Bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai, ypač didmiesčių gyventojai, virtuvėje linkę praleisti vis mažiau laiko. Tuo tarpu žuvies ir kitą maisto produkciją gaminančios ir visoje Europoje platinančios „Vičiūnų grupės“ produktų vystymo specialistai teigia, kad tiek Vakarų, tiek Lietuvos rinkose tvirtai įsigalėjęs principas „greitai ir sveikai“.
Nors sveikiems patiekalams namuose pasigaminti dažnai užtrunkama 1–1,5 valandos, beveik pusė respondentų teigia, kad maisto gaminimui jie skiria tik iki 45 minučių per dieną. Daugiau nei valandą gamina tik 27 %, o nuo 45 minučių iki valandos šiam reikalui skiria mažiau nei ketvirtadalis apklausos dalyvių.
Apklausa taip pat atskleidė, kad šalies gyventojų pajamos atvirkščiai proporcingos jų virtuvėje praleidžiamam laikui. Kitaip sakant, kuo daugiau žmogus uždirba, tuo mažiau laiko jis skiria maistui gaminti. Net 68 % šeimų, kuriose pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršija 600 eurų, maistui gaminti skiria iki 45 minučių. Tokiu pat elgesio modeliu virtuvėje pasižymi ir 60 % šeimų, kurių atitinkamos pajamos yra 401–600 eurų.
Ilgiausiai gamina ištekėjusios moterys
Šeimos statusas ir lytis taip pat turi įtakos mūsų elgesiui virtuvėje. Net 60 % šeimos neturinčių gyventojų maisto gaminimui teskiria iki 45 minučių per dieną. Šeimą turintys apklausos dalyviai prie puodų sukasi ilgiau.
Nors mūsų šalies vyrai ir nebesidrovi savo kulinarinių pomėgių, pagrindiniu smuiku prie viryklės Lietuvoje vis dar griežia moterys.
Net 42 % apklausoje dalyvavusių vyrų prisipažįsta maisto gaminimui skiriantys iki pusvalandžio. Tuo tarpu net du trečdaliai moterų teigia, kad gamina ilgiau nei 45 min.
Trumpiausiai puodai garuoja Vilniuje
Sostinėje, kur gyvenimo ritmas intensyviausias, maisto gaminimui skiriama mažiausiai laiko. Iki 45 min. šiai veiklai skiria net 64 % sostinėje gyvenančių apklausos dalyvių. Kituose keturiuose didžiuosiuose miestuose tokių respondentų buvo 52 %, mažesniuose miestuose – 41 % kaimuose – 39 %.
Daugiau nei valandą gamina vos penktadalis Vilniuje gyvenančių tyrimo dalyvių.
„Akivaizdu, kad daugeliui žmonių šiandien svarbu ne tik kuo greičiau numalšinti alkį ar patirti valgymo teikiamą malonumą. Dėmesys sveikos mitybos temoms tik didėja – tai jaučiame tiek Baltijos šalių bei Vakarų Europos rinkose, tiek ir iš mūsų pirkėjų klausimų. Jiems vis labiau rūpi, ką valgo, kokios technologijos naudojamos gaminant, pavyzdžiui, surimio produktus, kaip vartotojams ruošiame lašišą, skumbrę ar šaldytą baltą žuvį. Vis daugiau žmonių renkasi greičiau pagaminamus, bet mitybos požiūriu subalansuotus produktus“, – sakė bendrovės „Vičiūnų grupė“ produktų vystymo vadovė Vilma Stankevičienė.
Lietuvoje šios tendencijos vis labiau ryškėja bent pastaruosius penkerius metus.
„Greta nuo seno mūsų šalyje mėgstamos silkės lietuviai vartoja vis daugiau jūros gėrybių, itin daug žuvies baltymų turinčio ir valgyti iškart paruošto surimio, taip pat šaldytos žuvies. Pavyzdžiui, vien Atlanto menkės Lietuvoje 2018 m. parduota 30 % daugiau nei 2017 m. Tai nesunkiai paruošiama ir viena sveikiausių žuvų apskritai“, – kalbėjo V.Stankevičienė.
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime buvo apklausti 1002 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.
