausiai mane žavi prancūziška virtuvė. Ji – seniausia pasaulyje, pati skaniausia, gurmaniškiausia. Tiesiog negali ja nesižavėti, – įsitikinęs šešiolikmetis vaikinas. – Ir ne vien prancūziškai virtuvei prijaučiu. Kiekvienos šalies virtuvė savotiškai įdomi.“
Daug dėmesio teikia pusryčiams
Priešingai negu dažnas bendraamžis, mėgstantis ilgiau pasivartyti pataluose, G. Sarapinas ryte pats su malonumu ruošia sau pusryčius.
„Firminį savo omletą kepu pats, nes tik aš jį sugebu pagaminti taip gerai. Omleto receptą atradau filme „Šimto žingsnių kelionė“. Šiame filme vaizduojama indų šeima, atvykstanti gyventi į Prancūziją.
Vienas šeimos narys bando įsidarbinti viename geriausių Prancūzijoje – „Michelin“ restorane. Ir vyriausiasis šefas paprašo pagaminti ne ką kitą, ne patį įmantriausią patiekalą, o tiesiog... omletą, ir iš vieno kąsnio nusprendžia, virėjas tinkamas ar priešingai – niekam tikęs. Genialumas slypi paprastume. Filmo herojus gavo darbą, o aš iš tos scenos atradau fantastiškiausio omleto pasaulyje receptą, – šypteli dešimtokas dailininkas. – Kiekvienas omletas yra unikalus: reikia suderinti kiaušinio ir pieno santykį, daržovių bėrimo į omletą eigą. Tai – tam tikra technologija.“
Pamėgęs olandišką šokoladinį pyragą
Kitas G. Sarapino favoritas – olandiškas šokoladinis pyragas.
„Šį pyragą kepu jau porą metų, o jo receptą atradau internete. Kad ir kiek jo bekepčiau, ilgai skanėstas namuose neužsibūna – mano šeimynykščiai jį labai mėgsta, – patikina jaunuolis, mielai šeimyną savo gamintais patiekalais lepinantis ir didžiųjų metų švenčių laiku. – Tiesa, Olandijos kepyklose į jį dedamas dar vienas slaptas prieskonis, kuris Lietuvoje būtų... nelegalus. Ir dėl šio ingrediento pyragas garsėja kaip „kosminis“. Originalaus „kosminio“ pyrago nesu ragavęs, bet manojo, kepamo Lietuvoje, skonis – puikus, net ir be slapto prieskonio!“
Receptai – tam, kad juos... perrašytų
Buvęs Kėdainių dailės mokyklos auklėtinis G. Sarapinas pripažįsta kol kas savojo patiekalo recepto nesukūręs, priešingai negu dešimtis tapybos ir grafikos darbų.
„Retai kada kažką gaminu šimtu procentu pagal receptą. Man receptai – tam, kad perrašyčiau juos, kad galėčiau improvizuoti ir... pagaminti dar geriau, – juokiasi gimnazistas. – Mano manymu, virtuvė yra apskritai tam, kad ragautum, mėgautumeisi maistu. Todėl gamindamas vakarienę visuomet uždegu žvakę, paserviruoju stalą. O pavargęs ar be nuotaikos niekada neinu nei prie drobės, nei į virtuvę. Maisto gaminimui, kaip ir bet kokiam menui kurti, reikalingas įkvėpimas. Jis, aišku, dažnai ateina ir su apetitu – kuomet to, kas namuose jau yra pagaminta, nesinori.“
Prisvilino Bešamelio padažą
Tiesa, net ir G. Sarapinui virtuvėje kartais nepasiseka. Sykį jaunas vaikinas gamino padažų karaliumi tituluojamą prancūzišką Bešamelio padažą... iki galo neįsiskaitęs recepto.
„Še tau, boba, Devintinės – neperskaičiau angliško recepto iki galo, – juokiasi kėdainietis. – Per vieną kartą prideginau jį tris kartus. Neperskaičiau recepte įspėjimo, kad į jį reikia pripilti pieno ir maišant nukelti keptuvę nuo ugnies, o aš atsistojęs ant ugnies kad maišau, kad maišau... Prisvilinau. Antrą kartą tas pats. Trečiuoju kartu man kaip ir pavyko, bet pagaminęs jį palikau keptuvėje ant dujinės – ir vėl pridegė dugnas. Suvalgiau tą kiek padegusį padažą ir daugiau niekada, niekada jo negaminau.“
Prancūziškas Gyčio omletas
Reikės:
3 kiaušinių,
pusės stiklinės pieno,
2 saliero stiebelių,
šviežių kalendrų,
mėtų,
aitriosios paprikos,
petražolių,
druskos ir pipirų.
Gaminimas: kiaušinius suplakti su pienu. Kelias minutes pakepus, suberti kalendras, mėtas, petražoles. Įdėti aitriąją papriką. Baigiant kepti, suberti saliero gabalėlius.
„(Ne)kosminis“ šokoladinis pyragas
Reikės:
3 kiaušinių,
180 g sviesto,
300 g/3 pakelių šokolado – vieno pieniško ir dviejų juodojo šokolado,
250 g cukraus,
stiklinės miltų.
Gaminimas: sviestą ir šokoladą išlydyti „garų vonelėje“ (vandenį kaitinant puode, uždengtą dubeniu, kuriame subertas šokoladas ir sviesto gabaliukas).
Kitame puode sumaišyti kiaušinius ir cukrų. Gerai išplakus, berti miltus. „Garų vonelėje“ ištirpusią masę pilti ant viršaus ir viską gerai išmaišyti trintuvu.
Supilti į formą ir pašauti kepti į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Kepti 25 minutes, nes ilgiau kepamas pyragas labai išsausėja. Norint dar drėgnesnio, pakanka ir 20 minučių.
Smaguriai gali pagardinti pyragą ledais arba šokoladiniu glajumi. Pastarajam „garų vonelėje“ reikėtų ištirpdyti truputėlį sviesto su 20 g šokolado.
