Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovas Ugo Meucci šią savaitę Užupio picerijai įteikė sertifikatą, liudijantį, kad čia kepamos tikros Neapolio picos. Baltijos šalyse pirmą kartą picerijai suteikiamas toks garbingas įvertinimas.
Gauti sertifikatą – ne vienos dienos darbas. Užupio picerijai tai truko daugiau nei metus.
Į Italiją buvo siunčiama filmuota medžiaga apie tai, kaip Vilniuje ruošiamos picos, o vilniečiai sulaukdavo patarimų iš „Associazione Verace Pizza Napoletana“ (AVPN, Neapolietiškos picos asociacijos).
Vertino meistriškumą
Minkšta, švelni ir tirpstanti burnoje – tokių pagyrimų visame pasaulyje sulaukia neapolietiška pica, kurią UNESCO yra paskelbusi kulinariniu paveldu. O nuo šiol Neapolio picos galima paragauti ir Vilniuje.
Užupio picerijos virtuvei vadovaujantis Australijos garbės konsulo Lietuvoje Antonio Meschino sūnėnas 29-erių Federico Meschino nekantriai laukė, kol išauš diena, kai jis rankose laikys kokybės sertifikatą.
Pavasarį lankęsis nepriklausomas picų ekspertas iš Italijos Vincenzo Esposito vertino kulinarinį meistriškumą, Užupio picerijos krosnyje buvo iškepta tokia pica, kokią įprasta valgyti Neapolyje – picos tėvynėje.
V.Esposito pagrindinis darbas yra ruošti picos kepėjus („pizzaiolo“). Tokie kursai labai populiarūs Italijoje, juos baigę virėjai žino, kad neliks be darbo.
Kelia aukštus reikalavimus
Neapolietiškos picos profesionalus vienijanti asociacija, kuriai atstovauja V.Esposito, kelia aukštus reikalavimus.
Nesvarbu, kur būtų iškepta pica, jos kokybė ir skonis turi niekuo nesiskirti nuo neapolietiškos picos.
Pagrindinis reikalavimas – kokybiški maisto produktai, iš kurių kepama pica, pavyzdžiui, specialūs pomidorai, nokstantys derlingoje žemėje apie Neapolį, mocarela iš buivolių pieno.
Ruošiant picą svarbus kiekvienas mažmožis – netgi tai, kiek dedama druskos, nes nuo jos kiekio priklauso pomidorų skonio sodrumas.
Nesilaikant esminių reikalavimų gali atsitikti ir taip, kad pica viena nuo kitos gali skirtis kaip dangus ir žemė.
„Yra picerijų, kurias vadinu masinėmis – tai nieko bendra neturi su pica, prie kokios mes, italai, pripratę“, – įspėjo verslininkas A.Meschino.
A.Meschino brolio sūnus Federico dėl picos ryžosi palikti Italiją, kurioje jis gimė ir augo, ir persikelti į Lietuvą. Prieš ketverius metus įsikūręs Vilniuje Federico sakė, kad jo mėgstamiausias patiekalas yra pica.
Kepama tiktai krosnyje
Neapolio pica būtinai kepama krosnyje ant malkų. Apie elektrines ar dujines orkaites niekas net nekalba. Kepant ne ant malkų gaunamas karštas sumuštinis, bet ne pica.
Malkų krosnis turi įkaisti iki 400 laipsnių. Sakoma, kad pica iškepusi tada, kai pasidengia „leopardo dėmėmis“ – jos paviršius tampa lengvai dėmėtas.
Kitas svarbus reikalavimas – tešla pagrindui turi būti kildinama mielėmis.
„Kildinimas gali trukti iki 24 valandų, galima naudoti tik gyvas mieles, netinka džiovintos ar kepimo milteliai. Pica negali būti kepama vos tik sumaišomi miltai su vandeniu“, – įspėjo V.Esposito.
Klasikinė Neapolio pica, kuri dar vadinama pica „Margherita“, ruošiama iš vos kelių sudedamųjų dalių: pomidorų, mocarelos sūrio, šaltuoju būdu spausto alyvuogių aliejaus, šviežių bazilikų. Netgi sakoma – kuo mažiau sudėtinių dalių, tuo picai geriau.
„Neapolietiška pica kepama daugelyje įvairių pasaulio vietų nesilaikant reikalavimų, todėl jos skonis visur skiriasi“, – apgailestavo V.Esposito.
Šio italo vardas ir pavardė išsiuvinėti ant švarko, kurį jis dėvi. Šalia yra Neapolietiškos picos asociacijos užrašas.
Toks švarkas Italijoje yra daugelio virėjų svajonė, o picerijos svečiams tai – garantija, kad jie bus vaišinami aukščiausios kokybės pica.
Džiugina sūnėno pašaukimas
Australijos garbės konsulas Lietuvoje A.Meschino džiaugėsi, kad jo sūnėnas Federico atrado pašaukimą kepti picą.
„Picos kepėjas bet kuriame pasaulio mieste gali lengvai rasti darbą. Nesvarbu, kur nukaks, – į Majamį Amerikoje, Londoną Didžiojoje Britanijoje ar Sidnėjų Australijoje, užėjęs į piceriją ir pademonstravęs, kaip sugeba iškepti picą, bus priimtas. Ši profesija garantuoja gerą uždarbį“, – tikino A.Meschino.
Australijoje gimęs verslininkas sakė, kad jo tėvas Fernando taip pat turėjo restoraną.
Vaikystėje po pamokų Antonio eidavo ne namo pas mamą, o pirmiausia užsukdavo į restoraną, kur galėdavo skaniai pavalgyti.
Susidomėjęs maisto kultūra verslininkas A.Meschino Lietuvoje įkūrė vieną pirmųjų itališkų patiekalų restoranų „Da Antonio“ ir keletą picerijų.
Nors pastaruoju metu daugelis žmonių stengiasi lieknėti ir renkasi ne miltinius patiekalus, o daržoves, picų populiarumas nė kiek nemažėja.
„Nei pica, nei makaronai netukina, jei juos saikingai valgysi“, – patarė A.Meschino.
