Vilniaus alaus festivalio organizatorius Vilkmergės daryklos someljė Vidmantas Čičelis kuris papasakojo apie pirmąją sąvo specialybę ir kaip Lietuva atrodo pasaulio žemėlapyje čempionatų metu.
– Kaip tapote someljė?
– Gyvenimas pats mane nubloškė į šią sritį. Man nelabai patinka stiprieji gėrimai, todėl pasirinkau turinčius daugiausiai įvairių skonių. Kai kažkas patinka, natūraliai pradedi daugiau apie tai skaityti ir gilinti žinias.
– Ar tai yra jūsų pagrindinė specialybė? Kaip reagavo aplinkiniai į tokį pasirinkimą?
– Mokydamasis mokykloje planavau stoti į informatiką. Daug kas stebėjosi, kai dokumentus padaviau tik į vieną vietą. Baigęs mokslus su IT projektais dirbau daug metų.
Kita specialybė atsirado tiesiog iš hobio. Dabar viskas atvirkščiai – mano pirmoji profesija tapo labiau pomėgiu nei darbu. Kai baigiau mokslus ir gavau someljė diplomą, pažįstami tikriausiai jautė pareigą gauti patarimą iš specialisto, todėl pradėjo klausinėti, kokį gėrimą dovanoti draugui, koks labiausiai tinka vakare ir pan. Net dabar šypsausi tai prisimindamas.
– Kaip pasikeitė jūsų požiūris į gėrimus baigus someljė mokyklą?
– Niekaip. Tai, kas patiko, tai, ką žinojau, tiesiog tapo diplomu. Galiu vadinti save someljė – tai parodo, kad turiu tam tikrą kvalifikaciją (juokiasi). Visi gali sakyti, kad mėgsta ar dievina vieną ar kitą dalyką, tačiau kaip tai patikrinti? Tada diplomas praverčia.
– Vykstate į alaus čempionatus. Kaip Lietuva atrodo pasaulio gamintojų kontekste?
– Su Lietuva viskas gerai. Yra daug stipresnių valstybių, tačiau yra ir silpnesnių šalių. Tai, kas buvo Lietuvoje prieš 10 metų, aiškiai skiriasi nuo to, kas buvo prieš penkerius.
Net lyginant su netolima praeitimi viskas keičiasi, linkstama į gerąją pusę. Negali atsirasti aukšto lygio kultūra, jei nėra ilgos nenutrūkstamos istorijos. Mes dabar esame šios istorijos dalis ir, anksčiau ar vėliau bus gerai. Mes judame teisinga linkme ir tai labai smagu matyti.
– Visi žino tradicines alaus gamintojų šalis. Kokios mažai žinomos šalys garsėja šiuo gėrimu?
– Senos, tradicinės šalys yra įdomios vienaip, naujos – kitaip. Tai ne kova tarp tradicijų ir naujovių, tai papildymas vienas kito. Dabar nuo Italijos iki Norvegijos bet kur galite rasti tai, kas jus nustebins. Kažkada alumi buvusi niekam neįdomi JAV dabar yra Nr. 1 pasaulyje.
– Daugelis save laiko įvairių gėrimų žinovais, tai lyg prestižo klausimas. Kaip yra Lietuvoje? Ar žmonės gilinasi į rūšis, sudėtį, skonius?.
– Normalu, kad tradicijos sunkiai keičiasi. Labai puiku, kai kažkas pateikiama gražiai, su pagarba, su istorija. Bet viskas keičiasi ir dabar daugelis gėrimų turi savo someljė. Tuo pačiu keičiasi pateikimas, dėmesys skiriamas ne tik gėrimui, bet ir jo vartotojui. Dabar daugelis nori sužinoti, o ne tik paragauti.
– Kokį pagrindinį klausimą turi užduoti kiekvienas degustuotojas atėjęs į barą ar parduotuvę?
– Vieną klausimą geriau reikėtų pamiršti – tai stiprumas. Vartojimas pagal laipsnius nėra gerai. Manau, kad tai viena iš esminių problemų žmonių galvose, kurią reikėtų po truputį ištrinti.
