Torunėje meduoliais vaišinamasi nuo XIV a. pabaigos. Net juokaujama, kad meilė čia greičiau išgaruoja, nei supelija meduolis.
Prie Vyslos įsikūręs Lenkijos miestas nuo seno buvo svarbus grūdų prekybai, čia veikė ne vienas malūnas, o laivais gabenami kviečiai buvo sandėliuojami ir saugomi blogesniems laikams, kad vėliau juos būtų galima brangiau parduoti.
Pro Torunę ėjo svarbūs prekybos keliai, tad prieskoniai šį miestą pasiekdavo net iš Indijos.
Meduolių sostine tapusi Torunė ir dabar kviečia skanauti ne tik šių kepinių, bet ir meduolių kavos, o meduoliai yra tapę suvenyrais – čia galima paprašyti, kad ant meduolio glajumi būtų užrašytas mylimosios ar mylimojo vardas, linkėjimas gimtadienio proga arba kokia nors įsimintina data.
Torunės meduolių muziejus įsikūręs senamiestyje, buvusiame fabrike, kuris veikė dar XIX amžiuje.
Kelių aukštų pastate pavyko išsaugoti autentišką aplinką, įvairių konstrukcijų krosnis, tešlos maišymo aparatus, sukaupta milžiniška kolekcija įvairių meduoliams ruošti skirtų formelių. Kai kurios jų atrodo kaip meno kūriniai – tai medžio raižiniai, užimantys pusę stalo.
Ekspozicija apima didelį laikotarpį: nuo viduramžių iki šių dienų, kai meduolius jau kepa ir fasuoja į dėžutes automatai, o ne žmonės.
Didžiausią džiaugsmą muziejaus lankytojams teikia tai, kad kiekvienas jų gali išsiminkyti meduolį – tereikia išsirinkti norimą formą.
Kol bus apžiūrima muziejaus ekspozicija, iškeps ir pašautas į krosnį meduolis. Jį lankytojas gali pasiimti su savimi. Tik reikia neužmiršti prieš kepant įspausti tešloje kokį nors skiriamąjį savo ženklą, kad ir vardo raidę.
Supakuotas į sviestinį popierių ką tik iškeptas meduolis yra puikus suvenyras. Toks meduolis gali būti saugomas ištisus metus. Kadangi tai – dekoratyvinis meduolis, reikėtų atsispirti pagundai ir jo nesuvalgyti.
Pirmieji meduoliai Torunėje buvo iškepti 1380-aisiais. Labiausiai prie jų populiarumo prisidėjo vienuolės, naudodamos imbierą. Vėliau meduolių receptą iš lenkų perėmė kaimyninės šalys.
Auksinė vienuolių taisyklė: į meduolių tešlą svarbu įmaišyti medaus ir ypač imbiero.
Tradiciniai Torunės meduoliai, atrodantys lyg susiliejusios dvi širdys, dar vadinami katerinkomis (lenkų k. – „katarzynki“). Nors ką tik iškepti meduoliai būna kieti, vėliau jie suminkštėja ir pasidaro purūs.
Apie meduolius sukurtoje legendoje pasakojama, kad neturtingas jaunuolis įsimylėjo kepėjo dukterį Katarzyną, bet suprato, kad turi mažai vilties ją vesti. Kartą jis sėdėjo prie upės ir, pamatęs į vandenį įkritusią bitę, ją ištraukė.
Išgelbėta bitė prabilo žmogaus balsu ir atsidėkodama patarė jam į tešlą įmaišyti medaus, prieskonių ir iškepti meduolių. Atvykęs į Torunę karalius buvo vaišinamas naujos formos meduoliais, iškeptais pagal jaunuolio receptą. Tai ir buvo katerinkos. Karalius juos labai išgyrė.
Populiarūs ir širdelės formos meduoliai „scherzo“, kurie, manoma, atsirado XIX amžiaus pabaigoje ir skirti garsiam lenkų kompozitoriui Fryderykui Chopinui (1810–1849).
Meduoliams kildinti nuo seno naudojamas kalcio karbonatas arba amonio karbonatas. Skirtingai nei valgomoji soda ir kepimo milteliai, kurie pradeda veikti tuoj pat, šios cheminės medžiagos brandinamai purumo ir lengvumo tešlai suteikia kur kas vėliau.
Tačiau tausodamos savo laiką šiuolaikinės šeimininkės dažniau kildina meduolius naudodamos kepimo miltelius.
Svarbus ir meduolių puošimas. Šiam tikslui tinka iš miltelinio cukraus ir citrinos sulčių paruoštas glajus, į kurį galima įberti maistinių dažų.
Meduolius puošti galima ir ištirpintu šokoladu, smulkintais riešutais ar migdolais.
Torunės meduoliai – širdelės
Reikės:
1 kg miltų,
150 g sviesto,
400 g cukraus,
400 g medaus,
2 kiaušinių,
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių,
2 valgomųjų šaukštų kakavos,
cinamono, kardamono, imbiero miltelių, gvazdikėlių, muskatų.
Glajui reikės:
2 kiaušinių baltymų,
0,5 stiklinės miltelinio cukraus,
0,5 arbatinio šaukštelio šviežių citrinų sulčių,
maistinių dažų (nebūtinai).
Išplakite kiaušinius su cukrumi, pakaitinkite medų, viską gerai išmaišykite, ištirpinkite sviestą, tada suberkite miltus, kepimo miltelius, prieskonius. Išminkykite tešlą, suspauskite ją į rutulį, susukite į maistinę plėvelę. Kad tešla subręstų, palikite ją šaldytuve bent kelioms valandoms (galima laikyti ir per visą naktį). Tada tešlą iškočiokite – jos storis turi būti per pusę piršto. Kad tešla neliptų prie meduolio formelės, galima ją suvilgyti aliejumi. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10–12 minučių. Kai meduoliai atvės, galima juos papuošti glajumi. Jį ruoškite tik iš kiaušinių baltymų. Išsukite baltymus su cukrumi, įpilkite citrinos sulčių. Jei glajus bus per skystas, įberkite dar šiek tiek cukraus. Kaip nustatyti, kad glajus tinkamo tirštumo? Jei pakabinus šaukštu glajus gerai laiko formą, vadinasi, darbas baigtas.
Skaniausi meduoliai būna laikomi sandarioje dėžėje. Jei į dėžę įdėsite perpjautą obuolį, meduoliai prisigers drėgmės ir suminkštės.
