Mažai tešlos, daug įdaro – tuo pasižymi iš Austrijos kildinami štrudeliai, saldūs vyniotiniai.
„Visame pasaulyje mėgstami ir valgomi miltų kepiniai. Tik daugelyje jų yra labai daug tešlos ir gerokai mažiau įdaro.
Lyginant su jais štrudelis yra labai sveikas, nes neužkemša skrandžio miltais“, – pasakojo štrudelius populiarinantis A.Cibulskas.
Įvairūs šaltiniai nurodo, kad seniausias štrudelio receptas užrašytas 1696 metais Austrijoje.
Austrijos monarchija buvo didelė ir įtakinga, įvairiais periodais valdė daug teritorijų – taip išplito ir šios šalies maisto kultūra.
Šiandien štrudeliai populiarūs Austrijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Vakarų Ukrainoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
Daugelis lietuvių turbūt yra skanavę šilto obuolių štrudelio su vaniliniu padažu kokiame nors slidinėjimo kurorte aukštai kalnuose.
Taip šiuos kepinius atrado ir Aivaras – vis jų paragaudavo tai slidinėdamas, tai keliaudamas po Austriją ar Ukrainą.
„Man patiko pats principas – mažai tešlos ir daug įdaro“, – pasakojo vilnietis, štrudelių idėją parsivežęs į Lietuvą.
Kavinė – lyg revoliucija
Tačiau iki to dar buvo kitas etapas. Aivarą daugelis pažįsta kaip legendinės kavinės „Balti drambliai“ įkūrėją.
Mintis apie šią daugeliui vilniečių žinomą vietą kilo taip pat keliaujant po kitas šalis.
„Ankstyvoje jaunystėje, kai žlugus Sovietų Sąjungai buvo atvertos sienos, teko autostopu keliauti po Vakarų Europą.
Susipažinau su prancūzų pora, turinčia restoraną Elzase. Keletą sezonų dirbau jų restorane. Taip kilo mintis kada nors atidaryti kavinę.
Beveik tuo pat metu į mano gyvenimą atėjo joga, meditacija, vegetarizmas, pradėjau keliauti po Aziją. Jaunatviškas maksimalizmas pastūmėjo padaryti tai, ko tuo metu Lietuvoje nebuvo“, – prisiminė vilnietis.
Taip atsirado pirmoji Vilniuje vegetariškų patiekalų kavinė „Balti drambliai“.
Daug kas nesuprato ir nepalaikė to, kad joje buvo ruošiamas vien tik vegetariškas maistas, kavinėje nebuvo galima rūkyti, nors anuomet dar nebuvo visuotinio draudimo rūkyti ir visose kitose rūkaliai traukė cigaretę po cigaretės. Vieni piktinosi Aivaro idėjomis, kiti džiaugėsi.
Kavinę mėgo jogai, studentai, menininkai, neformalių jaunimo judėjimų atstovai.
Pasak Aivaro, anuomet tokia kavinė buvo lyg revoliucija – nei joga, nei vegetarizmas nebuvo populiarūs ir madingi.
Kartu tai buvo vieta, kur skambėjo gyva muzika ir savo karjerą pradėjo ne vienas dabar žinomas muzikantas.
Tik užsieniečiams nereikia nieko aiškinti
Tačiau „Baltų dramblių“ etapas baigėsi – vilnietis pardavė kavinę.
„Po to kurį laiką maitinimo sritis atrodė išsemta ir nebeįdomi, tačiau dažnai nutinka taip, kad vos tik pasakai, jog užteks, daugiau niekada, bet imi ir įmerki uodegą į tą patį“, – šyptelėjo A.Cibulskas.
Prieš metus jis su kolegomis atidarė pirmąją Vilniuje ir Lietuvoje štrudelių kepyklą su kavine – „Štrudelinę“. Jam ir vėl teko praminti taką, o tai, ką darė, daugiausia suprato tik čia gyvenantys užsieniečiai ar iš svetur atvykę turistai.
Daugelis lietuvių apie štrudelius negirdėję arba žino tik desertinį su obuoliais. Aivaras su komanda pasiūlė štrudelius su įvairiais įdarais, o kad būtų kiek įmanoma sveikiau, tešlą ruošia vien iš speltų miltų.
Vilnietis pripažino, kad vis dar tenka daug aiškinti apie tai, kas yra štrudelis.
„Aiškiname ir kas yra štrudelis, ir kokie yra speltų miltai. Geriausiai supranta, kai pasakome taikliausią ir trumpiausią štrudelio apibūdinimą – daug įdaro ir mažai tešlos.
Šią vasarą štrudeliais prekiavome miesto renginiuose, kur apsilankė šimtai žmonių. Net nežinia, ko buvo daugiau, – prekybos ar švietimo. Jau įpratome, kad ir patį pavadinimą visaip juokingai iškraipo ir pavadina, pavyzdžiui, „škrudeliu“, – šyptelėjo A.Cibulskas.
Atsiliepimų būna vairiausių: vieniems viskas nuostabiai skanu, kitiems užkliūva neva ne tokia tešla. Iš tiesų speltų miltai skiriasi nuo įprastų kvietinių ne tik tuo, kad iš jų sunkiau gaminti, bet ir skoniu.
Dar kiti ragautojai pasigenda saldumo, mat vilniečiai sąmoningai naudoja mažiau pridėtinio cukraus.
„Tik užsieniečiams nereikia aiškinti, jie puikiausiai žino, kas tai yra. Štai visai neseniai mus aplankė grupė turisčių iš Sankt Peterburgo, atvykusių iš Strasbūro. Jos paragavo kone visų mūsų štrudelių ir pasakė, kad tokių skanių nei Prancūzijoje, nei kitose Vakarų Europos šalyse nevalgė“, – džiaugėsi Aivaras.
Vilniečiai eina sunkesniu keliu
Kepti štrudelius jo komandą mokė technologė iš Kijevo, kuri daug metų ne tik specializuojasi kepti šiuos skanėstus, bet ir prisidėjo prie štrudelių kepyklų atidarymo įvairiose šalyse.
Pasak jos, Lietuva liko viena iš nedaugelio šalių Europoje, dar neturinčių štrudelių tradicijos.
„Štrudelio tešlos ypatumas – labai plonai iškočiota tešla. Technologė iš karto įspėjo, kad rinkdamiesi speltų miltus einame sunkesniu keliu, ir ji buvo visiškai teisi“, – pripažino vilnietis.
Nors gaminti iš speltų miltų sunkiau, rezultatas vertas pastangų: tokia tešla ne tik pati savaime skani, soti, bet ir daug lengviau virškinama.
Neskaitant klasikinių štrudelių su obuoliais ar varške, visus kitus įdarus vilniečiai sukūrė ar patobulino patys.
Tai turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima paragauti nesaldžių štrudelių su lašiša ir špinatais, menke, jautiena, vištiena, pievagrybiais ir „Džiugo“ sūriu. Smaližiams siūlomas tradicinis obuolinis, su aguonų ir vyšnių įdaru, su kriaušėmis, pelėsiniu sūriu arba šokoladinis su varške, aguonomis ir vyšniomis.
Nors populiariausi yra saldūs štrudeliai ir juos, kaip desertą, gamina įvairios kavinės Europoje, specializuotos štrudelių kepyklos šalia saldžiųjų kepa įvairius nesaldžius – su žuvimi, bulvėmis, sūriu, kitais priedais.
Štrudelis atrodo sudėtingas kepinys. Ar įmanoma jį išsikepti namuose patiems?
„Jį lengva pasigaminti tiems, kurie mėgsta kepti iš tešlos ir turi kantrybės bandyti, kol pavyks. Svarbiausia – labai plonai iškočioti tešlą ant drobės.
Tuomet dėti paruoštą ir ne per karštą įdarą ir suvynioti taip, kad nesuplyštų tešla“, – patarė žinovas.
Klasikinis obuolių štrudelis
Šiai tešlai naudojami kiaušiniai, todėl ji trapesnė.
Tešlai reikės:
200 g miltų,
50 ml vandens,
2 valgomųjų šaukštų sviesto,
1 kiaušinio.
Įdarui reikės:
6 obuolių,
75 g razinų,
100 g cukraus,
100 g sviesto.
Obuolius nulupkite, smulkiai supjaustykite, apkepkite svieste ir sumaišykite su cukrumi ir razinomis. Tešlą išminkykite iki vientisos tąsios masės, plonai iškočiokite, kol bus beveik permatoma.
Paskleiskite įdarą ant visos tešlos, susukite ir pašaukite kepti. Štrudelį lengviau suformuosite, jeigu tešlą iškočiosite ant drobės.
Suvyniotą štrudelį aptepkite sviestu ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite 25 min.
