Nuo pat vaikystės netoli Dusetų (Zarasų r.) esančiame Gražutės regioniniame parke kasmet grybaujantis D.Martinaitis gerai pažįsta grybus, tačiau vadovaujasi nuostata, kad atsargumas gėdos nedaro, ir įtarimų keliančių gėrybių į krepšį nededa.
„Net šįmet, kai grybų derlius, palyginti su ankstesniais metais, buvo labai menkas, rinkau tik baravykus, raudonviršius ir voveraites. Abejotinų grybų neėmiau.
Labai laukiu žaliuokių, kurios turėtų pasirodyti spalio viduryje“, – kalbėjo pašnekovas.
– Patyrę grybautojai šiųmetį sezoną vadina prastu. O jums pavyko pasidžiaugti pilnais krepšiais grybų?
– Šįmet kelis kartus grybai dygo nors trumpai, bet neblogai. Žinoma, negalima lyginti su pernykščiu derliumi, kai dažnai per dieną baravykų pririnkdavau pusę automobilio bagažinės.
Šią savaitę radau šiek tiek baravykų, raudonviršių ir pririnkau kelis krepšius voveraičių.
– Grybaujate vienas ar su kompanija?
– Dažniausiai važiuoju su kompanija. Išsiskirstome – vieni į kairę, kiti į dešinę. Juokauju, kad turiu nuojautą, nes visada pasirenku tą pusę, kurioje dygsta grybai.
– Ar miške naudojatės kompasu? O gal ir be jo kuo puikiausiai orientuojatės?
– Atrodo, kad bet kuriame miške orientuojuosi puikiai, todėl pasikliauju savo galva, bet kelis kartus buvau paklydęs.
Kartą Varėnos miškuose išėjome grybauti 6 valandą ryto ir susitarėme 8 valandą susitikti.
Prie automobilio atėjau 8 valandą, bet ne ryto, o vakaro. Per tą laiką nuėjau 43 kilometrus. Tąkart baravykų radau tiek, kad galėjau sunkvežimį parsivežti, bet turėjau tik nemažą krepšį. Žinoma, jį parsinešiau pilną.
– O kaip ruošiate grybus?
– Skaniausi – kepti su sviestu ir šiek tiek pagardinti druska ir pipirais. Ypač baravykai ar žvynabūdės. Juos galiu valgyti vienus arba su bulvėmis, mėsa, silke.
Mėgstu ruošti ir kitus patiekalus. Burokėlių sriuba su baravykais ar vištiena su šonine ir bulvių koše, pagardinta kaparėliais ir voveraičių padažu, kiekvieną priverčia apsilaižyti pirštus.
– Žiemai grybus džiovinate, konservuojate, šaldote ar sūdote?
– Kai randu labai daug grybų, baravykus ir raudonviršius džiovinu. Dar baravykus šaldau. Dažniausiai apkepu su sviestu, padaliju porcijomis ir dedu į šaldiklį. Žaliuokes mėgstu raugintas.
Grybus konservuoja mano mama. Jai nuvežu krepšius grybų, o po kurio laiko gėrybes pasiimu stiklainiuose. O mamos konservuoti jauni kazlėkai prilygsta šedevrui.
Vištienos suktinukai su šonine ir voveraičių padažu
Patiekalui reikės: 0,5 kg vištos krūtinėlės, 4 juostelių rūkytos šoninės, 1 šaukšto aliejaus, 2 skiltelių česnako, 2 bulvių, 3 šaukštų sviesto, 200–300 g voveraičių, 200 g grietinės, 1 svogūno, druskos, kaparėlių, juodųjų pipirų, vištienos prieskonių.
Vištieną supjaustykite juostelėmis, įtrinkite aliejumi, pipirais, česnaku, druska ir valandą marinuokite.
Bulves nuskuskite, supjaustykite kubeliais, išvirkite sūdytame vandenyje, nusunkite ir sutrinkite su sviestu. Suberkite kaparėlius ir išmaišykite.
Voveraites nuvalykite ir maždaug 10 minučių virkite sūdytame vandenyje.
Paruoškite padažą: keptuvėje su sviestu pakepinkite smulkintą svogūną, sudėkite voveraites, įberkite pipirų ir druskos, vištienos prieskonių, įdėkite grietinės ir išmaišykite.
Ant kiekvienos vištienos juostelės užkrėskite košės, susukite, apjuoskite šonine ir sutvirtinę dantų krapštuku dėkite į kepimo indą. Kepkite orkaitėje apie 20 minučių. Suktinukus tiekite su voveraičių padažu.
