Todėl kaip smagu atrasti kavines, kur maistas ne tik yra sveikas, bet ir visa aplinka atrodo turinti stebuklingų savybių savijautai – juk valgai vaistinės patalpose! Ir ši vieta nėra naujas atradimas.
Dar toli iki @where2eat.lt instagramo ir apskritai visokių internetinių maisto ir restoranų tinklaraščių atradimo žinojau apie šią ypatingą nedidukę „Vilties“ vaistinės arbatinę Kauno Laisvės alėjoje. Ji įkurta 1997 metais, taigi gyvuoja jau netrumpą laikotarpį.
Tačiau vaistinės, kurios dalis yra ši arbatinė, istorija kur kas ilgesnė – ji veiklą pradėjo 1925 metais, o 1979-aisiais ši vaistinė iš nevilties (sunkėjančios vaistinių finansinės situacijos) buvo pavadinta „Viltimi“. Sovietmečiu tai buvo didžiausia vaistinė Kaune, čia 600 kv. metrų plote dirbo net 47 darbuotojai.
Mane pačią vos dešimties metų, bet jau tada restoranus mėgusią „gurmaniukę“, į šią arbatinę atvedė močiutė, kuri po pasivaikščiojimo norėjo kuo sveikiau pamaitinti anūkę. Pamenu, kaip sėdėjome kartu prie lango, žiūrėjome į Laisvės alėją, valgėme bandeles su karšta sriuba ir buvo taip skanu.
Tada nežinojau, kad valgau patiekalus, kuriuos galima apibūdinti kaip veganiškus, be laktozės, su mažu glikemijos indeksu ir visokiais kitokiais madingais sveikatingumo ir rinkodaros terminais.
Maistą pardavinėjo mielos tetulytės, kurios visos dirba ir iki šiol. Tai buvo pirmoji 100 procentų veganiška kavinė ir, kaip teigia jos atstovai, iki šiol išlieka vienintelė, turinti nuo A iki Ž veganišką valgiaraštį, o tai reiškia, kad nenaudojami jokie gyvulinės kilmės produktai, tik augaliniai.
Taigi šios vietos ypatumai: arbatinė, kur maistas yra vaistas, ir, atrodo, net jautiesi geriau, kai žinai, kad tau jį ruošia buvę gydytojai, farmacininkai, vaistininkai.
Šios veganiškos arbatinės įkūrėjas Arūnas Šiaučiulis – tikrų tikriausias vaistininkas. Jis juokiasi, kad tapo daktaru, nes nemokėjo matematikos. O vėliau kartu su kitais vaistinėje dirbančiais farmacininkais iš įvairiausių šefų ir gaminti išmoko. Kaip pats juokauja, ir bulves paskuta, ir vaistą pagamina ir parduoda, ir vėl prie maisto ruošimo grįžta.
Ir tai yra viena iš nedaugelio vietų, kuri kokybę išsaugojo tiek daug metų, – nepabėgo darbuotojai, neatsibodo klientams.
Čia tarsi sustoja laikas. Čia nesivaikoma madų, maisto tendencijų, nėra nei prabangių interjero detalių, nei įmantraus valgiaraščio. Bet čia viskas unikalu ir tikra – net baldai padaryti savo rankomis, naudojant ekologiškus dažus, kurie tirpsta vandenyje.
Vaistinė dar išsaugojusi savo autentišką, nepakitusį, kiek antikvarinį interjerą, vitražus, Ignalinos marmuro grindis ir, žinoma, ypatingą freską ant sienos – 1983 metų kūrinį „Viltis“, simbolizuojantį sveikatos deivę. Tokių tikrų, sveikata alsuojančių vietų Lietuvoje, o gal ir pasaulyje, daugiau nėra.
Viskas šioje vaistinės arbatinėje daroma tik vietoje, nėra jokių pusgaminių. Visi patiekalai gana tradiciniai. Virtuvės šeimininkės meistriškai pritaiko juos veganiškiems poreikiams, užtikrindamos kuo didesnį teigiamą poveikį sveikatai.
Vyrauja daržovės, kurios kruopščiai atrenkamos ir užsakomos iš ūkininkų. Paruošti patiekalai kruopščiai puošiami vertingomis žolelėmis iš nuosavo kaimo. Ir ne tik dėl grožio ar estetikos, bet ir dėl poveikio sveikatai. Pavyzdžiui, petražolės, kaip aiškina vedėjas, tampa jaunystei išsaugoti būtinais augalais, yra ir maistas, ir tikras vaistas, nes cheminis vaistas gydo tik vieną kūno dalį, o kitoms dešimt gali kenkti.
Mano visų laikų mėgstamiausios šioje arbatinėje – „Gurmanų“ salotos (kaip galėčiau atsispirti šiam pavadinimui?). 2,5 euro kainuojančios salotos – iš žalių morkų, obuolių, saulėgrąžų, burokėlių, alyvuogių ir vynuogių, pagardintos alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis. Dar renkuosi šaltieną „Agar“ su patroškintomis daržovėmis ir namų gamybos tarkuotais krienais (3,5 euro).
Porcijos nėra didelės, kainos – taip pat. Todėl visada rekomenduoju šioje vietoje per daug nesvarstyti ir užsisakyti keletą patiekalų.
Nors rasite ir nemažai sočių pasirinkimų, pavyzdžiui, „Žemaičių“ blynus su pievagrybių padažu, cepelinus (4,5 euro). Žinoma, visi patiekalai be mėsos, bet, patikėkite, net mėsėdžiai jos nepasiges (galima jiems to per daug iš anksto neakcentuoti).
Kavinėje yra ir neįprastų patiekalų, tarkim, daigintų kviečių kotletų. Apskritai visos sėklos yra mirkomos, daiginamos, kad padaugėtų gydomųjų savybių ir būtų lengviau virškinama. Pavyzdžiui, gaminant falafelius naudojami tik daiginti avinžirniai (visa porcija (3 vnt.) su garnyru – 4,8 euro).
Bet žymiausi iki šių dienų sluoksniuotos tešlos pyragaičiai (1 euras/vnt.). Ypatingą veganišką sluoksniuotą tešlą sudaro 88 sluoksniai, o įdarų būna labai įvairių: obuolių, bananų, pastarnokų, saldžiųjų bulvių, lapinių kopūstų (kale), kopūstų, įvairių kitų daržovių.
Nemažai yra ir unikalių desertų – prieš jų gaminimą viskas mirkoma, daiginama ir daroma taip, kad ir desertai būtų naudingi. Pavyzdžiui, beveik visuomet galima rasti džiovintų vaisių pyrago be cukraus iš mirkytų abrikosų, datulių, slyvų, razinų (3,50 euro), želės su agaru iš sojų pieno grietinėlės ir šaldytų gervuogių sulčių (2,8 euro), sausainių be glitimo (0,5 euro/vnt.), žaliavalgiškų neapdorotų džiovintų vaisių ir riešutų saldainių (1 euras/vnt.).
Kaip ir dera arbatinei, nemažai yra sveikų gėrimų: įvairiausios arbatos, tarp jų ir mačios, sojų grietinėle baltintos kiaulpienių šaknų kavos be kofeino. Totorinių grikių arbatą (1 euras), kaip teigia vadovai, jie vieninteliai Europoje gauna tiesiogiai iš Kinijos ir tai yra tikras sveikatos gėrimas – joje daug naudingų mikroelementų, rutino, būtino kraujagyslėms, akims, ji turi daug kitų naudingų savybių.
Ši arbatinė yra traukos vieta ir užsieniečiams, ir sveiko, veganiško maisto ieškantiems kauniečiams. Čia užsuka ir daug garbingų svečių – valdžios atstovai, aktoriai, dainininkai. Bet dauguma klientų – nuolatiniai, kaip sako savininkas bei pardavėjos, užaugo kartos, klientai atveda savo vaikus, o vėliau, kaip ir mane pačią, – anūkus.
Kad valgiai nenusibostų, dienos patiekalai nuolat atnaujinami – savo arsenale arbatinė turi net aštuoniasdešimt variantų.
Vienintelis trūkumas, kurį galima įžvelgti, – nėra aktyvios komunikacijos, trūksta informacijos.
Todėl į klausimą, kur pavalgyti Kaune, jeigu pirmenybė teikiama sveikam, naminiam, paprastam ir netgi veganiškam maistui, mes visuomet atsakysime: pietų keliaukite į „Vilties“ vaistinę. O dėl vakarienės jau bus kita istorija kitame straipsnyje.
