– Veganizmas visame pasaulyje sparčiai populiarėja, neaplenkdamas ir Lietuvos. Visgi mūsų šalyje apie jį žinoma dar pakankamai nedaug. Kas tai per judėjimas, kaip jis atsirado, kokiomis nuostatomis vadovaujasi?
– Pagrindinė šio judėjimo nuostata, kad nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių. Veganai nevartoja mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, vengia kailio ir odos gaminių, vilnos, šilko, atsisako pramogų su gyvūnais.
Judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste įkūrus Veganų bendriją – tai iki šiol veikianti ir pasaulyje itin įtakinga organizacija. Nuo judėjimo atsiradimo veganų skaičius augo, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo atsiradus internetui, o ypač – pastaraisiais metais. Manoma, kad ateityje veganiškai gyvens visas pasaulis. Lietuvoje veganizmas taip pat sparčiai plinta, organizuojame festivalį „Vegfest LT“, piknikus, įvairius mokymus. Pasakęs, kad esi veganas jau mažai ką nustebinsi.
– Kokie veganiško gyvenimo būdo privalumai?
– Tapti veganais žmones skatina trys pagrindinės priežastys: moralinės vertybės, rūpinimasis sveikata ir nenoras kenkti aplinkai. Manau, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių pamato kiek daug lemia jų kasdieniai pasirinkimai. Kai kas nors sako: „Ką aš vienas galiu pakeisti, būdamas tarp 7 milijardų/“, primenu, kad ir vieno žmogaus pastangos gali nulemti labai daug. Vieno žmogaus poelgis gali įkvėpti daugybę kitų ir netrukus jis nebebus vienas.
Gyvulininkystės pramonė yra labai žiauri. Kad pereitų prie veganizmo daug kam užtenka pamatyti keletą vaizdo įrašų iš fermų ir skerdyklų. Gyvūninės kilmės produktai yra žalingi sveikatai, o gyvulininkystės pramonės daroma žala gamtai yra didesnė ir visos gamybos bei transporto kartu sudėjus.
Paskaičiuota, kad veganai pagamina dukart mažiau CO2 nei visavalgiai. Tai tikrai didelis skirtumas, ypač kai gyventojų skaičius pasaulyje taip sparčiai auga. Mūsų planeta yra ties katastrofos riba, todėl šią žinutę norisi skleisti dar plačiau – kad kuo daugiau žmonių atsibustų, ir bent jau nesmerktų to, ko nesupranta.
– Kaip pats susidomėjai veganizmu ir supratai, kad tos idėjos tau priimtinos?
– Apie augalinę mitybą dar prieš penkerius metus beveik nieko nežinojau. Pasidomėti plačiau privertė vienas iššūkis. Tuo metu gyvenime norėjosi naujovių ir kas mėnesį priimdavau kokį nors iššūkį: maudytis po šaltu dušu, bėgioti, medituoti. Galiausiai nutariau mėnesį nevalgyti mėsos ir stebėti kaip jausiuosi.
Yra teorija, sakanti, kad suformuoti naujam įpročiui užtenka 21 dienos. Maniau, kad mėnesį išbūti be mėsos nebus labai sunku, tačiau iš tikrųjų buvo netgi dar lengviau nei tikėjausi. Šiam laikotarpiui pasibaigus supratau, kad mėsos visai nebesinori, ir taip prasidėjo mano kelias augalinės mitybos link, užtrukęs apie pusmetį.
Tuo metu intensyviai sportavau ir auginau raumenis. Nutaręs nebevalgyti jokių gyvūninės kilmės produktų (ne tik mėsos, bet ir žuvies, pieno produktų, kiaušinių), jaudinausi, iš kur reikės gauti baltymų. Dabar net juokinga, nes baltymų yra visur, net tokioje daržovėje kaip arbūzas.
Laikui bėgant surinkau daug informacijos, atsirinkau sau patinkančius receptus, viskas tapo daug paprasčiau, o pats jaučiau daug daugiau energijos, sportuojant netruko jėgos ir ištvermės.
Supratau, kad tai buvo teisingas sprendimas ir taip ne tik nekenkiu gyvūnams, bet ir padedu sau. Svarbu buvo ir tai, kad taip gyvendamas prisidedu prie ekologijos. Kiek vėliau ėmiau domėtis ir kitais aspektais: šiukšlių rūšiavimo, saikingu plastiko vartojimu, elektros tausojimu ir ekonomišku vandens vartojimu.
– Visgi pastaruoju metu veganai atkreipė visuomenės dėmesį ne iš gerosios pusės: keletoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, įvyko keli gana agresyvūs veganų organizuoti išpuoliai prieš jų vertybių neatitinkančius verslus bei asmenis.
– Manau, kad tokie išpuoliai veganizmo judėjimui itin žalingi – jie tikrai neskatina žmonių rinktis veganišką gyvenimo būdą, atvirkščiai, sukelia priešiškumą. Bet koks agresyvus poelgis, net jei už jo slypi noras padėti gyvūnams, niekuomet nesulauks teigiamo atsako. Veganai privalo suvokti, kad pasaulis per vieną dieną nepasikeis, verčiau informaciją skleisti taikiai ir džiaugtis tais pokyčiais, kurie jau įvyko ir vyksta kiekvieną dieną.
– Koks, manai, yra geriausias būdas populiarinti tokį gyvenimo būdą?
– Mano nuomone, geriausias būdas populiarinti veganizmą – rodyti savo pavyzdį. Žmonės, kurie pereina prie subalansuotos augalinės mitybos, numeta svorio, išsigydo ligas, pagerėja jų savijauta, padidėja energijos lygis. Jie įkvepia keistis ir kitus.
Mano manymu, labai didelę vertę turi veganų festivaliai, tokie kaip „Vegfest LT“, į kuriuos ateina žmonės, besidomintys augaline mityba, naujovėmis, kur pristatomi produktai, prieinami mūsų šalyje, skaitomos paskaitos, rodomi dokumentiniai filmai.
Taip pat organizuojame augalinio maisto iškylas, kuriose galima paskanauti kitų gamintų patiekalų, apsikeisti receptais ir pabendrauti betarpiškai.
Prisidedu prie mokymų apie veganizmą bei augalinę mitybą organizavimo – mokome žmones kaip atsirinkti, derinti produktus, kaip užtikrinti, kad mityba būtų pilnavertė. Pats konsultuoju ir sudarinėju mitybos planus.
– Kur susidomėję veganizmu bei augaline mityba galėtų ieškoti informacijos, gal galėtum parekomenduoti ir keletą konkrečių šaltinių?
– Labai daug informacijos yra internete – tiek anglų, tiek rusų, tiek jau ir lietuvių kalba. Knygynuose galima įsigyti vertingų knygų. Taip pat rekomenduočiau prisijungti prie “Facebook” grupės “Lietuvos veganai”, šiuo metu vienijančios daugiau nei 26 tūkst. narių.
Taip pat kviečiu sekti “Facebook” puslapį „Inovatyvi mityba“, kurioje dalinuosi informacija bei patarimais mitybos klausimais.
Siūlau pasižiūrėti šiuos filmus (jie išversti ir į lietuvių kalbą): „Sveik po velnių“, „Šakutės prieš skalpelius“, „Žemiečiai“. Jie suteiks pagrįstos informacijos ir paskatins pokyčiams.
– Kaip mitybos specialistas, gal galėtum pakomentuoti apie baltymus, kalcį, geležį, vitaminus D ir B12? Teigiama, kad šių medžiagų veganams dažnai trūksta.
– Nors visi skalambija apie galimą baltymų trūkumą, pasaulyje tokio atvejo dar nėra užregistruota. Baltymų yra visur, o itin didelius jo kiekius turi ankštiniai, bolivinės balandos, grikiai, avižos, tofu ir tempė, įvairios sėklos, riešutai. Svarbu valgyti įvairiai ir su maistu gauti visas 9 aminorūgštis, kurių organizmas pats nepasigamina. Kalcio, geležies geriausiai gauti iš maisto, vitamino D – iš saulės.
Vitamino D trūksta devyniasdešimčiai procentų mūsų platumų gyventojų – tai tikrai nėra vien tik veganų ar vegetarų problema. Jei nėra galimybės reguliariai pabūti saulėje, vertėtų vartoti vitamino D papildus.
Vitamino B12 taip pat trūksta itin dideliam skaičiui žmonių, nepriklausomai nuo jų mitybos. Vertėtų vartoti jo papildus – efektyviausiai pasisavinamas yra hidroksokobalaminas, geriausia – purškiamas, po liežuviu ar čiulpiamas. Kritiniu atveju, jei stygius itin didelis, vartojamos cianokolabamino injekcijos.
– Kokių mitybos patarimų duotum žmogui, norinčiam maitintis augaliniu maistu? Kokių produktų į racioną įtraukti daugiau, o kokių vengti? Kokių dar mitybos taisyklių derėtų laikytis?
– Visų pirma reikėtų įvertinti savo mitybą ir tai, kiek dar gyvūninių produktų yra valgoma, bei palaipsniui pradėti jų atsisakyti, pakeičiant juos augaliniais. Vieniems pavyksta pakeisti mitybą per vieną dieną, kitiems gali užtrunki ir keletą metų. Jeigu esate virš 50-ies, geriau pereiti palaipsniui.
Pagrindinį maisto racioną turėtų sudaryti angliavandeniai: įvairios kruopos, ankštiniai, pilno grūdo gaminiai. Įtraukite ir šiek tiek riebalų: avokadų, sėklų, riešutų, šalto spaudimo aliejaus. Baltymų šaltinius jau paminėjau ankstesniame atsakyme.
Reikėtų kasdien suvartoti nuo 400 g iki 1 kg daržovių, jos turėtų būti kuo įvairesnės: žaliosios lapinės, šakniavaisiai, gumbavaisiai, agurkai, pomidorai, kopūstinės, svogūninės, ankštinės, prieskoninės. Taip per dieną vertėtų suvalgyti panašų kiekį vaisių.
Daržovių ir vaisių niekuomet nebus per daug. Labai svarbu įvairovė – nepriklausomai nuo to, kokios kilmės maistu maitinatės.
Per dieną reikėtų valgyti tris kartus, o tarpuose galima suvalgyti šiek tiek užkandžių (jie neturėtų viršyti 135 kalorijų). Nereikėtų valgyti ką tik pabudus ar prieš pat einant miegoti. Didžiausia mitybos klaida, su kuria susiduriu – persivalgymas.
Dar vienas patarimas – kiek įmanoma, gaminkite patys: namuose gamintas maistas – sveikesnis, o dar ir sutaupysite.
– Kas galėtų palengvinti pereinamąjį laikotarpį?
– Palengvinti galėtų tinkamas pasiruošimas. Jei trūksta idėjų ką valgyti – panaršykite internete, apsilankykite keletoje veganiškų maitinimo įstaigų. Siūlau apsilankyti „Vegfest LT“ renginiuose – juose prieš perkant beveik visko galima paragauti, taip pat galima įsigyti įdomesnių specifinių produktų. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti.
– Ar galima veganiškai maitinti vaikus? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip išrankius mažylius įpratinti valgyti daržoves, kurių nelabai nori?
Visos svarbiausios pasaulio sveikatos ir mitybos organizacijos skelbia, kad subalansuota augalinė mityba tinka visoms amžiaus grupėms, įskaitant ir vaikus. Tiesa, vaikai yra jautriausia ir pažeidžiamiausia grupė, nes jų įpročius formuoja tėvai, o vėliau – mokyklinės įstaigos. Yra daugybė vaikų, kurie veganiškai maitinami nuo pat mažumės ir jų sveikata puiki.
Vienas svarbiausių produktų, prie kurių būtina pripratinti vaikus – tai žaliosios daržovės: salotos, gražgarstės, špinatai, lapiniai kopūstai ir kt. Jie itin turtingi vitaminais ir mineralais, skaidulomis. Jų skonis ne visiems patinka, tačiau tai galima išspręsti – jų dėti į glotnučius. Įdėjus į juos skanių uogų, vaisių, dėl saldumo – džiovintų datulių, vaikai gers su malonumu. Svarbu tėvams rodyti pavyzdį – jei pusryčiams sau kepsitės kiaušinienę su dešra, nesitikėkite, kai vaikai mėgausis glotnučiais.
– Koks tavo paties racionas? Ar mėgsti gaminti? Be kokių produktų, patiekalų negalėtum gyventi?
– Per dieną valgau tris pagrindinius patiekalus ir keletą užkandžių. Rytą pradedu nuo glotnučio, į kurį dedu uogas, vaisius, lapines daržoves, sėklas, augalinio pieno arba vandens, supermaisto miltelių. Pietums dažniausiai gaminu troškinius iš kruopų ir daržovių, o vakarienei mėgstu trintas sriubas (šį sezoną mėgstamiausia – moliūgų). Užkandžiams renkuosi žalius ar džiovintus vaisius, mirkytus riešutus, sėklas, pilno grūdo duonos sumuštinius su humusu ir daržovėmis arba riešutų sviestu.
Produktų, be kurių negalėčiau gyventi, nėra. Bet labai mėgstu bulves ir saldžiąsias bulves, bananus, datules, humusą, riešutų sviestą.
Negalėčiau pasigirti, kad labai mėgstu gaminti, bet per tiek metų jau pripratau ir tai tapo įprasta rutinos dalimi. Vengiu nenatūralių produktų, miltų, cukraus.
Anksčiau skaičiuodavau gaunamas kalorijas ir maistines medžiagas pasitelkęs nemokamą programėlę „Chronometer“, tačiau dabar jau ir be jos žinau kiek ko turiu suvalgyti per dieną.
Laikausi vadinamosios 90/10 taisyklės – 90 proc. maisto turėtų būti sveikas, o 10 proc. palieku toms silpnumo akimirkoms, kai norisi pasilepinti pica ar tortu.
– Daug kas mano, jog veganiškai maitintis – itin brangu. Ar sutinki su šia nuomone ir kokių patarimų duotum norintiems sutaupyti?
– Lietuvoje nežmoniškai brangūs įvairūs pusgaminiai, mėsos ir pieno produktų pakaitalai. Užsienyje jie gerokai pigesni. Visgi šie produktai nėra nei būtini, nei sveiki ir jų apskritai vertėtų vengti.
Brangu ir maitintis kavinėse, restoranuose, tačiau patiems gaminant maistą, maitintis veganiškai tikrai bus pigiau nei visavalgiškai. Įvairių ilgą galiojimo laiką turinčių produktų galima įsigyti didesniais kiekiais, per akcijas, o greitai sugendančių kaip tik derėtų pirkti mažai – tik tiek, kiek spėsite suvartoti ir nesuges.
Daržoves, vaisius didesniais kiekiais galima pirkti tiesiai iš ūkininkų, o jei yra galimybė – bent dalį maisto užsiauginti patiems.
