Apie alaus ragavimo etiketą pasakoja alaus darykloje dirbantis Jonas Lingys.
1. Putos žiedai parodys, ar taurė švari
Patiekalas, kuris yra valgomas iš prastai atrodančios lėkštės, niekada nebus toks skanus, kaip valgis, kuris patiektas tinkamai ir gražiuose induose. „Švyturys-Utenos Alus“ someljė Jonas Lingys teigia, kad alaus ragavimui galioja tokia pati taisyklė.
„Vienas svarbiausių dalykų, susijusių su alaus gėrimo taisyklėmis, yra tinkamas alaus pateikimas. Vartotojas kartais pats to nežino, tačiau maždaug 30-40 procentų alaus skonio priklauso nuo tinkamo alaus pateikimo.
Taurė turi būti švari, įpiltas alus turi būti su puta, o kai žmogus, ragaudamas alų, tuština taurę, puta slinkdama žemyn turi palikti vadinamuosius putos žiedus. Kitaip tariant, puta prilimpa prie vidinės taurės sienelės ir tai reiškia, kad taurė yra kokybiškai plaunama ir jog įpiltas alus yra šviežias“, – kalba Jonas Lingys.
2. Ta pati taurė nebetiks kitokiai alaus rūšiai
Svarbi ne tik taurės ar bokalo išvaizda, bet ir forma. Alaus someljė primena, kad skirtingose šalyse pasitaiko skirtingų taisyklių, iš kokių taurių alų reikėtų ragauti. Be to, skirtingos taurių ir bokalų formos lemia ir skirtingas alaus ragavimo patirtis.
„Vokietijoje priimtiniausi masyvesni bokalai su ąselėmis, kurių tūriai siekia netgi 1,5 litro. Anglijoje – mažesni ir platesni bokalai ir pintos, o, pavyzdžiui, Belgijoje – kiekviena alaus rūšis turi savo atskirą taurę.
Egzistuoja tam tikri barai, kuriuose alus pilstomas tik į tam tikras taures. Belgijos aludariai ne tik sukuria alų, bet nori, kad jis būtų ragaujamas tik iš būtent tai alaus rūšiai ar daryklai skirtos taurės.
Kalbant apie atskiras alaus rūšis – ragaujant tipinį lagerį taurės forma nėra labai svarbi. Kvietinį alų rekomenduojama ragauti iš į viršų siaurėjančios taurės – taip labiau koncentruojamas gėrimo aromatas. Tas pats galioja ir tamsiems, intensyvesniems eliams. Skirtingiems alaus tipams priskiriamos skirtingų formų taurės, nes tai lemia, kaip atsiskleis gėrimo skoninės savybės“, – pasakoja J. Lingys.
3. Ne visada alų reikia atšaldyti
Jonas Lingys primena, kad nereikėtų skubėti kišti alaus į šaldytuvą. Kai kurias alaus rūšis derėtų ragauti šiltesnės temperatūros.
„Lagerius ir kvietinį alų reikėtų pateikti šaltesnius – maždaug 4-6 laipsnių temperatūros. Tamsesnės spalvos eliai geriami šiltesni – maždaug 8-12 laipsnių temperatūros, nes taip geriau atsiskleidžia elių aromatas. O, pavyzdžiui, viskio statinėse brandintą alų rekomenduočiau gerti kambario temperatūros – maždaug 18 laipsnių, nes aukštesnėje temperatūroje angliarūgštė pasišalina greičiau, taip atskleisdama įdomiausias alaus skonines ir aromatines savybes“, – teigia specialistas.
4. Galima gerti ir iš butelio
Egzistuoja ir taisyklės, kaip reikėtų alų įpilti. Nuo pylimo būdo priklauso ir alaus savybių išlaikymas bei tai, kaip atsiskleis gėrimo skonis ir aromatas.
„Jeigu alus į taurę pilamas iš kranelio – reikėtų bokalą ar taurę laikyti pasukus 45 laipsnių kampu. Kad būtų išvengta mikrobiologinės taršos, kranelis turėtų nesiliesti nei su taure, nei su pačiu alumi. Kai taurė prisipildo iki pusės – galima ją grąžinti į vertikalią poziciją. Tokiu būdu bus reguliuojamas alaus putos kiekis. Tos pačios taisyklės galioja pilant alų iš butelio“, – pasakoja J. Lingys.
Kalbėdamas apie tai, ar alų galima gerti iš butelio ar skardinės, J. Lingys teigia, kad tai priklauso nuo situacijos ir butelio talpos.
„Pirmą kartą ragaujant tam tikrą alaus rūšį rekomenduočiau jį pilti į taurę – taip bus galima aiškiau pajusti gėrimo aromatą. Visgi netgi ir aukščiausio lygio restorane nereikėtų baimintis ragauti alų iš buteliuko – etiketas to nedraudžia.
Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad alų tiesiai iš butelio ragauti patartina, kai jų talpa yra ne didesnė nei 0,33 l, kitu atveju alų reikėtų pilti į taurę ar bokalą“, - pataria „Švyturys-Utenos Alus“ someljė.
